Eismo problemas sostinėje išspręs greitųjų autobusų sistema?

liepos 15 04:28 2014 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika

Metro ar tramvajus sostinėje? Ilgą laiką šių dviejų transporto rūšių propaguotojai laužė ietis besiginčydami ir įrodinėdami savo tiesas. Tačiau, kaip dažniausiai būna, nugalėjo trečiasis. Remiantis pastarojo meto tyrimais, Vilniaus miestui geriausiai tiktų greitųjų autobusų sistema (BRT – Bus rapid transit).

Pakanka autobusų

2007-aisiais Vilniaus miesto bendrajame plane buvo numatyta, kad nauja transporto priemonė Vilniuje galėtų būti tramvajus. Tačiau 2008-aisiais, rengiant Naujų transporto rūšių specialųjį planą, specialistai analizavo ne tik šios transporto priemonės, bet ir metro bei greitųjų autobusų diegimo galimybes.

2012-aisiais Vilniaus miesto taryba nusprendė nepasirinkti konkrečios transporto rūšies, o diegti tą, kurios diegimo sąnaudos būtų mažiausios, o nauda miestiečiams – didžiausia.

„Vilnius nėra toks didelis miestas, kad keleiviams vežti reikėtų itin galingos transporto rūšies. Tiek metro, tiek tramvajų sistemos diegimas kainuotų labai brangiai. Net jei metro, tarkim, būtų įdiegtas už privačių investuotojų lėšas, išlaikyti metropoliteno sistemą vis tiek tektų miestui. Akivaizdu, jog Vilniuje nebūtų tiek keleivių, kad metro galėtų funkcionuoti efektyviai. Miesto savivaldybei ši transporto rūšis taptų nepakeliama našta“, – sako Savivaldybės miesto ūkio ir transporto departamento atstovas Kastytis Lubys.

Greitųjų autobusų sistemą nuspręsta rinktis atlikus išsamius tyrimus, išanalizavus keleivių srautus.

Dvi linijos

Pirmoji trasa, kuria važiuotų greitieji autobusai, būtų „Stotis – Santariškės“.

„Kol kas dar svarstoma, kokiais intervalais šia trasa galėtų važiuoti greitieji autobusai. Nuo to priklausytų, kokios talpos transporto priemonių reikėtų. Jei autobusai važiuotų kas tris minutes, pakaktų 175-200 keleivių talpinančių transporto priemonių. Jei kas 4-5 minutes, prireiktų talpesnių, nuo 200 iki 220 vietų transporto priemonių. Tuomet galbūt tektų grįžti prie lengvojo tramvajaus idėjos“, – sako K. Lubys.

Jo teigimu, greitųjų autobusų liniją būtų galima pratęsti ir iki Oro uosto – tuomet ji būtų dar efektyvesnė ir patogesnė vilniečiams. „Ši transporto rūšis būtų galingesnė nei dabar egzistuojančios mieste, dideli keleivių srautai būtų vežami intensyviai bei efektyviai. Numatyta, kad autobusų vidutinis eksploatacinis greitis siektų iki 24 kilometrų per valandą“, – kalba K. Lubys.

Dar vienas maršrutas, kur galėtų būti diegiama BRT sistema – Ukmergės gatvė. Jis driektųsi pro miegamuosius miesto rajonus Šiaurės Vakarų kryptimi. „Abi linijos sudarytų tarsi Y raidę, link jų keleiviai būtų privežami autobusais bei troleibusais“, – sako K. Lubys. Greitųjų autobusų sistema būtų visiškai integruota į vieningą Vilniaus miesto bilieto sistemą, čia galiotų tos pačios bilietų kainos.

Greitieji autobusai važiuotų specialiai atskirtomis juostomis, į kurias negalėtų įvažiuoti jokios kitos transporto priemonės. Ties šviesoforais greitos ir talpios transporto priemonės turėtų prioritetą.

Ieškoma finansavimo galimybių

Kol kas neaišku, iš kokių lėšų būtų finansuojami gatvių infrastruktūros pakeitimai bei naujų transporto rūšių įsigijimas. „Svarstome, iš kokių europinių fondų būtų galima gauti lėšų greitųjų autobusų sistemai diegti mieste. Aptariame galimybes dalyvauti įvairių ministerijų rengiamuose projektuose“, – sako K. Lubys.

Dar neapsispręsta, kokio ilgio ar talpos transporto priemonių būtų įsigyta, tai paaiškėtų paskelbus konkursą, įvertinus ekonominio naudingumo parametrus.

„Manau, kad jos turėtų būti varomos elektra – tokios transporto priemonės efektyvesnės, ekologiškesnės bei ekonomiškesnės. Pastaruoju metu elektrinius autobusus siūlo kone visi didieji autobusų gamintojai. Tiesa, kol kas jos dar nėra visai ištobulintos. Tačiau technikos pažanga itin intensyvi, todėl galima tikėtis – kol elektrinių autobusų prireiks Vilniaus miestui, gamintojai jau galės pateikti puikiai funkcionuojančias transporto priemones“, – sako K. Lubys.

BRT sistema skirtųsi nuo dabartinio Vilniaus miesto greitųjų autobusų maršrutų tinklo tuo, kad transporto priemonės visur važiuotų nuo bendrojo transporto srauto atskirtomis juostomis.

Kaip rodo patirtis, ir dabartiniai greitųjų maršrutų autobusai labai populiarūs tarp miestiečių; šiuo metu greitųjų autobusų maršrutų tinklas Vilniuje siekia 164 kilometrus – tai sudaro 6,6 proc. viso viešojo transporto maršrutų tinklo. Tačiau būtent šiais maršrutais keliauja 25 proc. visų viešojo transporto keleivių.

„BRT idėją vis dar tobuliname, deriname programines nuostatas. Kai bus pasirengta, teiksime miesto Tarybai sprendimo projektą dėl programinių nuostatų tvirtinimo, kuriose bus įvardintos būtinos sąlygos naujos, ekologiškos viešojo transporto rūšies įdiegimui”, – sako K. Lubys.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka

rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.