1938 m. lapkričio mėn. 25 d. ir 26 d. buvo imtasi griežtai tvarkyti vairuotojų ir pėsčiųjų judėjimą Kaune. Prieš tai visuomenė apie tai įspėta spaudoje.
Mūsų portalo bendradarbis Kęstutis Pletkus pasidalijo surastu filmuku apie naujai įkurtą sostinės taksi parką.
1943 m. pabaigoje vis daugiau keleivių važinėjo pašto autobusais, todėl vežėjai buvo priversti mažinti gabenamo bagažo ir pašto siuntų kiekį, kad galėtų vežti daugiau keleivių.
1938 m. lapkričio mėnesio pabaigoje Kaune Laisvės alėjos ir Vytauto prospekto sankryžoje savivaldybė pastatė pirmą automatinį judėjimui įspėti signalizacijos ženklą (šviesoforą), kuris automatiškai mirksėjo nurodydamas, jog reikia suteikti pirmumą važiuojantiems
Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, ėmė plėtotis šalies viešasis transportas.
1915 m., kai vyko Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuva buvo okupuota vokiečių, būta didelio benzino trūkumo.
Vartant archyvus, pavyko rasti Kauno Miesto Tarybos posėdžio, kuris įvyko 1928 m. lapkričio 20 d., protokolą.
1938 m. Lietuvoje daugėjo tarpmiesčio maršrutais važiuojančių autobusų. Tuo metu visuomenei ši susisiekimo rūšis labai rūpėjo, nes Lietuvoje geležinkelių tinklas buvo retas, o svarbiausios geležinkelių linijos prieš pirmąjį pasaulinį karą
Mūsų portalo draugas ir bendradarbis Kęstutis Pletkus pasidalino archyvuose rasta 1983-iaisiais egzistavusia tolimojo susisiekimo autobusų maršrutų schema.
Kauno gubernatorius N. M. Klinkenbergas 1892 m. gegužės 24 d. Rotušės aikštėje oficialiai atidarė tramvajaus liniją, ėjusią nuo Rotušės aikštės dabartinėmis Vilniaus, Birštono, Laisvės alėja, Gedimino, Griunvaldo gatvėmis, Vytauto prospektu
