Pasak asociacijos „Linava“ prezidento Algimanto Kondrusevičiaus, šių metų pradžios ekonominiai tarptautinių krovinių rodikliai nuteikia pozityviai. Nemaža dalis bendrovių susigrąžino 2007-2008 metais turėtas veiklos apimtis, didėja trasporto įmonių pelningumas. Tačiau į ateitį verslininkai vis dar žvelgia su atsargiu optimizmu.
„Lietuvos transporto sektoriaus efektyvus funkcionavimas turi didelės įtakos visos Lietuvos ekonomikai. Kelių transportas Lietuvoje sukuria dvigubai didesnį BVP nei bet kurioje kitoje Europos šalyje“, – gegužės 31-ąją surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Kondrusevičius.
Asociacijos „Linava“ atlikta beveik tūkstančio narių apklausa parodė, jog sektorius atsigauna, o rezultatai pasiekė ikikrizinį lygį. „Teigiamos tendencijos leidžia tikėtis, jog šiuos metus baigsime nepatyrę didelių nuostolių ir sustiprėsime“, – sako A. Kondrusevičius.
Pasak asociacijos viceprezidento Mečislovo Atrokevičiaus, nerimo kelia didėjančios transporto įmonių veiklos sąnaudos. „Vieno kilometro savikaina nuo 2,16 Lt 2010-aisias pernai padidėjo iki 2,43 Lt. Didinti vežimo kainų negalime, kadangi tapsime nekonkurencingi Europoje. Esame priversti ieškoti kompromisų, tačiau vidinių rezervų taupyti didžioji įmonių dalis jau neturi“, – sako M. Atroškevičius.
Pasak jo, nerimą vežėjams kelia vis didėjantys mokesčiai, brangstantys degalai, sudarantys didžiąją dalį vežimo savikainos. Neigiamos įtakos verslui turi ir problemos su draudikais, ne procentais, o kartais sugebančios padidinti transporto priemonių draudimo įkainius. „Norėtųsi sulaukti didesnio valdžios atstovų dėmesio – jei mūsų vežėjai praras savo pozicijas tarptautinėse rinkose, pajamų neteks ir valstybė“, – teigia M. Atroškevičius.
„Krovinių vežėjams didelės įtakos turi ne tik situacija Lietuvoje, bet ir tarptautiniai santykiai su kaimynėmis. Štai su Lenkija dabar turime gerokai daugiau problemų negu anksčiau“, – sakė A. Kondrusevičius.
Padedama bendrovės „Edukacijos ir tyrimų centras“, asociacija „Linava“ atliko ES fondų remiamą „Transporto sektoriaus eskporto galimybių studiją“, kuri skirta didinti vežėjų paslaugų eksporto porencialą – užmegzti ilgalaikius bendradarbiavimo ryšius su užsienio partneriais, užtikrinti nuolatinį paslaugų eksportą į užsienio rinkas. Joje atsispindi ir naujausio kelių transporto sektoriaus veiklos tendencijos ir pagrindinės problemos.
Pastaruoju metu gerėjanti kelių transporto verslo situacija nesusijusi su keleiviniu transportu. Čia padėtis išlieka itin sudėtinga. „Nerimą mums kelia senstantis transporto priemonių parkas, valdžios atstovų požiūris į mūsų verslą. Dėl prastos viešojo transporto kokybės juo dažniausiai naudojasi mokeleiviai, studentai, socialiai remtini žmonės. Likusieji renkasi nuosavus automobilius. Sunku apskaičiuoti, kiek tai kainuoja valstybei“, – sakė asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenijus Stolovickis.
Pasak jo, dėl prastai veikiančio viešojo transporto miestų gatvėse formuojasi lengvųjų automobilių spūstys, teršiamas oras, gaišinamas miestiečių laikas. „Viešasis transportas be paramos neapsieina nė vienoje šalyje. Europos miestuose jis finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Lietuvoje finansavimo našta perkeliama vien tiktai savivaldybėms“, – sakė J. Stolovickis.
Keleivinio transporto skyriaus vadovo teigimu, keleivių vežėjai itin daug vilčių deda į šiuo metu svarstomas PVM įstatymo pataisas, kur numatyta galimybė grąžinti keleivių vežimui lengvatinį PVM tarifą. „Tokiu atveju liamėtų ir vežėjai, ir keleiviai, ir valstybė“, – sako J. Stolovickis.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
Komentaras:*
Nickname*
E-mail*
Website
Noriu savo interneto naršyklėje išsaugoti vardą, el. pašto adresą ir interneto puslapį, kad jų nebereiktų įvesti iš naujo, kai kitą kartą vėl norėsiu parašyti komentarą.