Kovo 31-ąją įmonė„SG dujos“ pakvietė keleivinio transporto įmonių atstovus, mokslininkus, verslininkus į diskusiją „Energijos transportui šaltiniai Lietuvoje ir pasaulyje: kokį kurą rinksimės rytoj?“. Kalbėta apie įvairias alternatyvias kuro rūšis bei jų panaudojimo perspektyvas ateityje.
Alternatyvos – svarbu
„Pastaruoju metu Lietuvoje atsiranda vis daugiau alternatyvių kuro rūšių. Prieš dešimtį metų pirmieji miestų viešajame transporte pradėjome diegti suspaustas gamtines dujas. Šiuo metu dujiniai autobusai jau važinėja ne viename Lietuvos mieste. Įkūrę laboratoriją Pabradėje, kur dirba geriausi specialistai, ieškome ir vandenilio panaudojimo galimybių. Šiuo metu su SGD sumaišytas vandenilis jau naudojamas Marijampolės, Telšių ir Ukmergės autobusuose“, – sakė UAB „SG dujos generalinis direktorius Virginijus Korsakas.
Pasak jo, alternatyvaus kuro plėtrą palaiko ir Europos Sąjunga, teikianti prioritetą alternatyviomis kuro rūšimis varomoms transporto priemonėms. Tačiau svarbiausia, kad vežėjai turėtų ir finansinę paskatą jas rinktis. Tam reikalinga lankstensė kainodara, taip pat sumažinta rizika investicijoms. „Valstybė turėtų remti ir gamybą, ir infrastruktūros plėtrą. Matome ir dideles Klaipėdos suskystintų dujų terminalo panaudojimo galimybes“, – kalbėjo V. Korsakas.
Jo teigimu, perėjimo prie alternatyvaus kuro procesai vyksta ne kažkur toli, o šalia mūsų. „Vandenilis, SGD, elektra turi puikias plėtros galimybes ir atskirai, ir kartu. Svarbu, kad pažangios iniciatyvos sulauktų valstybės palaikymo“, – kalbėjo V. Korsakas.
Pasak UAB „SG dujos“ konsultanto Viktoro Valentukevičiaus, tradicinės jėgainės technologinių galimybių prasme pasiekė viršūnę, artimiausiu metu pateikti rinkai ką nors efektyvesnio yra sudėtinga.
Reikšmingas veiksnys – ir globalūs klimato kaitos procesai, kuriems transporto sektorius daro didelę įtaką. „Svarbu ir resursai, jų prieinamumas, naftos bei gamtinių dujų atsargų kiekiai. Tendencijos – dujų naudai; esamų resursų turėtų pakakti 250-čiai metų. Dar dideli dujų kiekiai už poliarinio rato, tačiau juos sudėtinga pasiekti“, – kalbėjo V. Valentukevičius.
Jo teigimu, pastaruoju metu daug kalbama apie platesnį elektros energijos vartojimą transporte. „Tačiau šių technologijų kūrėjai pripažįsta, kad kol kas daugiau kyla problemų kuriant įkrovos įrangą, o ne elektrines transporto priemones. Kol kas neaišku, kada šios technologijos bus ištobulintos“, – sakė V. Valentukevičius.
Vizijos bei perspektyvos
Nepriklausomas energetikos ekspertas dr. Vygintas Sidzikauskas kalbėjo apie energetikos duomenų bazes, pateikė jose pateikiamus duomenis, kalbėjo apie naftos kainas bei jų nustatymo metodiką, esminius rodiklius, turinčius įtakos kainai.
Pasak jo, didžiulę įtaką kuro kainai formuotis turi sparčiai besivystančios šalys – Kinija ir Indija. „Prognozuojama, jog po trisdešimties metų Indijos ir Kinijos ekonomika bus didesnė nei JAV bei ES kartu sudėjus. Todėl labai svarbu orientuotis į tai, kokie procesai vyksta Kinijoje bei Indijoje“, – teigė V. Sidzikauskas.
