„Busturo“ nenaujų autobusų pirkimo iššūkiai

vasario 24 05:34 2020 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika Lankytojai Patirtis

Kasmet Lietuvoje viešiesiems pirkimams išleidžiama apie 5 mlrd. eurų, tai sudaro apie trečdalį visų viešųjų išlaidų ir apie 12 proc. šalies BVP. Tai – faktai. 

 

 

Nuolatinė teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus kaita ir nuolat atliekamos gausios Viešųjų pirkimų įstatymo keitimo redakcijos: 1996–2017 m. laikotarpiu įstatymas keistas 37 kartus, o iki 2017 m. buvo 49 šio įstatymo redakcijos, 2005-12-22–2016-09-20 laikotarpiu iš įstatyme buvusių 100 straipsnių atlikti 74 straipsnių pakeitimai, kai kurie straipsniai keisti nuo 5 iki 10 kartų, į juos įtrauktos naujos nuostatos, kuriuos iš dalies keičia viešųjų pirkimų vykdymo tvarką. Tai taip pat faktas (konstatavo Valstybinis auditas, 2018). Dėl šios ir kitų priežasčių, vien šiais metais tokios institucijos kaip 2020-01-29  Lietuvos susisiekimo ministerija, 2020-02-04 Valstybinė mokesčių inspekcija irgi gavo analogišką išvadą kaip ir UAB „Busturas“ – „įpareigojimą nutraukti pirkimo procedūras“ (žr. vpt.lrv.lt, 2020).  Tai yra išvada apie tai, tinkamai ar ne vykdomi įmonių ir organizacijų pirkimai. Tačiau tai ne vienintelė galima ne tokia, kokios tikisi pirkimų organizatoriai, išvada, kai kurie tikrinti pirkimai gauna griežtesnes išvadas, t. y. administracines nuobaudas: įspėjimą arba Teismo įspėjimą. Kita tikrintųjų dalis yra perduodama teisėsaugos institucijoms ar kitoms institucijoms nagrinėti pagal kompetenciją, jei tai pirkimas kelia rimtų abejonių.

Na, sakysite, vėl prasideda teisinimasis… O gal bandymas bendrai, o ne tendencingai nušviesti kontekstą, kuriame svarstysime tai, kas vyksta šioje srityje?  Šio straipsnio pabaigoje nuspręsite patys, o gal net neperskaitę jau nusprendėte? Tada jūs esate tarp laimingųjų, kurie priklauso tai profesionalių, kompetentingų specialistų daliai, kurių taip trūksta Lietuvai. Tas pats minėtas Valstybinis auditas savo ataskaitoje (2018) pažymėjo „Perkančiųjų organizacijų apklausa parodė, kad beveik pusėje apklausoje dalyvavusių perkančiųjų organizacijų trūksta viešųjų pirkimų specialistų, trečdalio jų darbuotojai nėra motyvuoti atlikti viešųjų pirkimų funkcijas dėl visuomenėje formuojamo neigiamo požiūrio į viešuosius pirkimus, daugiau nei trečdaliui trūksta reikiamos kompetencijos specialistų“.  Kodėl toks platus įvadas keliate klausimą – atsakymas paprastas, kalbame apie labai reglamentuotą, sudėtingą, dažnai klampią sritį, kur dažnas šios srities specialistas turi skirtingą nuomonę apie tą pačią taisyklę arba vadovaujasi tokių pat specialistų, kaip jūs ar mes, dirbančių viešųjų pirkimų tarnyboje nuomone. Nuomonė gerai, mes taip pat esam tie, kurie nuolat jos teiraujamės ekspertų, specialistų, tačiau turbūt bent tokiu klausimu visi sutiksime, kad sudėtinga išmanyti visas subtilybes skirtingose srityse, kuriose organizuojami viešieji prikimai – nuo  pirkimų gynybos ir saugumo srityje iki pirkimų Medicinos Klinikų skubios pagalbos reanimatologų įrangai. Taigi ar tikrai šis procesas gali ir turi būti vertinamas tik arba „sklandu, skaidru, puiku“, arba „vagys, nusikaltėliai, kyšininkai“, kitaip sakant tik juoda arba balta. O kur tie 50 pilkų atspalvių tarp šių dviejų spalvų? Beje, taip dažnai šiame straipsnyje cituota Valstybės kontrolės ataskaita (2018) konstatuoja, jog pvz., vien 2016 m. Viešųjų pirkimų tarnybai įvertinus 244 viešuosius pirkimus (2,7 proc. visų įvykdytų tarptautinių ir supaprastintų pirkimų) nustatyta 83 proc. pažeidimų atvejų. Kiek iš jų tyčinių, o kiek iš jų dėl to, kad yra skirtingai suprantami teisės aktai, arba skirtingai interpretuojami poreikiai, skaičiuota nėra.

