Geltonieji autobusiukai: ar esame tokie turtingi, kad leistume sau neskaičiuoti?

Atrodytų, elementaru: mokytojas – moko, o vežėjas – veža. Tačiau prieš dešimtmetį Lietuvoje pasirodę vadinamieji geltonieji autobusiukai sulaužė šią taisyklę; dabar ir moko, ir veža… mokytojai. Tiesa, nuo pastarosios prievolės neatleisti ir keleivių vežėjai. Tačiau jie veža tik tuos, kurie netelpa ar neturi teisės važiuoti geltonaisiais.

Našta – savivaldybėms

„Lietuvos keliuose bei gatvėse pasirodę geltonieji autobusiukai įnešė daug sumaišties į keleivinio transporto rinką. Jie nemažai prisidėjo prie to, kad vežimas priemiesčio maršrutais šalyje merdėja – iki tol visi maršrutai buvo priderinti prie mokinių pavežėjimo iki mokyklų. Į kaimus daug kur važiuoja vos vienas kitas autobusas per savaitę, atkampesnių regionų gyventojai tiesiog prarado susisiekimo galimybę su rajono centrais ar didesniais miestais. Geltonieji autobusiukai kai kur važiuoja pustuščiai, tačiau jie neturi teisės vežti kitų keleivių. Taip nebūtų, jei visus keleivius vežtų tie, kas tai moka ir sugeba daryti – keleivinio transporto įmonės. Ir ne mažais keliolikos vietų mikroautobusais, o talpesnėmis transporto priemonėmis“, – sako asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenijus Stolovickis.

Mokykloms paskirstyti geltonieji ypač didele našta tapo savivaldybėms. Jos privalo ne tik kompensuoti keleivinio transporto įmonėms už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą, dotuoti nuostolingus, tačiau visuomenei būtinus maršrutus, bet ir išlaikyti mokyklinius autobusiukus. Praktika rodo: naudojami jie itin neracionaliai.

Kol autobusėliai nauji, didesnių problemų nekyla. Tačiau pasibaigus garantinės priežiūros laikotarpiui, už apsilankymą servisuose tenka mokėti labai brangiai.

„Akivaizdu, kad mokyklos joms skirtų autobusiukų tinkamai prižiūrėti negali. Tūkstantinės sąskaitos už remontą gula ant savivaldybių stalo. Kuo daugiau rajone mikroautobusų, tuo našta didesnė“, – sako Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Cibulskis.

Be to, pasak jo, niekam ne paslaptis, kad geltonieji autobusiukai dažnai naudojami ne pagal paskirtį, jie tampa mokyklų vadovų ar darbuotojų asmeniniu transportu.

„Analizė parodė, kad tik dalį kelio mokykliniai autobusai nuriedėdavo veždami mokinius į mokyklas ir iš jų, taip pat į pažintines bei edukacines keliones. Po mokyklas „išbarstytų” autobusų naudojimą savivaldybėms kontroliuoti itin sudėtinga,“- kalba A. Cibulskis.

Zarasuose – vežėjams

Nenuostabu, jog, nepakėlę geltonųjų autobusiukų išlaikymo bei priežiūros naštos, rajono savivaldybės vadovai priėmė sprendimą perduoti juos bendrovei „Zarasų autobusai“. Dabar rajone vaikus veža tiek didieji šios bendrovės autobusai, tiek geltonieji „mikriukai“.

„Derėtų pripažinti, jog dalis bendrovei perduotų geltonųjų autobusų jau buvo susidėvėję tiek, kad neinvestavus į remontą, mokinių vežti jais nebebuvo galima. Kol kas geltonuosius autobusiukus saugome bendrovėje, tačiau mielai jų atsikratytume kaip nereikalingo balasto. Deja, kol kas neaiški mokyklinių autobusų nurašymo tvarka“, – sako UAB „Zarasų autobusai“ direktorius Virgilijus Bakutis.

Bendrovės vadovas pernelyg nesidžiaugia ir dar važiuojančiais geltonaisiais bei pareiga juos išlaikyti. „Sudėtinga mokyklinių autobusų vairuotojams garantuoti pakankamą darbo krūvį, nes mokinius jie veža tik dalį savo darbo pamainos. Šios transporto priemonės santykinai nedidelės, tad vaikų jomis galima vežti nedaug. Kur mokinių srautai didesni, reikia didesnių autobusų – dažniausiai ten vaikus vežame reguliaraus susisiekimo maršrutais. Taip pavyksta išvengti keleto mokyklinių autobusų reisų, kurie ne tik neracionalūs, bet ir nepatogūs vaikams“, – aiškina V. Bakutis.

Dirba lanksčiai

Uždarant kaimo mokyklas, vaikų, kuriuos reikia pavėžėti iki mokyklų, daugėja. Šalyje esama tokių mokyklų, kur į pamokas laiku atvežti reikia šimtą ar daugiau mokinių. Keliolikos vietų autobusiukams tai – neįveikiama užduotis.

Pasak V. Bakučio, visus mokyklinių autobusų bei reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutus stengiamasi derinti taip, kad mokiniai kuo patogiau galėtų pasiekti mokyklas.

