Pastaruoju metu keleivinio transporto verslas susidūrė su daugybe iššūkių. Dėl koronaviruso pandemijos bei draudimų žmonėms judėti tarp savivaldybių drastiškai mažėjo tiek tolimojo, tiek priemiesčio, tiek miesto maršrutų kiekis, taigi ir vežėjų pajamos. Tolimaisiais maršrutais keleivius vežančioms įmonėms nerimą kelia ir neapibrėžta ateitis, numatoma tolimojo susisiekimo reforma. Siekdami išsiaiškinti, kokią keleivinio transporto ateitį mato naujasis susisiekimo ministras Marius Skuodis, nusiuntėme jam keletą klausimų. Atsakymus į juos parengė Kelių ir oro transporto politikos grupės vadovas Tomas Pilukas.
– Pastaruoju metu keleivių vežėjai susidūrė su itin sudėtinga situacija: dėl susisiekimo ribojimų tarp savivaldybių tolimojo susisiekimo autobusuose likę vos 10 proc. keleivių, žmonės vyksta į kitus miestus tik išimtiniais atvejais. Vežėjai sumažino reisų skaičių, vis dėlto išlaiko minimalų susisiekimą tarp didžiųjų miestų, nors jų veikla yra nuostolinga. Keleivių vežėjai, nespėję atsigauti po pirmosios koronaviruso sukeltos karantino bangos, ne sykį kreipėsi dėl paramos į įvairias institucijas, tačiau sulaukė tik neigiamo atsakymo – parama nenumatyta nei tolimojo susisiekimo maršrutais vežančioms savivaldybių, nei privačioms įmonėms. Kokia ministro pozicija šiuo klausimu?
– Keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais veikla pagal teisės aktų nuostatas nėra dotuojama iš valstybės biudžeto. Šioje veikloje neveikia viešųjų įsipareigojimų sutarčių nuostatos, pagal kurias būtų galima kompensuoti vežėjams patirtus nuostolius. Tačiau privačios keleivių vežimo įmonės (smulkios ir vidutinės), nukentėjusios nuo COVID-19, galėjo pasinaudoti UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA) įgyvendinamomis priemonėmis.
Per 2020 m. II–III ketvirčius privačios keleivių vežimo kelių transportu įmonės pasinaudojo šiomis INVEGA priemonėmis:
1) „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“ priemone pasinaudojo 3 keleivių vežimo įmonės, kurioms bendrai išmokėta 0,039 mln. eurų.
2) „Portfelinės garantijos paskolos“ priemonei įgyvendinti pasirašytos 16 sutarčių 0,847 mln. eurų sumai.
3) Pagal dalinio palūkanų kompensavimo priemonę teigiami sprendimai (kompensuoti palūkanas) priimti dėl 32 keleivių vežimo kelių transportu įmonių bendrai 0,208 mln. eurų sumai.
4) „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ priemonės atveju priimti 42 sprendimai suteikti lengvatines paskolas 1,7 mln. eurų sumai.
5) „Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams“ bei „Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams 2“ suteiktos 4 garantijos už keleivių vežimo įmonių sandorius 0,49 mln. eurų sumai.
6) Pagal sutelktinių paskolų priemonę „Avietė“ suteikta 1 paskola 0,005 mln. eurų sumai.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ aprašo projektą. Tikslas – padėti labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms įveikti koronaviruso sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti įmonės likvidumą, tam numatoma skirti 150 mln. eurų. Subsidijas galės gauti ir keleivius vežančios privačios įmonės.
– Lietuvoje nuo 2023 metų bus įvesta kelių rinkliavos sistema, kur renkamo mokesčio dydis numatytas pagal transporto priemonės nuvažiuotus kilometrus. Naujasis mokestis – net 10 kartų didesnis nei dabartinis. Pavyzdžiui, dabar už kelionę maršrutu Vilnius-Klaipėda vežėjas turi sumokėti per metus 730 eurų, įsigaliojus įstatymui, mokestis sieks 7 000 eurų. Galbūt, vadovaujantis žaliojo transporto koncepcija, siekiant persodinti keleivius iš nuosavų automobilių į viešąjį transportą, siekiant efektyvesnės ir keleiviams prieinamesnės paslaugos, keleivinio kelių transporto priemonėms mokesčio už kelius nereikėtų taikyti?
– Įvedus kelių apmokestinimo (angl. e-tolling) sistemą, bus gauta apie 70 mln. eurų daugiau pajamų į valstybės biudžetą. Mokesčio dydis priklausys nuo transporto priemonės kategorijos ir taršumo. Kuo taršesnė transporto priemonė, tuo didesnis įkainis. Lietuvoje sunkiasvorių transporto priemonių sumokami kelių mokesčiai, palyginus su vidutinėmis keliams tenkančiomis išlaidomis, kokią neigiamą įtaką padaro šios transporto priemonės, yra 2-3 kartus mažesni. Šiuo metu taikoma esama apmokestinimo sistema yra ribota ir neleidžia:
2020 m. priimti teisės aktai numato, kad mokėjimo už kelius sistema keisis iš esmės, t. y. transporto priemonės naudotojas mokės ne už kelių vinjetės galiojimo laiką (1 dienos, 1 savaitės, 1 mėnesio ar 1 metų), o už nuvažiuotą atstumą. Tiesioginę naudą, įdiegus naują kelių apmokestinimo sistemą, patirs transporto priemonių savininkai (valdytojai), dažniausiai naudojantys valstybinės reikšmės kelius tolimiems maršrutams. Kasmet atstuminės rinkliavos pajamos bus naudojamos ilgalaikiam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų mokamų valstybinės reikšmės kelių plėtrai ir kokybės gerinimui. Tokiu atveju gerės kelių pravažumas, dangų būklė, bus mažinamos automobilių eksploatavimo sąnaudos ir ekologinė tarša. Atitinkamai tiesioginę naudą dėl naujos kelių apmokestinimo sistemos patirs ir visų kitų transporto priemonių savininkai (valdytojai).
