Bestogiai AMO – iš praeities

Bene neįprasčiausias autobuso ant AMO-ZIS važiuoklės modelis – bestogis autobusas. Prireikus jo viršus būdavo užtraukiamas brezentu.

Dar 1933-iaisiais ZIS gamykloje ant AMO-4 važiuoklės surinkti pirmieji bandomieji 20 vietų bestogių autobusų pavyzdžiai.

Netrukus pagal ZIS brėžinius (vėliau šiek tiek pačių patobulintus) tokius kėbulus nedideliais kiekiais ėmė gaminti Sočio, Piatigorsko ir Tbilisio kėbulų dirbtuvės. Autobusai vežiojo kurortuose įsikūrusių sanatorijų gyventojus.

Panašios konstrukcijos autobusai ant ZIS-5(8) važiuoklės buvo surinkinėjami ir kitose Sovietų sąjungos įmonėse: Maskvos „Aremkuz“, kėbulų dirbtuvėse Rostove prie Dono, Leningrado, Charkovo, Krasnodaro, Simferopolio, Baku autoremonto gamyklose. Tai buvo pirmieji sovietiniai autobusai su įstrižai sumontuotu priekiniu stiklu bei pažemintu kėbulu, t. y., su pirmosiomis užuominomis į aptakumą.

Bestogiai autobusai, tuomet vadinti „šarabanais“, vežiojo ne tik poilsiautojus. Kadangi šios transporto priemonės buvo gerokai pigesnės ir paprastesnės, jos vežiojo geležinkelio keleivius iš vienos stoties į kitą Maskvoje. Jų taipogi galėjai sutikti ir kituose Sovietų sąjungos miestuose.

Bestogiai autobusai ant AMO-ZIS važiuoklės naudoti ir kaip tarnybiniai automobiliai.

Kryme, Kaukaze ar Užkaukazėje autobusai brezentiniu stogu vežiojo keleivius tarpmiesčio maršrutais, pavyzdžiui, reguliariai važinėjo Gruzinų karo keliu.

Įdomu ir tai, kad „Aremkuz“ gamykloje, be bestogio AMO-ZIS, buvo sukurtas ir pusiau atviras autobuso variantas su metaliniu stogu, tačiau be langų ir atvirais šonais.

Parengė Lina Jakubauskienė