Asociacijos „Linava“ susirinkime – aktualiausios problemos ir nauji Keleivinio transporto tarybos nariai

vasario 18 06:42 2019 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika Lankytojai Patirtis

Vasario 15-ąją rinkosi asociacijos „Linava“ keleivinio transporto nariai ir kandidatai. Susirinkime dalyvavo asociacijos prezidentas Erlandas Mikėnas, generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius, Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Vladislav Kondratovič,  ES investicijų koordinavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Rasa Tomonienė ir Giedrė Gaidelionienė, LTSA Transporto veiklos reguliavimo skyriaus patarėja Jelena Zimuš, kiti svečiai.

 

Vežėjams aktualiausi klausimai

Pasak asociacijos „Linava“ viceprezidento Rimanto Martinavičiaus, susirinkime dalyvavo aštuoniolika tikrųjų asociacijos narių, taigi reikiamas kvorumas, reikalingas rinkimams, susidarė.

Viceprezidentas pristatė viešojo transporto situaciją tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose. Pasak jo, ji pamažu gerėja. „Situacija dar labiau pasikeis į gera, kai įsisavinsime ES investicijas. Naujų autobusų, troleibusų įsigyja ne tik didieji šalies parkai, bet ir mažesnės rajonų įmonės. Gerų rezultatų duoda ir bendravimas su ministerijomis, savivaldybėmis. Bet svarbiausias mūsų visų tikslas – kad viešajame transporte daugėtų keleivių“, – teigė R. Martinavičius.

Jo teigimu, pastaruoju metu į keleivinio transporto rinką ateina naujų, neaiškių žaidėjų, kurie sudaro dabartiniams vežėjams nelygias konkurencijos sąlygas. Prastėja situacija priemiesčių vežimuose, mažėja į nedidelius miestelius važiuojančių autobusų. Koją čia vežėjams kiša ir geltonieji autobusiukai, kurie didina savivaldybių sąnaudas, blogina keleivių vežėjų padėtį. „Matome, kad ten, kur geltonieji autobusiukai perduoti vežėjų žinion, situacija yra geresnė. Vežėjai geba juos remontuoti, prižiūrėti“, – sako asociacijos viceprezidentas.

Pagrindinė miesto maršrutais keleivius vežančių vežėjų problema – vidaus sandorių naikinimas. „Konkurencijos tarybos pozicija – vienareikšmiška. Jų teigimu, konkursai vežėjui parinkti yra privalomi, taip išaiškino ir Konstitucinis Teismas. Neatsižvelgiama į tai, kad dabartiniai savivaldybių vežėjai daug investuoja į parkų atnaujinimą, jiems netekus rinkos, nukentės ne tik vežėjai, bet ir miestai ar rajonai“, – teigia R. Martinavičius.

Jis primena, jog tolimojo susisiekimo maršrutais vežantys vežėjai dirba sėkmingai, maršrutų tinklas puikiai išplėtotas, be to, valstybei nieko nekainuojantis. Vežėjai, negaudami subsidijų, geba atnaujinti transporto priemones, darbuotis sėkmingai. „Mūsų manymu, konkursai turėtų būti skelbiami tik tais atvejais, jei į rinką norintis ateiti vežėjas atrastų naujų maršrutų tinklą. Arba iš rinkos pasitraukus dabartiniam vežėjui“, – kalba viceprezidentas.

R. Martinavičius pasidžiaugė ir sėkmingu bendradarbiavimu su valdžios institucijomis – Susisiekimo ministerija, LTSA. „Visada galime ten nuvykti, pasikalbėti. Anksčiau įtampos būta, bet dabar visos problemos sprendžiamos sėkmingai“, – pabrėžė R. Martinavičius.

Svečių komentarai

V. Kondratovič primena, kad Konkurencijos tarybos pozicija dėl viešųjų pirkimų konkursų būtinybės yra griežta. „Susisiekimo ministeriją grasinamasi nubausti už tai, kad penkeriems metams pratęsėme sutartis su vežėjais. Pateikėme atsakymą, kodėl priimtas toks sprendimas. Tikimės, kad dialogas pasibaigs pozityviai. Gaila, kad Konkurencijos taryba imasi tik baudėjo pozicijų. Susisiekimo ministerijos tikslas – didinti viešojo transporto populiarumą, mažinti nuosavų automobilių naudojimą. Viena iš naujovių – suskystintų gamtinių dujų degalinės. Kodėl bent vieno miesto autobusai negalėtų būti varomi vien šiuo kuru?“, – klausia V. Kondratovič ir priduria, kad tokiu atveju vežėjus palaikytų ne tik Susisiekimo, bet ir Aplinkos ministerija.

Pasak Susisiekimo ministerijos atstovo, į viešąjį transportą ateina naujos technologijos, jis tampa ekologiškesnis, įgyja naują kokybę. „Norime siekti, kad viešojo transporto sistema būtų gyva, patogi keleiviams, kad paslaugos kokybė gerėtų, kad keleivis norėtų rinktis ne nuosavą automobilį, o autobusą ar troleibusą“, – teigia V. Kondratovič.