Jis taip pat kalbėjo apie alternatyvių kuro rūšių vizijas bei technologijas, energijos efektyvumo problemas. „Energetikoje labai svarbu politiniai sprendimai. Atsinaujinanti energetika turėtų būti subsidijuojama“.
„SG dujų“ pasirinktą kelią mokslininkas įvertino teigiamai, o jo vadovų darbą – kaip talentingą. „Gerai vertinčiau sprendimą dėl vandenilio panaudojimo. Pasaulyje vandenilis vertinamas kaip ateities kuras. Gamtinių dujų praturtinimas vandeniliu – labai geras sprendimas ir ekonominiu, ir politiniu požiūriu“, – sako V. Sidzikauskas.
VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros vedėjas profesorius Saugirdas Pukalskas taip pat kalbėjo apie įvairias alternatyvaus kuro rūšis, jų pritaikymo galimybes.
Pasak jo, būtų galima kalbėti apie elektrinių automobilių ekologiškumą, tačiau jie važiuoja naudodami ne tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių išgaunamą elektrą. „Saulės elektrinių pasaulyje nėra tiek daug, kad būtų galima naudoti vien tik šią energiją. Kitur elektrinėse deginamos ir anglys, ir dujos. Apskaičiuota, kad elektrinis automobilis, naudojantis iš akmens anglies išgaunamą energiją, priklausomai nuo jo dydžio, nuvažiavęs vieną kilometrą į aplinką išmeta apie 150 g CO2. Naudojantys dyzeliną, išmeta apie 180 g CO2. Taigi galima teigti, jog elektriniai automobiliai aplinką terštų šiek tiek mažiau nei įprasti“, – teigė S. Pukalskas.
Pasak jo, efektyvumo rodikliai taip pat byloja elektrinio automobilio naudai. Tačiau elektrinių automobilių panaudojime esama ir problemų, kurios gana sudėtingai sprendžiamos. „Iš atsinaujinančių energijos šaltinių išgaunama elektros energija yra pulsuojančio pobūdžio. Saulė šviečia dieną, kuomet autobusai turi važiuoti, o ne būti įkraunami. Kyla energijos akumuliavimo klausimas – į ką energiją akumuliuoti. Vienas iš variantų yra vandenilis“, – sakė S. Pukalskas.
Jo teigimu, kuo didesnis autobusų parkas, tuo didesnės galios elektros įvado jam reikia. „Saugoti elektros energiją akumuliatoriuose nėra geriausias būdas, kadangi jų talpa nėra didelė. Transporto priemonių masė gerokai padidėja, o nuvažiuojamas atstumas yra vis viena pernelyg mažas, kad autobusai galėtų važinėti visą dieną“, – kalbėjo S. Pukalskas.
Tačiau, pasak jo, ES direktyvos reikalauja artimiausiu metu keisti dyzeliną bei benziną alternatyviomis kuro rūšimis, todėl vienokius ar kitokius sprendimus priimti teks.
„Norint panaikinti priklausomybę nuo naftos, vieno technologinio sprendimo nepakaks. Tam reikalinga nauja judumo koncepcija, kuri būtų paremta naujų technologijų deriniu ir darnesniu elgesiu“, – teigė S. Pukalskas.
Jis taip pat pristatė „SG dujų“ vykdomus gamtinių dujų ir vandenilio mišinių tyrimus, kalbėjo apie joje sukurtų kuro mišinių panaudojimą.
Kaip pagrindinius dalykus pažangai pasiekti mokslininkas įvardijo šias priemones: nagrinėti ES galiojančius teisės aktus; sekti pažangių ES valstybių pavyzdžiu, juos analizuoti; detaliai planuoti pokyčius; sklandžiai pereiti prie alternatyvių energijų naudojimo; analizuoti išlaidas.
