Vasario 7 d. Vartotojų aljanso atstovai pakvietė viešojo transporto specialistus ir naudotojus į diskusiją „Žalias ir dar žalesnis“ : transporto sektoriaus žalinimas – smegenų plovimas ar realūs veiksmai?“. Susirinkusieji išklausė keletą pranešimų ir diskutavo pastaruoju metu itin aktualiais klimato kaitos klausimais.
VšĮ „Žiedinė ekonomika” vadovas Domantas Tracevičius pristatė NVO parengtą ataskaitą „Transportas ir klimato kaita“. Jis kalbėjo apie transporto reikšmę klimato kaitai, apie žaliojo kurso tikslus, degalus transportui, priemones, kas galėtų pakeisti dabartinę situaciją, kalbėjo apie tai, ko vis dar pasigendama bei kas galėtų reikšmingai prisidėti prie Lietuvos išsikeltų ambicingų žaliojo kurso tikslų.
Transporto srities specialistas Karolis Dekeris kalbėjo apie tai, kaip svarbu pasiekti šalies įsipareigotus tikslus dėl emisijų mažinimo, antraip Lietuvai teks mokėti baudas. Sumos didelės – jos galėtų sudaryti apie 700 mln. eurų per metus. Pasak jo, kitos ES šalys, suvokdamos pasekmes, labai daug investavo, taikė įvairius finansinius instrumentus, kad įpratintų žmones keliauti kitaip. Lietuvoje elektriniai automobiliai vis dar neįperkami didžiajai daliai žmonių, o į viešąjį transportą laiku neinvestuojama, laukiant ES fondų paramos.
Jis taip pat pristatė viešojo transporto paslaugos gerinimo galimybes – tai ir dažnumas, ir geriau išplėtotas maršrutų tinklas, ir naujos transporto priemonės, ir A juostų plėtra. Pasak jo, gera paslauga kainuoja, todėl ir viešojo transporto bilietų brangimas neturėtų kelti nuostabos.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo socialinės politikos analitikė Agata Subotovič piktinosi, jog ėjimas žaliosios ekonomikos link yra pagrįstas mokesčiais, baudomis ir didesnėmis kainomis – kur kas geriau, jei tai būtų grįsta lengvatomis ir skatinimu.
Anot jos, sunku tikėtis, kad žmonės, ypač atokesnėse vietovėse, atsisakys nuosavų automobilių, kai tai likusi vienintelė galimybė patekti į rajono centrus, didžiuosius miestus – viešojo transporto infrastruktūra regionuose yra prastai išplėtota. Anot jos, 40 proc. šalies gyventojų neturi santaupų, tad dažniausiai renkasi pigiausius automobilius, kurie labiausiai teršia aplinką.
Pranešėjos teigimu, svarbu siekti, kad valstybės numatytos priemonės tikslingai mažintų žmonių išlaidas transportui, didintų viešojo transporto galimybes. Svarbios ir subsidijos skurdą patiriantiems asmenims, kad jie galėtų įsigyti mažiau taršių transporto priemonių. Svarbu plėtoti ir viešojo transporto infrastuktūrą, gerinti jo prieinamumą žmonėms.
Klimato judėjimo „Fridays for Future“ aktyvistas Naglis Autukas piktinosi ketinimais drastiškai didinti sostinės viešojo transporto bilietų kainas. Anot jo, tai atsilieps gyventojų sveikatai, kultūrinimuisi ir kitiems dalykams, o visam pasauliui naudingos paslaugos kainą perkelti ant vartotojų pečių nėra teisinga.
K. Dekeris pripažino, jog šiuo atveju sostinės savivaldybei pritrūko komunikacijos, žmonėms nepaaiškintos priežastys, kodėl bilietus branginti būtina.
Susirinkusieji taip pat aptarė nevykusiai įgyvendintą tolimojo susisiekimo autobusais reformą, kurios dėka susisiekimas tarp miestų gerokai suprastėjo. Kalbėta ir apie geruosius pavyzdžius, kurie padeda žmonėms regionuose keliauti tvariau ir patogiau, taip pat – apie ilgalaikes sutartis su savivaldybių vežėjais, kurios sudarytų galimybę įmonėms geriau planuoti investicijas į transporto priemones ir į geresnę paslaugą.
Kalbėta ir apie skirtingas alternatyvas dyzelinui – tiek biometaną, tiek elektrą, tiek vandenilį, apie tai, kuri iš jų geriausiai tinkama viešajam transportui artimuoju ir tolimuoju laikotarpiu.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