– Alternatyviųjų degalų įstatymo projekte numatyta, jog iki 2029-ųjų visos viešojo transporto priemonės turės būti varomos alternatyviais degalais. Mažiau kaip per 10 metų vežėjams teks iš esmės atnaujinti transporto priemonių parkus alternatyviais degalais varomomis transporto priemonėmis, kurios yra gerokai brangesnės (tiek varomos elektra, tiek biodujomis, tiek vandeniliu). Ar ketinama numatyti lėšų miesto, priemiesčio, tolimojo susisiekimo transporto priemonėms atnaujinti? Kokia ministerijos pozicija šiuo klausimu?
– Europos Komisijos Lietuvai, kaip ir kitoms ES valstybėms narėms, yra nustatyti labai ambicingi klimato kaitos mažinimo tikslai. Transporto sektorius yra vienas iš pagrindinių taršos šaltinių, o konkrečiai kelių transportas yra didžiausias teršėjas iš transporto sektoriaus. Todėl visos transporto sektoriaus priemonės, kurios prisidės prie klimato kaitos švelninimo ir Lietuvai nustatytų tikslų įgyvendinimo, yra nustatytos Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021-2030 m. ir Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane 2020-2030 m. Šios priemonės yra orientuotos į alternatyviųjų degalų ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimą, energijos vartojimo efektyvumo didinimą.
Ne išimtis ir viešasis transportas, nes minėtuose planuose yra numatomos priemonės, kuriomis bus skatinami viešojo transporto priemonių įsigijimai ir alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtra. Šioms priemonėms siūloma numatyti Europos Sąjungos paramą.
– Ar žadama numatyti paramą vežėjams, pritaikantiems dabar turimus tolimojo susisiekimo autobusus vežti žmones su negalia? Arba kompensuoti bent dalį naujai įsigyjamo autobuso su specialiu keltuvu kainos?
– Susisiekimo ministerija svarsto visus galimus būdus, kaip paskatinti keleivių vežėjus įsigyti naujus ir pritaikytus žmonėms su spec. poreikiais autobusus. Vienas iš galimų finansavimo šaltinių yra Europos Sąjungos lėšos. Susisiekimo ministerija planuoja įgyvendinti veiklas, kurioms finansuoti galėtų būti skirtos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšos naujai įsigyjamoms tolimojo susisiekimo viešojo transporto priemonėms, šiuo metu vyksta neformalios derybos su Europos Komisija.
– Keleiviams, ypač – vyresnio amžiaus ar turintiems negalią, daug nerimo sukėlė Lietuvos transporto saugos administracijos pristatoma tolimojo susisiekimo reforma, kur numatoma palikti vos 20 proc. dabar galiojančių maršrutų. Tai pablogintų susisiekimą 80 proc. keleivių (per metus tolimojo susisiekimo maršrutais vežama apie 8,5 mln. žmonių), be to, lemtų dar didesnę atokesnių regionų atskirtį. Baiminamasi, jog, įdiegus šiuo metu LTSA pristatomą naują tolimojo susisiekimo tinklą, bet neįgyvendinus regioninio viešojo transporto reformos, dalis keleivių liks apskritai be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais Lietuvos miestais. Apie tai, kad, drastiškai keičiant dabar gerai funkcionuojančią tolimojo susisiekimo autobusais sistemą, būtina atsižvelgti į visuomenės nuomonę, kalbėta ir LR Seimo Ekonomikos komitete. Kodėl siūloma reforma, kuri neigiamai paveiks didžiąją dalį tolimojo susisiekimo autobusais važiuojančių keleivių? Kokia ministro nuomonė apie tai?
– Susisiekimo ministras šiuo metu susipažįsta su situacija, vertina pateiktus argumentus, todėl nuomonę apie šią situaciją galės pateikti tik išsamiai susipažinęs su visų suinteresuotų pusių argumentais.
Reikia atkreipti dėmesį, kad jokie sprendimai dėl tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutų tinklo pertvarkos dar nėra priimti. Šiuo metu vyksta esamos situacijos analizė ir tikėtinos veiksmų kryptys nėra nukreiptos prieš keleivius, o atvirkščiai, įvardintas tikslas, kad tolimojo susisiekimo keleiviai kuo greičiau, patogiau pasiektų didžiausius Lietuvos miestus ir tam būtų sudarytos kuo palankesnės keliavimo sąlygos. Susisiekimo ministerija aktyviai bendradarbiauja su Vidaus reikalų ministerija dėl regionų plėtros politikos. Nuolat pristatoma situacija ir diskutuojama su Regionų tarybų nariais, socialiniais partneriais. Šiuose susitikimuose vertinama turima ir gaunama informacija, statistika, kad pavyktų pasiūlyti efektyviausius sprendimus ir geriausias alternatyvas. Taip pat skaidriai ir viešai, kiek tik galimybės leidžia, organizuojamos procedūros tolimojo susisiekimo vežėjams parinkti.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
