Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gauna informacijos, kad nesąžiningi darbdaviai neteisėtai renka iš darbuotojų lėšas tariamai siekiant ateityje padengti galimai darbdaviui padarytus „nuostolius“, naudodamiesi tuo, kad darbuotojai nežino Lietuvos Respublikos įstatymų arba yra atvykę iš trečiųjų šalių ir nemoka valstybinės kalbos arba nedrįsta kreiptis į institucijas.
„Pasitaiko atvejų, kai renkamos lėšos į „fondus“ (pvz., vadinamosios „bačkos“) arba pasirašomi vekseliai, kurių tikslas ateityje padengti darbdaviui darbuotojo galimai padarytą žalą; transporto sektoriuje išskaitoma už transporto priemonės nusidėvėjimą ar apgadinimus arba už padidėjusias kuro sąnaudas, nors nėra nustatyta darbuotojo kaltė; iš prekybos sektoriaus sulaukiame klausimų dėl prekių trūkumo nuostolių padalinimo visam darbuotojų kolektyvui. Šie ir kiti panašūs išskaičiavimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik laikantis Darbo kodekso nuostatų“, komentuoja VDI Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė.
Išskaitos iš darbo užmokesčio dėl žalos atlyginimo gali būti daromos tik darbdaviui nustačius darbuotojo darbo pareigų pažeidimo kaltę.
Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos šiais atvejais:
Darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą. Išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.
Pažymime, jog Darbo kodekso 150 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant darbdavys turi teisę duoti nurodymą atlikti išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio. Atkreipiame dėmesį, kad Darbo kodeksas nenumato kitokių išskaitų, atliekamų iš darbuotojo darbo užmokesčio, pvz., paties darbuotojo valia ar galimiems darbdavio nuostoliams padengti ateityje, pagrindų, todėl tokios išskaitos negalėtų būti daromos.
Vis dėlto, išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio taip pat gali būti daromos ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 742 straipsnio 3 dalį, kai asmuo pageidauja savo noru mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, jis turi teisę pateikti darbdaviui rašytinį prašymą išskaityti iš jo darbo užmokesčio nurodyto dydžio išskaitas ir pinigus išsiųsti arba išmokėti pareiškime nurodytam asmeniui. Darbdavys pagal tokį prašymą turi vykdyti išieškojimą tokia pačia tvarka kaip ir pagal vykdomąjį dokumentą; Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalį, kurioje nurodoma, kad jeigu yra profesinės sąjungos nario prašymas, darbdavys privalo kiekvieną mėnesį išskaičiuoti iš profesinės sąjungos nario darbo užmokesčio nustatyto dydžio nario mokestį ir pervesti jį į profesinės sąjungos sąskaitą. Jeigu išskaičiuojama iš darbo užmokesčio dėl žalos atlyginimo darbdaviui nustačius darbuotojo darbo pareigų pažeidimo kaltę, galioja tokia tvarka:
Atlygintinos žalos ribos – ne daugiau kaip darbuotojo 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio (jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio).
Atvejai, kada darbuotojas privalo atlyginti visą žalą: jeigu žala padaryta: tyčia; darbuotojo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; darbdaviui padaryta neturtinė žala; kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.
Darbdavio rašytinis nurodymas darbuotojui išieškoti žalą turi būti priimtas nė vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. Išskaitos dydis negali viršyti 1 mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Jei šį terminą darbdavys praleido arba nori, kad būtų išieškota didesnio dydžio išskaita, jis negali to daryti savavališkai, o turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją (tai trišalė institucija, veikianti regioniniu principu, kurioje sprendimus priima to regiono profsąjungų, darbdavių ir Valstybinės darbo inspekcijos atstovai).
Darbdavio rašytiniu nurodymu išieškant žalą iš darbuotojo darbo užmokesčio privalo būti laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytų išskaitų dydžių:
Žalos atlyginimas ir civilinės atsakomybės draudimas. Jeigu darbdavys buvo apdraudęs darbuotojo civilinę atsakomybę (taip pat ir trečiųjų asmenų atžvilgiu (pavyzdžiui, jeigu sugadintas krovinys ir kt.), darbdavys arba nukentėjęs trečiasis asmuo turėtų kreiptis dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo tiesiogiai į draudiką. Jeigu darbdavys privalo atlyginti darbuotojui žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, ar dėl jo susirgimo profesine liga, darbdavys privalo žalą atlyginti tiek, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmokos.
Jeigu asmuo mano, kad žalos išieškojimas yra nepagrįstas ir /ar neatitinka Darbo kodekse numatytos žalos išieškojimo tvarkos, per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, su prašymu turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
VDI informacija
Linos Jakubauskienės nuotrauka
