Švenčionyse įsikūrusi bendrovė „Svirka“ pastaruoju metu daugiausia verčiasi turistų vežimu – tiek po Lietuvą, tiek ir į užsienį, taip pat veža keleivius maršrutu iš Tverečiaus į Vilnių. Įmonės vadovo Vytauto Bulkos manymu, valstybės institucijos ne tik nepadeda strategiškai svarbiam keleivių vežimo verslui, bet ir nuolat kaišioja jam pagalius į ratus.
Tolimojo susisiekimo reforma – neapgalvota
„Pastaruoju metu man daugiausia nerimo kelia tolimojo susisiekimo autobusais reforma. Didžiausias rūpestis – kas bus su keleiviais? Mes, vežėjai, įpratę prie sunkumų, išsikapstėme iš ne vienos krizės, tačiau kaip su neišvengiamai kilsiančiu chaosu susidoros šalies gyventojai? Neaiškios konkurso sąlygos, strategijos nebuvimas ypač gąsdina nedidelių savivaldybėms priklausančių įmonių vežėjus. Kai kurie, atrodo, rengiasi trauktis iš tolimojo susisiekimo autobusais rinkos“, – sako V. Bulka.
Pasak jo, įgyvendinant reformą, valstybė turėtų pasirūpinti keleiviais bei šiuo metu rinkoje dirbančiais vežėjais, kurie ir suformavo dabartinį maršrutų tinklą, sukūrė darbo vietas, atnaujino autobusų stotis, o ne sudaryti galimybę į rinką ateiti užsienio vežėjams. „Mes dirbame savo šalies rinkoje, mokame mokesčius valstybei. Akivaizdu, jog į Lietuvos rinką pastaruoju metu veržiasi neaiškios kilmės kapitalo įmonės, kurių praeitis ir darbo kokybė kelia daug klausimų, į kuriuos dešimtmečius rinkoje dirbantys mūsų šalies vežėjai neturi atsakymo. Kitos valstybės vežėjų pelnas atiteks kitai valstybei, kitaip tariant, jie nusigriebs grietinėlę, o po jų – nors ir tvanas, jiems nerūpi nei įvaizdis, nei prestižas. Be to, niekas nežino, kokie akcininkai už jų stovi. Įdomu, ar bent vienam Lietuvos vežėjui pavyktų patekti į kaimyninės Lenkijos, Latvijos, Estijos rinkas? Mes gi savąsias atveriame kuo plačiausiai,“ – piktinasi pašnekovas.
Dar viena problema – reikalavimas nuo lapkričio 1 d. įsigyti tik žmonėms su skirtingomis negaliomis pritaikytas transporto priemones. „Be abejo, miesto, priemiesčio maršrutais vežantiems vežėjams tai nėra labai aktualu, tačiau visų tolimojo susisiekimo autobusų pritaikyti žmonėms su negalia nereikalauja net ir kur kas turtingesnių šalių teisės aktai. Niekas nesiginčija, kad šiuos žmones reikia integruoti į visuomenę, tačiau ar įmanoma tai padaryti per vieną dieną ir vien tik keleivių vežėjų sąskaita bei pastangomis? Ar nereikėtų visų pirma pasirūpinti infrastruktūra, turintiesiems judėjimo negalią pritaikyti privažiavimus, stoteles? Kur dėtis žmogui, neįgaliojo vežimėliu išvažiavusiam tegu iš patogiausio autobuso, į net neasfaltuotą pakelės stotelę? Visa atsakomybė paliekama vežėjams, o valstybė apie savo indėlį kol kas nekalba“, – sako V. Bulka.
Be to, rengiant tolimojo susisiekimo autobusais reformą, visai nepagalvota apie regioninių maršrutų pertvarką. „Atrodo, valdžios institucijų atstovai turėjo laiko pagalvoti apie reformą – išgyvenome ilgą pandemijos laikotarpį, būta daugiau laisvo laiko konsultacijoms su visuomene, su socialiniais partneriais. Dabar pateikiamas neaiškus, neišbaigtas projektas, nors reforma turės įtakos dešimtims ar šimtams tūkstančių žmonių, važiuojančių tolimojo susisiekimo autobusais. Kas atsakys už nesklandumus įgyvendinant šią reformą? Reformos įsigaliojimo pradžia – ant nosies, nors kol kas neturime atsakymų į daugybę klausimų“, – teigia pašnekovas.
