Tarpmiestinio autobusų susisiekimo pradžią Šiaulių regione reiktų skaičiuoti nuo 1908 m. liepos mėn. 14 d, kai tarp Mitavos (dabartinės Jelgavos, Latvijoje) ir Šiaulių pradėjo važinėti vokiškas „Gaggenau” autobusas. Jis buvo
Tarpukariu šiauliečiai savaitgaliais ir per atostogas mėgdavo keliauti į netoliese esančias vasarvietes. Buvo aktualus susiekimas su Bubiais, Pagelava, Rekyva.
Šią temą norėčiau pradėti nuo automobilių, tarp jų ir autobusų, tais laikais vadinamais omnibusais registracijos.
Kaip yra žinoma, Šiauliuose autobusų stotis buvo atidaryta 1929 m.
Penktadienį, balandžio 16 dieną, integruotiesiems maršrutiniams taksi Klaipėdoje sukanka 3 metai. Ši aukštesnio komforto VT rūšis leido iš nuosavų automobilių į viešąjį transportą „persodinti” dalį vairuotojų, taip pat maršrutinių taksi
Temą norėčiau pradėti nuo automobilių, tarp jų – ir autobusų, tais laikais vadinamais omnibusais, registracijos.
1931 m. birželio 6 d laikraštyje „Vilniaus rytojus” pasirodė žinutė, kad Autobusų susisiekimo įmonė „Arbon” gavo koncesiją, ir žadėjo už 3 mėnesių paleisti mieste susisiekimui naujus autobusus. Buvo nuogąstaujama, kad
1931-ųjų balandžio 17 d. bendrame autobusų savininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas stabdyti autobusų susisiekimą tarp Vilniaus ir provincijos, nes, vadovaujantis kelių fondo įstatymu, jie negalėjo susimokėti mokesčių.
1931 m. pavasarį Lenkijos vyriausybė, norėdama sureguliuoti konkurenciją tarp autobusų ir geležinkelių, išleido „kelių fondo” įstatymą, kuriame buvo numatyta, kad autobusų savininkai privalės mokėti 1/5 dalį mokesčių nuo parduotų bilietų.
Prieš 90 metų, kada šveicarai pradėjo bendradarbiauti su Vilniaus Magistratu, Kauno valdžia jau planavo kaip įdiegti miesto viešajame susisiekime elektrinius autobusus.
