Didžiųjų šalies viešojo transporto įmonių vadovai – už galimybę rinktis

sausio 15 06:02 2016 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika Lankytojai

apie-volvosSausio 11-ąją Susisiekimo ministerijoje vykusiame pasitarime „Dėl 2014-20 metų ES fondų investicinių veiksmų programos ketvirtojo prioriteto priemonių įgyvendinimo“ nuskambėjo pasiūlymas naujas ekologiškas transporto priemones pirkti už ES lėšas centralizuotai. Vienas viešųjų pirkimų konkursas būtų skelbiamas penkiems didiesiems miestams, kitas – rajonų įmonėms.

„Manau, logiška skelbti vieną konkursą mažiesiems autobusų parkams. Tačiau didieji, jau turintys patirties įsigyjant autobusus už ES lėšas, viešuosius pirkimus galėtų vykdyti savarankiškai“, – mano asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenijus Stolovickis.

Su šia nuomone sutinka ir visų penkių didžiųjų Lietuvos miestų keleivinio transporto įmonių vadovai.

„Už ES lėšas norėtume įsigyti naujų troleibusų su autonomine eiga. Tačiau akivaizdu, kad kitų miestų įmonėms tokių transporto priemonių nereikia. Sostinės troleibusų parką atnaujinti būtina, o naujų autobusų žadame pirkti už savo lėšas“, – sako laikinai einantis bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus pareigas Rimantas Markauskas.

Pasak jo, didžiųjų miestų įmonių reikalavimai naujoms transporto priemonėms gali būti labai skirtingi. „Vieniems reikės kondicionierių, keleivių skaičiavimo įrangos, vienokios ar kitokios elektroninio bilieto sistemos. Mes, pavyzdžiui, norėtume triašių transporto priemonių, mažesniems parkams galbūt užtektų mažesnių. Be abejo, jei visos įmonės pirktų visiškai vienodas transporto priemones, gamintojų siūlomą kainą galbūt ir pavyktų sumažinti. Tačiau ji nebūtų mažesnė ženkliai“, – sako R. Markauskas.

Jam pritaria ir bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis. „Kiekvieno miesto specifika – vis kitokia. Įtakos pirkimams turi net tokie dalykai, kaip miesto kalvotumas, reljefas. Be to, miestuose veikia skirtingos elektroninio bilieto sistemos. Gali būti sunku susitarti dėl autobusų dydžio, talpos. Centralizuotai autobusai buvo perkami pagal Klimato kaitos programą, taigi jau turime blogos praktikos. Beje, pagal šią programą įsigyti autobusai kainavo gerokai brangiau nei tie, kuriuos pirkome paskelbę savo viešųjų pirkimų konkursą“, – sako Mindaugas Grigelis.

Pasak Klaipėdos autobusų parko generalinės direktorės Jelizavetos Daugininkienės, jei vežėjams perkant autobusus nereikėtų pridėti savų lėšų, tada būtų galima įsigyti bet kokių transporto priemonių. „Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Tačiau jei turėsime pridėti 15 proc. savo lėšų, norėtume įsigyti tokias transporto priemones, kokių mums iš tiesų reikia“, – kalba J. Daugininkienė.

Pasak jos, už 2007-2013-ųjų laikotarpio lėšas klaipėdiečių  įsigyti autobusai yra vieni iš pigiausių Lietuvoje.

„Mums nereikia kondicionierių salone – atstumai tarp stotelių nedideli, kondicionieriai vis tiek neveikia efektyviai. Naudos iš jų nedaug. Nemanau, kad perkant centralizuotai, autobusai kainuos pigiau ar jų bus galima įsigyti daugiau. Tai rodo ir už Klimato kaitos programą nupirkti autobusai. Jau skelbėme vieną konkursą, pagal tą pačią tvarką nebūtų sudėtinga parengti ir technines sąlygas naujajam. Tokiu būdu galėtume išvengti anksčiau darytų klaidų“, – sako J. Daugininkienė.

Bendrovės „Busturas“ generalinio direktoriaus Tomo Bielinsko teigimu, kiekvienas miestas žino geriau, kokios transporto priemonės jiems būtų naudingesnės. „Mes galbūt šįkart norėtume įsigyti elektrinių autobusų. Planuojame savo transporto priemonių parką planuoti šia linkme. Šįkart pageidautume ir pailgintų autobusų. Manau, jei bus nuspręsta visiems penkiems miestams transporto priemones pirkti centralizuotai, gali kilti įvairių problemų. Tačiau jei toks sprendimas bus priimtas – teks susitarti“, – kalba T. Bielinskas.

Panevėžio autobusų parko generalinis direktorius Rimantas Petukauskas taip pat mano, kad pirkti autobusus kiekvienam miestui atskirai būtų ir efektyviau, ir patogiau.

„Kad centralizuotas pirkimas nėra gerai, įrodė pastarasis konkursas, kai visiems miestams buvo perkami vienodi autobusai už Klimato kaitos lėšas. Įsigijome ir prastų, ir brangių transporto priemonių. Be to, galima prognozuoti, jog perkant centralizuotai, išaugs ir teismų tikimybė“, – kalba R. Petukauskas.

Jo teigimu, miestų poreikiai – skirtingi. „Panevėžiui reikėtų trumpesnių transporto priemonių – keleivių mūsų mieste mažėja. Problema ir skirtinguose miestuose veikianti skirtinga elektroninio bilieto sistema. Mano nuomonė vienareikšmiška: kiekvienas miestas turi apsispręsti savarankiškai“, – kalba R. Petukauskas.

Pasak J. Stolovickio, sprendimas pirkti transporto priemonės visiems penkiems didiesiems Lietuvos miestams kol kas nėra galutinis. „Pasitarime ministerijoje nuspręsta rašyti laiškus rajonų Regioninės plėtros taryboms ir išsiaiškinti, kokių transporto priemonių reikia vienam ar kitam miestui. Manau, bet kuriuo atveju visiems miestams visai vienodų nupirkti bet kuriuo atveju nepavyktų. Tektų rinktis dviejų ar trijų tipų transporto priemones“, – kalba Keleivinio transporto skyriaus vadovas.

 

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka