Lietuvoje daugėjant elektra varomų transporto priemonių, autobusų parkai susiduria su esmine problema – ribota elektros įvado galia ir augančiais energijos poreikiais. Vienas iš perspektyviausių sprendimų – integruotas modelis, jungiantis saulės elektrines, energijos kaupimą ir „antrojo gyvenimo“ baterijas.
Toks modelis remiasi trimis pagrindiniais elementais. Pirma, autobusų parkuose įrengiamos saulės elektrinės, kurios dieną generuoja elektros energiją. Antra, parkai didina elektros įvado galią, arba optimizuoja ją naudojant energijos kaupiklius. Trečia, iš elektrinių autobusų išimtos, bet dar tinkamos naudoti baterijos panaudojamos kaip stacionarūs energijos kaupikliai.
Svarbiausias šio modelio privalumas – galimybė „atsieti“ momentinę krovimo galią nuo tinklo galios. Pavyzdžiui, turint 50 kW įvadą, sukaupta energija gali būti iškraunama 200 kW ar didesne galia, priklausomai nuo kaupiklių konfigūracijos. Tai leidžia greitai įkrauti autobusus naktį, neapkraunant elektros tinklo ir išvengiant brangių infrastruktūros plėtros investicijų.
Tokie sprendimai jau taikomi Europoje. Madrido autobusų operatorius EMT įdiegė stacionarų energijos kaupiklį, sudarytą iš naudotų elektrinių autobusų baterijų, kurių bendra talpa siekia apie 1 MWh, o galia – iki 500 kW. Sistema leidžia kaupti energiją ne piko metu ir efektyviai ją naudoti autobusų įkrovimui. Skandinavijoje viešojo transporto operatorius „Nobina“ taip pat diegia sprendimus, kai iš autobusų išimtos pasenusios baterijos naudojamos tinklui stabilizuoti ir energijai kaupti.
Moksliniai tyrimai rodo, kad, integruojant saulės elektrines ir energijos kaupiklius autobusų parkuose, galima sumažinti bendras energijos sąnaudas daugiau nei 30 % ir ženkliai sumažinti CO₂ emisijas. Be to, naudotos baterijos išlaiko iki 70–80 % savo talpos ir gali būti naudojamos dar 10 ar daugiau metų stacionariuose įrenginiuose.
Svarbus aspektas – žiedinė ekonomika. Vietoje brangaus baterijų perdirbimo jos tampa vertingu energetiniu turtu. Tokia praktika jau laikoma viena iš pagrindinių ateities krypčių, leidžiančių mažinti tiek investicinius kaštus, tiek aplinkos poveikį.
Lietuvoje toks modelis būtų ypač aktualus. Daugelis autobusų parkų turi ribotą elektros įvadą, o elektrinių autobusų skaičius sparčiai didėja. Integruotos saulės ir baterijų sistemos leistų ne tik optimizuoti energijos naudojimą, bet ir sukurti decentralizuotus energijos centrus miestuose.
Papildomą vertę tokie energijos kaupimo sprendimai sukuria ekstremalių situacijų metu. Esant elektros tiekimo sutrikimams ar krizinėms situacijoms, autobusų parkai su sukaupta energija gali veikti kaip laikini energetiniai centrai. Sukaupta elektra galėtų būti panaudota ne tik autobusams, bet ir perduota miestui ar kritinei infrastruktūrai – pavyzdžiui, ligoninėms, ryšių centrams ar laikiniems pagalbos punktams. Taip pat būtų galima įrengti laikinas elektromobilių įkrovimo vietas gyventojams, užtikrinant mobilumą net ir nutrūkus pagrindiniam elektros tiekimui. Tokiu būdu autobusų parkai taptų svarbia miestų atsparumo (angl. resilience) infrastruktūros dalimi.
Tokiu būdu autobusų parkai gali tapti ne tik transporto, bet ir energetikos infrastruktūros dalimi. Saulės energijos, kaupiklių ir „antro gyvenimo“ baterijų derinys – tai reali, jau pasaulyje veikianti kryptis, kuri gali tapti standartiniu sprendimu ir Lietuvoje artimiausiais metais.
eBus.lt
Linos Jakubauskienės nuotrauka