„Nuolat stebime situaciją mieste ir atokesnėse vietovėse, kasdien ją analizuojame, deriname maršrutų ir tvarkaraščių pakeitimų projektus su rajono Švietimo ir kultūros skyriaus bei mokyklų specialistais. Kartais net dėl vieno mokinio siūlome savivaldybės administracijai koreguoti reguliaraus susisiekimo maršrutą bei jo tvarkaraštį“, – teigia V. Bakutis.

Bendrovės direktorius nesutinka su teiginiu, jog bendrovė, veždama mokinius mokykliniais autobusais, vaikosi pelno. „Patvirtinti tokie mokinių vežimo mokykliniais autobusais įkainiai, kad pajamos vos padengia mūsų patiriamas išlaidas. Apie pelną galime tik pasvajoti. Manau, šiuo atveju didžiausia nauda – savivaldybei, kuriai tenka gerokai mažesnė finansinė našta“, – kalba V. Bakutis.

Mato tik pliusus

Autobusų važiavimo tvarkaraščius stengiamasi sudaryti taip, kad vaikai turėtų galimybę dalyvauti popamokinėje veikloje, įvairiuose būreliuose ir pan. „Stengiamės geranoriškai pagelbėti mokykloms bei mokiniams šioje srityje, tačiau kiekvieną papildomą reisą privalo finansuoti savivaldybė. Taigi vėl tenka ieškoti kompromiso“, – sako V. Bakutis.

Zarasų savivaldybės atstovai vežėjų darbu patenkinti. „Šiuo metu susiklosčiusią situaciją vertinu teigiamai. Ir mokiniai, ir mokytojai priprato prie naujos tvarkos, beveik nebesulaukiame anksčiau skeptiškai dėl šios reformos nusiteikusių mokymo įstaigų darbuotojų skundų“, – teigia A. Cibulskis.

Pasak jo, pareiga prižiūrėti ir išlaikyti geltonuosius autobusiukus savivaldybėms primetama „iš viršaus“ „Idėja kiekvieną vaiką privežti prie jo namų durų, be abejo, labai graži, tačiau esu įsitikinęs: valstybės pinigus privalome skaičiuoti visi. Dabar keleivių vežimui skirtas lėšas naudojame kur kas racionaliau“, – kalba A. Cibulskis.

Zarasų rajono savivaldybės atstovo teigimu, lėšas, skiriamas geltoniesiems autobusiukams įsigyti, Švietimo ir mokslo ministerija galėtų panaudoti kitoms reikmėms. „Akivaizdu, kad geltoniesiems įsigyti išleidžiamos milžiniškos lėšos. Savivaldybėms jie taip pat yra didelė našta. Ne paslaptis: kai teko finansuoti dvi tarpusavyje ne visai suderintas mokinių pavėžėjimo sistemas, iš savivaldybės biudžeto lėšų reikėjo daugiau. Todėl įmonė „Zarasų autobusai“, kurios steigėja ir yra Zarasų rajono savivaldybė, negaudavo visų jai pagal teisės aktų nuostatas priklausančių kompensacijų ir buvo finansiškai žlugdoma. Manau, tokia pat ar panaši situacija susiklosčiusi ir kituose rajonuose“, – sako A. Cibulskis.

Be to, kad vaikai Zarasų rajone dabar vežami racionaliau, esama ir kitų privalumų. „Visiems mokinius vežantiems vairuotojams bendrovė organizavo periodinį profesinį mokymą, kuris nuo 2013-ųjų rudens privalomas visiems autobusų vairuotojams. Autobusiukai remontuojami bendrovėje, savomis lėšomis. Tai yra gerokai pigiau. Prireikus vykti į ekskursiją, vežėjai gali skirti didesnį autobusą. Devyniolikos vietų autobusiuke dažnai netilpdavo net viena mokyklos klasė“, – aiškina A. Cibulskis.

Perdavus mokinių pavėžėjimo funkciją keleivių vežėjams, išvengiama įvairių pažeidimų, kuomet geltonieji autobusiukai neteisėtai naudojami komerciniais tikslais.

Vežėjams nereikia?

Šiuo metu šalies keliais jau važinėja daugiau nei šeši šimtai geltonųjų autobusiukų. Kol kas nėra statistinių duomenų, kaip skiriasi vežimo kaina vežant vaikus mokykliniu ir reguliariais maršrutais važiuojančiu transportu.Tačiau akivaizdu, kad daugeliui savivaldybių geltonieji tapo akmeniu po kaklu.

„Būtų kur kas racionaliau, jei geltonaisiais autobusais mokiniai būtų vežami į įvairius mokinių ugdymo renginius, ekskursijas, o į mokyklas galėtų vežti autobusų parkų autobusai. Ir tik išskirtinais atvejais mokinius į mokyklas turėtų vežti geltonieji autobusiukai, pavyzdžiui, neįgaliuosius arba mokinius iš atokesnių vietovių. Vežėjai prireikus mažuosius autobusiukus galėtų keisti didesniais, nebūtų problemų juos prižiūrint bei remontuojant”, – sako J. Stolovickis.

Vis dažniau savivaldybių atstovai prabyla apie būtinybę perleisti vaikų vežimo funkciją tiems, kurie tai geba daryti kur kas geriau – keleivių vežėjams.

Tačiau ar jiems reikės pasenusių, nefunkcionalių ir nepatogių geltonųjų autobusiukų? Daugelio keleivinio transporto įmonių vadovų teigimu, jie kur kas mieliau rinktųsi didesnes ir vaikams vežti geriau pritaikytas transporto priemones…

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka