Europos Sąjungos klimato ministrai ketina aptarti, ar iki 2030 m. nutraukti naujų miesto autobusų, varomų biometanu, gamybą. Estija nori atidėti terminą bent penkeriems metams.
Kitaip nei daugelis Vakarų Europos šalių, kur dyzelinu varomi autobusai buvo pakeisti elektriniais, Estijos autobusų parkas labai priklauso nuo biometanu varomų autobusų. Ketvirtadalis autobusų, važinėjančių šalyje, yra varomi biometanu, rašo gnvmagazine.com.
Dėl šios priežasties Estija kartu su dar septyniomis ar aštuoniomis ES valstybėmis narėmis yra tarp tų, kurie prašo, kad biometanu varomi autobusai būtų gaminami ir po 2030 m. Kristi Klaas, Estijos klimato ministerijos sekretorė, atsakinga už žaliąjį kursą, sakė, kad ES valstybėms narėms yra realu susitarti dėl kompromiso, pagal kurį draudimas būtų atidėtas penkeriems metams, iki 2035 m.
Estijos transporto įmonių asociacijos vadovas Kerstenas Kattai teigė, kad šiuo metu Estijos viešajame transporte naudojama labai daug biometanu varomų autobusų, nes jie yra ir ekologiški, ir pigesni už elektrinius autobusus. Jis pridūrė, kad nors įprastas dyzelinu varomas autobusas kainuoja apie 200 000 eurų, biometanu varomas autobusas kainuoja dešimtadalį šios kainos, o elektrinis – dvigubai daugiau.
Kristi Klaas teigė, kad Estijos valstybė nemažai investavo į biometano gamybą ir dujinių autobusų pirkimą, tad tikisi, kad terminas bus nukeltas, kad šios investicijos atsipirktų protingiau. Tartu visi miesto autobusai naudoja biometaną, o Taline – apie du trečdalius.
Talino miesto transporto vadovo Kaido Padaras teigimu, vėliausiai iki 2025 metų pradžios planuojama, kad visi sostinės miesto autobusai važiuotų naudodami biometaną. Tuo pat metu vyksta diskusijos, kaip ilgalaikėje perspektyvoje išlaikyti dėmesį šiai degalų rūšiai.
eBus.lt
Linos Jakubauskienės nuotrauka