V. Valentukevičius pasidžiaugė sėkminga privataus ir viešojo sektoriaus partneryste, diegiant miestų transporte suspaustas gamtines dujas. Pasak jo, šios partnerystės teigiami rezultatai – akivaizdūs; Lietuvoje jau važinėja 257 SGD autobusai, įrengtos devynios kompresorinės stotys, investicijų vertė – 20 mln. dolerių.
„Be to, pavyko pasiekti nulinio akcizo tarifo SG dujoms, naudojamoms miestų ir priemiesčio transporte. Įdiegus gamtines dujas, gerėja autobusų parkų veiklos rezultatai, paslaugų kokybė, mažėja miestų tarša. Artimiausios perspektyvos – naujas viešųjų pirkimų konkursas iš ES lėšų, teikiantis vilčių, jog dar daugiau šalies miestų pasirinks alternatyvius degalus“, – kalbėjo V. Valentukevičius.
Pasak jo, laukia daug darbų, todėl vertėtų pagalvoti apie asociacijos steigimą, kuri suvienytų ne tik autobusų parkus, bet ir kitus partnerius.
Diskusijos
Prekybos ir amatų rūmų direktoriaus Ričardo Šidlausko teigimu, esminė problema mūsų valstybėje – ne koncepcijų stygius; esmė – kaip jos įgyvendinamos. „Jums visiems derėtų dar labiau jungtis ir viešinti tai, ką darote. Valstybė nuolat blaškosi tarp ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų. Išteklių ilgalaikiams dažnai nelieka. Todėl privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo projektai ypač svarbūs“, – teigė R. Šidlauskas.
Apie SGD perspektyvas kalbėjo ir Ignas Subačius, „Transmitto“ komercijos direktorius. „Bent pusė Lietuvos miestuose važinėjančių autobusų yra su IVECO varikliais. Matome šviesią šios degalų rūšies ateitį. Labai svarbu visiems susivienyti, gauti pigesnių dujų, dalintis privalumais ir trūkumais. Svarbu žengti pirmyn, tik tuomet verslas klestės“, – sakė I. Subačius.
Patirtimi apie SGD diegimą pasidalijo Klaipėdos autobusų parko generalinė direktorė Jelizaveta Daugininkienė. „Pirmoji mano reakcija į pasiūlymą parke diegti gamtines dujas buvo kategoriška – ne. Tačiau taip susiklostė aplinkybės, kad tapome pirmieji Lietuvoje, pasirinkę alternatyvius degalus. Esame patenkinti, kad „SG dujų“ vadovams pavyko įrodyti šios kuro rūšies svarbą“, – kalbėjo parko vadovė.
Šiuo metu jau beveik pusė parko autobusų važiuoja naudodami SGD.
SGD diegimo pradžią Šiauliuose prisiminė ir „Busturo“ eksploatacijos direktorius Vilius Laužikas. Jis taip pat kalbėjo apie galimybę įkurti asociaciją, kuri sujungtų visus, suinteresuotus SGD vartojimu Lietuvoje. „Galbūt tai galėtų būti asociacijos „Linava“ skyrius. Ši asociacija mums labai svarbi“, – kalbėjo V. Laužikas.
Savo patirtimi eksploatuojant SGD autobusus pasidalijo ir Telšių autobusų parko direktorius Petras Ročius. Jis kalbėjo apie politikų įtaką autobusų parkams, apie patiriamas problemas, taip pat apie būsimą viešųjų pirkimų konkursą naujiems autobusams įsigyti.
V. Valentukevičiaus teigimu, „SG dujų“ pasirinkta kryptis yra teisinga. „Galima tikėtis, kad tobulės ir elektrinių automobilių pramonė. Yra tikimybė, kad per artimiausius 10 ar 15 metų bus sukurti hibridiniai modeliai, kurie taip pat naudos gamtines dujas. Elektros sistema juose bus tik kaip pagalbinė“, – sakė V. Valentukevičius. Tokiu atveju esamos SGD infrastruktūros nereikėtų atsisakyti, tik papildyti ją elektros elementais.
Lina Jakubauskienė
Autorės ir Vido Korsako nuotraukos