Rūpesčių kelia kelių būklė
Anot V. Bulkos, keleivių vežėjams daug nerimo kelia ir vis prastėjanti šalies kelių būklė. „Neseniai teko važiuoti „Kautros“ autobusu iš Telšių į Kauną, senuoju Žemaičių plentu. Maniau, autobusas subyrės besikratydamas per duobes. Vežėjai stengiasi, perka naujus autobusus, tačiau kasdien turi važiuoti labai prastos kokybės keliais. Niekas neklausia, kiek tai kainuoja keleivių vežėjams. Neseniai išgirdau susisiekimo ministro pasisakymą, jog kelių fondui lėšos sumažintos 40 proc. Reiškia, infrastruktūra dar labiau blogės, o reikalavimai vežėjams tik didėja“, – kalba „Svirkos“ vadovas.
Nepaisant to, iš vežėjų reikalaujama įsigyti ne tik naujesnių, bet ir ekologiškų autobusų. „Ar mes esame pasirengę visuotinei viešojo transporto elektrifikacijai? Ir ne tik dėl kelių, bet ir įkrovimo infrastruktūros, ar turime pakankamai galios transporto priemonėms įkrauti? Apie visus šiuos dalykus derėtų pagalvoti iš anksto, o ne vėlgi statyti vežimą prieš arklį“, – sako pašnekovas.
Jo teigimu, persėsti iš nuosavų automobilių į viešąjį transportą gyventojų neskatina ir vieningo bilieto nebuvimas. „Įsigijęs vieną bilietą, žmogus galėtų keliauti bet kuria jam patogia transporto priemone – tiek autobusais, tiek traukiniais, tiek miesto transportu. Esame viena iš pirmaujančių valstybių pagal internetinio ryšio paplitimą ir kokybę, turime daugybę puikių informatikos specialistų, tačiau vis dar negalime įsidiegti vieningo elektroninio bilieto. Be to, viešajam transportui turėtų būti teikiamas prioritetas ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir labiau apkrautuose užmiesčio keliuose“, – mano V. Bulka.
Ar panacėja – populiarėjantis nemokamas viešasis transportas?
Dar vienas patyrusiam vežėjui nerimą keliantis klausimas – nemokamas keleivių vežimas vis naujose savivaldybėse. „Be abejo, žmonėms tai galbūt ir patogu, tik kyla klausimas – kieno sąskaita tai vyksta? Akivaizdu, jog to paties rajono savivaldybės biudžeto, gyventojų sąskaita, kuriems reikia ir kitų paslaugų. Prieš savivaldybių rinkimus atsiranda vis daugiau rajonų, kur diegiamas nemokamas viešasis transportas, net prasideda savotiškos lenktynės – kas greičiau? Galbūt verčiau derėtų pagalvoti apie regioninio transporto kokybės gerinimą. Žmonės jau nebenori sėsti į nenaujus, techniškai ir morališkai pasenusius autobusus“, – pabrėžia „Svirkos“ vadovas.
Jo teigimu, daugiau dėmesio valstybė turėtų skirti ir atvykstamajam turizmui – daugelis šalies vežėjų dirba ir šioje srityje, kuri yra pelninga ir perspektyvi. „Kitos valstybės, tokios kaip Latvija, Lenkija, skatina atvykstamąjį turizmą. Mes, kaip didžiausia Baltijos šalių valstybė, galėtume būti tarsi tas tigras, kuris pritraukia užsienio turistus ir išvežioja juos po kaimynines šalis. Puiku, kad turime savo šalyje tokius flagmanus, kaip „Kautra“, TOKS, kurie siūlo net tik komfortiškiausius, moderniausius autobusus, bet ir puikią turistų aptarnavimo kokybę. Vis dėlto valstybė turėtų pagalvoti ir apie mokesčių lengvatas vežėjams, įsigyjantiems naujus, žmonėms su negalia pritaikytus autobusus“, – mano V. Bulka.
Pasak jo, įmonė „Svirka“ stengiasi lygiuotis į pirmaujančius šalies vežėjus ir siūlyti keleiviams bei turistams tai, kas geriausia. „Visada stebime savo šalies flagmanus, perimame jų gerąjį patirtį. Be abejo, negalime įsigyti išsyk keliolikos naujų autobusų, tad perkame vieną. Štai pastaruoju metu iš Latvijos įsigijome pavažinėtą, bet puikios kokybės „Setra“ autobusą – matome, kad mūsų keleiviams šios patogios ir patikimos transporto priemonės labai patinka, be to, jos turi bene didžiausią išliekamąją vertę. Pavasarį ketiname įsigyti dar vieną tokį pat autobusą, taip pat – VIP klasės „Mercedes-Benz Sprinter“. Itin daug dėmesio skiriame keleivių, turistų aptarnavimo kokybei. Vienas svarbiausių mūsų verslo sėkmės garantų – vairuotojas, kuris pasitinka ir palydi kiekvieną žmogų. Vien tik autobusas nesukuria pridėtinės vertės“, – pabrėžia „Svirka“ vadovas.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
