Tarpukariu, kai Klaipėdos kraštas priklausė Lietuvai, autobusai važinėjo tiek mieste, tiek ir užmiestyje.
1923 m, Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, spauda ir kiti nutarimai buvo spausdinami dviem kalbomis – lietuvių ir vokiečių.
Kartu su automobiliu atsiradimu pasipylė ir jų avarijos. Ne išimtis – ir Lietuva.
1929-ųjų pradžioje iš Rokiškio į Kauną pradėję važinėti autobusai sugadino verslą vietos prekiautojams.
Kaune, Nemuno g. 12, stotis pradėjo veikti 1928 m. Nepraėjus nė metams, spaudoje pasirodė gyventojų nusiskundimai dėl tvarkos. Kaip žinia, tuo metu Nemuno gatvė, garsėjo kaip „raudonų žibintų“ gatvė, tai
Mūsų portalo draugas ir viešojo transporto istorijos tyrinėtojas Kęstutis Pletkus pasidalino iškarpa iš 1930-ųjų laikraščio „Lietuvos žinios”.
2019-ųjų pabaigoje vilniečiai turėjo progos pamatyti, kaip atrodė prieškario sostinės viešasis transportas nuotraukose, darytose šveicaro A. Rietmanno.
1929-aisiais Kaune nustojo važinėti arklų tramvajus, todėl Miesto Valdyba nutarė „įvesti susisiekimą autobusais“.
1930-aisiais jau buvo galima iš Kauno nuvažiuoti į Marijampolę ir atgal. Kaip atrodė kelionė tarp miestų? Viešojo transporto istorijos tyrinėtojas Kęstutis Pletkus pasidalino iškarpa iš 1930-ųjų sausio 10 d. laikraščio
1930-ųjų sausio 18 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“ pasirodė informacija, jog „Šoferiams egzaminuojanti komisija prie V. R. M.“ sulaukė pirmosios šoferės moters, kuri siekia gauti profesionalės teises.