Dėl skaitančiosios auditorijos įsitraukimo ir didesnės skaitytojų masės, be abejonės smagumas būtų, jei pritartume kategoriškam kaltinančiajam požiūriui, tačiau, kadangi šiuo atveju mes patys esam straipsnio rašytojai, tai turime galimybę ir laisvę bent jau pabandyti formuoti kritišką požiūrį, nepriklausomai kokiai partijai, darbo grupei, komitetui, mikrorajonui ar įmonei priklausote.

Taigi apie tuos autobusus, kurių vis dar miestui nenupirkome, bet tikimės, kad nupirksime taip greitai, kiek tai leis procedūros. Leisime sau priminti, kad pirmasis nenaujų autobusų pirkimas buvo paskelbtas dar 2019-09-05. Pasiūlymų pateikimo terminas buvo 2019-10-15. Kvietimą priėmė 9 dalyviai. Pirmoji susipažinimo su pateiktais pasiūlymais procedūra įvyko 2019-10-15. Pasiūlymą tą dieną pateikė 1 dalyvis – UAB „SG dujos“. Tačiau Perkantysis subjektas, t. y. UAB „Busturas“, nevertino viso dalyvio pasiūlymo, nes patikrinęs tik jo dalį iškart nustatė, jog vadovaujantis pirkimo sąlygų ir Pirkimų įstatymu, turi būti atmetamas, t. y. pasiūlymas yra netinkamas ir  nepriimtinas. Pasiūlymas paties UAB „Busturas“ buvo atmestas 2019-10-17. Atmetimo priežastis – pasiūlyto pirkimo objekto techninė specifikacija neatitiko pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų pirkimo objektui. Tuo pirmasis pirkimas baigėsi.

Pažymėtina, jog visi potencialūs Tiekėjai (kvietimą priėmė 9 rinkos dalyviai) jau rugsėjo 5 dieną, paskelbus Kvietimą pagal techninę specifikaciją įvertino dalyvauti ar ne konkurse. Apie šį pirkimą nei VPT išvadoje, nei publikacijose, kurios skelbė apie nenaujų autobusų pirkimus net neužsimenama.

Kitas (antrasis) nenaujų autobusų pirkimas paskelbtas 2019-11-05, t. y., kai praėjo  pretenzijos pateikimo terminas (10 dienų) nuo perkančiojo subjekto pranešimo raštu apie jo priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjui dienos (po pirmojo pirkimo). Pažymėtina, jog Pirkimo dokumentų techninė specifikacija nesikeitė. Pirkimo sąlygos papildytos vienu punktu t. y. su pasiūlymu turi būti pateikta: siūlomų Prekių gamintojo sertifikatai, ar kiti dokumentai, įrodantys ir patvirtinantys siūlomų Prekių atitikimą Specifikacijoje nurodytiems standartams bei reikalavimams. Vadinasi visi 9 potencialūs tiekėjai turėjo visas sąlygas ieškoti tokių autobusų, kokių pageidavo Perkantysis subjektas, taip pat, jei manė kitaip ar nesutiko su tam tikrais nurodytais Perkančiojo subjekto reikalavimais galėjo rašyti užklausas ar pretenzijas ir jau vėliau dalyvauti ar ne antrą kartą skelbtame pirkime.

Jokių išvadų ar apibendrinimų nepateikinėsime, tiesiog konstatuojame, kad rinkos dalyviai apie ketinimą pirkti autobusus (primename 9 rinkos dalyviai priėmė kvietimą) sužinojo rugsėjo 5 d.  Susipažinimo su pateiktais pasiūlymais procedūra įvyko 2019-12-12. Taigi nuo pirmojo pirkimo paskelbimo iki antrojo pirkimo vokų plėšimo praėjo daugiau negu trys mėnesiai. Kadangi tai nenaujų autobusų pirkimas, tai yra pakankamai ilgas laikas ieškoti, parsigabenti ir pateikti pasiūlymą arba ginčyti technines sąlygas. Beje, tie, kas užsiima nenaujų transporto priemonių pardavimu, o tokių Lietuvoje netrūksta, nuolat seka, atlieka  skirtingų užsienio rinkų tyrimus, nes tai – jų verslas. Todėl jiems (verslininkams) laukti, kol bus vienoje ar kitoje šalyje vienos ar kitos įmonės paskelbtas vienas ar kitas pirkimas tikrai nereikia, ši rinka yra ganėtinai „judanti“, vien UAB „Busturas“ nenaujų autobusų perka kasmet ir ne po vieną kartą (pvz., 2017–2019 metais iš viso nupirkta 41 nenauja transporto priemonė Šiaulių keleiviams).

Pabaigą antrojo pirkimo visi žinome, nors gal didžioji dalis žinome kaip vienintelio skelbto pirkimo pabaigą – pasiūlymą pateikė 1 dalyvis UAB „SG dujos“. 2019-12-19 gautas Viešųjų pirkimų tarnybos raštas „Dėl Tarnybos įpareigojimo, susijusio su pirkimu Nr. 459772“,  kuriame UAB „Busturas“ įpareigotas sustabdyti atviro konkurso būdu vykdomo pirkimo „Nenaujų transporto priemonių (autobusų) pirkimas“ sutarties sudarymo procedūrą, kol Tarnyba nepateiks su Pirkimu susijusių dokumentų ir Perkančiojo subjekto priimtų sprendimų įvertinimo. Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimas gautas 2020 02 12, kuris įpareigojo nutraukti pirkimo procedūras. 2020 02 12 informuotas Tiekėjas dėl pirkimo procedūrų nutraukimo.

