Autobusų susisiekimas Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą: nevaldoma konkurencija grėsė bankrotais

17 sausio 05:20 2023 Spausdinti straipsnį Istorija Lankytojai

1933 m. pradėjus veikti naujam Sauskelių įstatymui, nuo sausio mėn. 15 d. įvedus leidimų sistemą, autobusų judėjime prasidėjo nauja era.

 Ypač didelis skirtumas pastebėtas Marijampolėje, kur buvo tuo metu didžiausias autobusų  judėjimas. Anksčiau  iš Marijampolės į Kauną važiuodavo 24 autobusai, plius dar tranzitiniai autobusai iš Vilkaviškio, Šakių, Lazdijų, Alytaus  ir kitur. Tarp jų vyko didžiausia konkurencija, kuri autobusų savininkus jau baigė privesti prie bankroto.

Įvedus leidimų sistemą, tarp Marijampolės ir Kauno kursavo tik 13 autobusų. Kadangi autobusai važiuodavo kas valandą, tai skubantiems keleiviams liko tie patys patogumai. Autobusuose keleivių patogumui buvo griežtai prisilaikoma vietų numeracijos, daugiau nei nustatyta norma keleivių  niekada  nebuvo vežama.

Autobusų stoties kieme buvo jaučiama  didesnė tvarka ir ramybė. Triukšmą, autobusų savininkų „varžytines”, keleivių tampymą pašalino ta kultūringa naujovė, bilietai buvo parduodami ne prie autobusų, o stoties  viduje – nuolatinėje kasoje, kaip geležinkelių stotyse, prie langelio. Bilietų kainos buvo derinamos su geležinkelių bilietų kainomis Dėl to nuo sausio mėn. 15 d. kelionė autobusu tarp Kauno ir Marijampolės kainavo 5 Lt. 10ct., į Kalvariją tik 1 Lt. 50 ct.ir pan. Piliečiai buvo įpratę  į Kauną   važinėti už 2 Lt. todėl įvedus naują leidimų sistemą prie langelio daug derėdavosi, ypač dėl tų 10 centų, kuriuos teko pridėti prie 5 Lt.

Buvo manoma, kad vėliau kainos bus pakeistos.

Keleivinio transporto įmonių savininkai, kurių autobusai buvo blogesni ir kurie negavo leidimų, vaikščiojo nusiminę, nes lizingas už autobusus buvo neišmokėtas ir po kelių metų vargo liko tik skolos, o darbo ir duonos nesimatė. Kai kurie planavo pradėti reguliarų susisiekimą vieškeliais: Prienai -Marijampolė (per Gudelius), Pilviškiai–Marijampolė (per Šunskus) ir kitur. Kitų autobusai važiavo  net į Žemaitiją ir Biržų apskritį, tačiau keliai ten buvo prasti, tad pelno buvo galima uždirbti tik vasarą.

Nors ir gerais norais grįstas šis susisiekimo tvarkymas tuo metu nebuvo užbaigtas. Ateityje buvo planuojama eiti prie koncesijų sistemos, svarstyta, kaip tobuliau įgyvendinti pradėtą reformą, kad būtų patenkinti  piliečiai, keleivinio transporto įmonių savininkai ir valdžia…

Kęstutis Pletkus

Linos Jakubauskienės nuotrauka