Specialistas taip pat atsakė į vežėjams kilusius klausimus. Pasak asociacijos Keleivinio transporto skyriaus vadovo Jevgenijaus Stolovickio, vežėjams nerimą kelia tiek vidaus sandorių sudarymo galimybės naikinimas, tiek būsimieji konkursai tolimojo susisiekimo rinkoje. „Vežėjai daug investuoja, maršrutų tinklas susiklostęs per daug metų, maršrutai persipynę, sudaryti jų paketus – tik teorinė galimybė, praktiškai to padaryti neįmanoma. Galbūt konkursus derėtų skelbti tik ten, kur vežėjas dirba blogai, kur gyventojai skundžiasi dėl prastos paslaugos kokybės? Jei viskas gerai, galbūt galima tiesiog pratęsti leidimus maršrutams?“, – klausė J. Stolovickis.

Bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas sako, kad vežėjai yra pasirengę konkuruoti, tačiau konkursai tolimojo susisiekimo maršrutuose konkurencijos nepadidintų, tik perskirstytų rinką. „Negalima sakyti, kad vienas kuris nors maršrutas pelningas, kitas – ne. Evoliucija vyksta nuolat. Norėtųsi, kad su mumis būtų tariamasi dėl permainų. Viską šioje srityje reikia apgalvoti, įvertinti, kad tolimasis susisiekimas mūsų šalyje išplėtotas puikiai. Pagalvokime, ką dedame ant svarstyklių“, – sakė L. Skardžiukas.

Pasak V. Kondratovičiaus į Konkurencijos tarybos poziciją šiuo klausimu atsižvelgti yra privalu: „Mes girdime vežėjus, esame atviri pasiūlymams, svarbu rasti tinkamą formą. Kartu spręsime, kas bus dabartiniams leidimams pasibaigus. Klausimas ir sudėtingas, ir įdomus, ir svarbus visai ekonomikai, gyventojų mobilumui. Svarbu, kad tinklas nebūtų sunaikintas“.

R. Tomonienė pristatė viešojo transporto parkų atnaujinimo galimybę, pasinaudojant ES investicijomis. Vežėjai diskutavo apie tai, kad elektrinius autobusus pirkti vežėjams neapsimoka, nes niekas nėra tikras, ar laimės viešųjų pirkimų konkursus, ar spės juos išsipirkti.

J. Zimuš kalbėjo apie LTSA veiklą, prašė vežėjų teikti informaciją dėl nelegalių vežėjų, atkreipti dėmesį į tai, kad keleiviai autobusuose prisisegtų saugos diržus.

Atsisveikinimas ir nauji rinkimai

Iškart po pietų pertraukos bendrovės „Kautra“ vadovai atsisveikino su asociacija „Linava“. „Dėkoju už ilgametį bendrą darbą, bet toliau savo buvimo asociacijoje galimybių nematome. Tapome naujai įkurtos Lietuvos keleivių vežimo asociacijos nariais. Tikimės, kad nekonkuruosime tarpusavyje,  visi kartu dirbsime keleivių vežėjų labui“, – sakė L. Skardžiukas.

R. Martinavičius apgailestavo dėl tokio kauniečių sprendimo, priminė, kad bendrovė „Kautra“ visada buvo aktyvi asociacijos narė. E. Mikėnas pabrėžė, kad nėra svarbu, kuri asociacija uždės didesnį pliusą keleivinio transporto verslui, vis dėlto, jo manymu, vežėjų išėjimas iš asociacijos „Linava“ narių – didelė klaida.

Bendrovės „Svirka“ vadovas Vytautas Bulka pabrėžė, jog asociacija „Linava“ turi prisiimti atsakomybę dėl vežėjų pasitraukimo. „Tai įvyko dėl vidinių „Linavos“ problemų. Vyko rietenos, vežėjai liko nuošalyje, jų interesai nebuvo ginami, nesulaukėme atsakymų į mums rūpimus klausimus. „Linava“ negynė vežėjų teisiniuose procesuose, juos stebėjo tik iš šalies. Asociacijos vadovai paskendo vidinėse kovose, todėl ir gimė nauja keleivininkų asociacija. Gaila, mūsų ir taip nedaug, taigi kiekvieno nario pasitraukimas yra skausmingas“, – teigė V. Bulka.

J. Stolovickis priminė, jog jau anksčiau norą palikti asociaciją pareiškė dešimt narių. Kai kurių jų vadovai buvo ir Keleivinio transporto tarybos nariai, todėl reikia išrinkti naujus narius, kurie juos pakeistų.

Susirinkę keleivių vežėjai ilgokai diskutavo apie tai, ar tarybos nariais galėtų būti jau išrinkti į Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidiumą. Nuspręsta kol kas juos palikti taryboje, nes klausimo svarstymui nebuvo pasirengta.

Į tarybos narius pasiūlyti trys kandidatai – bendrovės „Busturas“ generalinis direktorius Vaidas Seirackas, taip pat Druskininkų autobusų parko vadovas Valdas Večkys bei Utenos autobusų parko vadovas Vidas Žvinys. V. Seiracko kandidatūrai pritarta vienbalsiai, tarybos nariu balsų dauguma taip pat patvirtintas V. Žvinys.

Vėliau vežėjams pristatyti asociacijos „Linava“ įstatų pakeitimai, išklausytos „Linavos“ prezidento E. Mikėno, viceprezidento R. Martinavičiaus, generalinio sekretoriaus M. Atroškevičiaus ataskaitos. Iškelti kandidatai į asociacijos „Linava“ prezidento postą. Jais tapo Romas Austinskas, Erlandas Mikėnas ir Oleg Tarasov.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos

 

 

 

 

  • DSC_0003
  • DSC_0004
  • DSC_0008
  • DSC_0005
  • DSC_0010