O kas toliau? O toliau, kadangi vis tik nei čia vagys, nei čia kyšininkai, ramiai įvertinome kiekvieną VPT išvados dalį ir tikrai su dalimi iš jų be išlygų sutiksime ir organizuojamuose ateityje pirkimuose panaudosime. Dėl dalies būsime tvirti kaip ąžuolai, nes ne tik turime logišką pagrindimą ir kaip ekspertai, ir kaip praktikai, bet galime remtis ir konstantomis bei akademikais. Pvz., žinome, kad vienos markės autobusų pageidauti mes turime ne tik teisę, bet ir pareigą, nors VPT išvadose tam nepritaria. Šiuo keliu einame nuo 2016 metų, t. y. būtent dirbame tam, kad kuo mažiau būtų skirtingų modelių, pvz., 2017 metais UAB „Busturas“ turėjo 12-os skirtingų markių 38 modelių autobusus, šiai dienai – 10-ties markių 26 modelių autobusus. Ir tai yra efektyviausias kelias į ribotų išteklių naudojimą.

Esame įsitikinę ir turime argumentus, jog turėti daug skirtingų transporto priemonių yra neefektyvus ir neracionalus valdymas, tai galime pagrįsti sandėlių likučių duomenimis, kompetencijų lygio variacijomis, remonto dirbtuvių kaštais, pvz., 2016 m. remonto darbininkų turėjome 47, o 2020 m. sausio mėnesį jau tik 31. Todėl vadovautis nuostata, kad jei vis tiek turite daug skirtingų markių, galite turėti jei ne dar daugiau, tai bent tiek pat, nes jau esate suinvestavę į darbininkų mokymus, programas, darbo įrankius nėra tinkamas racionalumo, ekonomiškumo požiūriu paaiškinimas ir UAB „Busturas“ siekė ir sieks unifikuoti parką dėl ekonominių ir veiklos efektyvumo motyvų. Kaip ir pirkimo objekto skaidymas į dalis, pvz. pirkti po 5 autobusus skirtingų modelių, jei ir pirkimo metu leis sutaupyti (ko niekas negali šiai dienai įrodyti, nes tai yra nenaujų autobusų pirkimas ir neaišku kokiu metu kokie autobusai perpardavėjų rinkoje dominuos), tai ilgalaikėje perspektyvoje kaip rodo visi veiklos efektyvumo modeliai, studijos ir praktika, vėl skatins grįžti prie didesnio remontininkų skaičiaus, didesnių atsargų sandėliuose ir mažiau specializuotų profesionalų.

Dėl tokio visų autobusų parkų, ne tik UAB „Busturas“ pasirinkimo sutaria ir neabejoja ne tik praktikai, bet ir akademinė visuomenė: „Būtina stengtis kiek galima labiau unifikuoti transporto priemonių parką, t. y. kiek galima sumažinti transporto priemonių nomenklatūrą. Įsigyjant transporto priemones, derėtų išsirinkti tokias, kurios turi aukščiausią ekonominio naudingumo rodiklį (S. Buteliauskas, p. 145). Taip planuojant ir organizuojant galima išvengti nuostolių dėl didelio atsarginių detalių rezervo arba prastovų priežiūrose dėl detalių trūkumo. Taigi paslaugų standartizavimas, apimantis ir transporto priemonių parko unifikavimą leistų optimaliai panaudoti visus turimus pajėgumus per šiuolaikinius sprendimus tiksliai identifikuojant poreikius, griežtai kontroliuojant veiklos išlaidas. Paminėsime ir kolegų pvz., Kauno autobusų strategijoje taip pat teigiama, jog: „Autobusų remontą komplikuoja didelis skirtingų autobusų modifikacijų skaičius. Dėl to reikia daugiau skirtingų atsarginių detalių, trūkstant specializacijos ilgėja remonto laikas. Atnaujinus ir suvienodinus Bendrovės autobusus, būtų ne tik sumažinti keleivių vežimo kaštai, bet ir pagerėtų keleivių vežimo kokybė“ (žr., http://kaunoautobusai.lt/wp-content/uploads/2017/09/Stateginis-planas_2015-2020.pdf). Bene visų didžiųjų autobusų parkų strategijas ar jų kertinius taškus galime rasti internete, įmonių dokumentuose rasite, jog absoliučiai kiekviena įmonė nusimato kaip strateginį tikslą – transporto priemonių unifikavimą.

Ir tai tik keletas dalykų, kurie pagrindžia jei ne visus, tai bent jau tam tikrą dalį UAB „Busturas“ pirkime kritikuotų punktų dėl kurių pirkimas buvo sustabdytas.

„Busturo“ informacija ir nuotrauka