Gintaras Maželis: mano veiklos prioritetas – „Vilniaus viešojo transporto” parko atnaujinimas

gegužės 16 04:33 2016 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika Lankytojai Patirtis

apie-vvtGintaras Maželis bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus pareigas eina dar tik pora savaičių. Tačiau įmonės vadovas teigia jau spėjęs susipažinti su sostinės viešuoju transportu, jo dabartine būkle,  esminėmis problemomis.

Su G. Maželiu kalbamės apie pirmuosius įspūdžius, susipažinus su bendrove bei jos darbuotojais, taip pat apie viešojo transporto tobulinimo galimybes.

– Viešojo transporto darbuotojų bendruomenėje nesate žinomas. Kokį darbą iki šiol dirbote?

– Esu finansininkas, didžiąją gyvenimo dalį praleidau dirbdamas finansinėse įstaigose. Teko dirbti klientų aptarnavimo specialistu, vėliau buvau „Unicredit“ banko generaliniu direktoriumi.

Daugiau nei pustrečių metų dirbau „Linas agro“, buvau valdybos narys, kuravau finansų tarnybą, viešuosius pirkimus, informacines technologijas, kokybę bei darbų saugą Latvijos įmonėse.

Su viešuoju transportu, jo problemomis daugiau susipažinau nuo šių metų pradžios, kai buvau paskirtas „Vilniaus viešojo transporto“ įmonės valdybos nariu. Išsyk pastebėjau, kad  įmonės ūkį būtina atnaujinti.

Dar būdamas valdybos nariu, važinėjau viešuoju transportu, stebėjau, kaip autobusai bei troleibusai atrodo iš vidaus, kaip vairuotojai laikosi grafikų, ar optimaliai sudaryti maršrutai.

Galiu drąsiai teigti, jog dabartinis viešasis transportas neatitinka keleivių lūkesčių. Tiek autobusai, tiek troleibusai pasenę ir techniškai, ir morališkai.

Vos pradėjęs dirbti, visų pirma susipažinau su autobusų bei troleibusų parkais, juose dirbančiais žmonėmis. Esu įsitikinęs, jog darbus dera pradėti nuo transporto priemonių parkų atnaujinimo.

– Kaip tai ketinate daryti?

– Svarstome apie ilgalaikės transporto priemonių nuomos galimybę. Išsinuomotume iš gamintojų naujų autobusų bei troleibusų, juos tam tikrą numatytą laiką remontuotų bei prižiūrėtų gamintojas.

Praėjus nustatytam laikotarpiui, pavažinėtas transporto priemones vėl būtų galima keisti naujomis. Tokiu būdu būtų galima optimizuoti išlaidas autobusų bei troleibusų remontui bei priežiūrai, detalėms, meistrų, mechanikų, kitų darbuotojų atlyginimams. Be to, nereikėtų turėti išsyk didelės sumos naujoms transporto priemonėms įsigyti.

Beviltiškai pasenusių autobusų bei troleibusų žadame atsisakyti, juos nurašyti ar parduoti. Tuos, kurie dar gali vežti keleivius, išleistume į maršrutus, kur dabartiniai autobusai ar troleibusai nepajėgia vežti visų keleivių, ypač – per rytinį ar vakarinį piką.

Mūsų planas – vienu metu atnaujinti  apie 150 transporto priemonių.

Savivaldybės biudžete šiems metams numatytos lėšos bendrovei, pastarojo ketvirčio mokėjimai vyksta pagal planą, tai mus visiškai tenkina. Tačiau ir mes sieksime maksimaliai taupyti, mažinti išlaidas. Ieškosime sričių, kur galima papildomai uždirbti, kaip įvairių tarnybų darbą padaryti efektyvesnį.

Mūsų tikslas – pasiekti, kad įmonei nereikėtų savivaldybės dotacijų. Galimybių tam yra. Tai – ir vidiniai įmonės rezervai, ir, kaip jau minėjau, efektyvesnė veikla. Yra galimybių gauti daugiau pajamų, pavyzdžiui, per didesnę komercinių paslaugų pasiūlą.

Pajamas padidinti padėtų ir mokių klientų pritraukimas į viešąjį transportą. Sieksime, kad viešasis transportas taptų patrauklus, kad žmonės norėtų juo naudotis.

Tam reikalinga ir švietėjiška veikla. Pavyzdžiui, ar kas nors apskaičiavo, kiek žmogui realiai kainuoja Vilniuje  važinėti nuosavu automobiliu pusvalandį? Suskaičiavus ne tik išlaidas degalams, bet ir amortizacijai, transporto priemonės draudimui, statymui mokamose aikštelėse ir panašiai? Mūsų preliminariais apskaičiavimais, vertinant tik degalų ir amortizacijos kainą, viešuoju transportu pusvalandį važinėti mieste kainuoja beveik keturis kartus pigiau.

Dar viena galimybė viešajam transportui tobulinti –  šiuolaikinės technologijos, suteikiančios galimybę integruotai spręsti  judėjimą reguliuojamose sankryžose, suteikiant viešajam transportui prioritetą.  Sieksime aktyviai bendradarbiauti  su visomis institucijomis, sprendžiat susisiekimo gerinimo klausimus Vilniaus mieste.

– Ar, taupydami lėšas, atsisakysite ir kai kurių darbuotojų?

– Apie tai kol kas anksti kalbėti. Tačiau, be abejo, neatmetu ir tokios galimybės. Kaip žinia, atlyginimai darbuotojams, išmokos „SoDrai“ sudaro didžiausią įmonės sąnaudų dalį. Stebėsime, kaip dirba įvairios tarnybos, svarstysime, ką būtų galima optimizuoti, kur sutaupyti.

Esu įpratęs prie skaičių, visada dirbu vadovaudamasis logika, numatydamas keletą žingsnių į priekį.

– Tačiau bendrovėje „Vilniaus viešasis transportas“ šiuo metu veikia net keturios profsąjungos, kurios itin uoliai gina darbuotojų interesus…

– Tikiuosi, kad su jomis visomis pavyks rasti bendrą kalbą. Juk ir profsąjungų atstovai supranta, kad įmonė turi dirbti efektyviai, kad dabartinė situacija nėra gera. Neabejoju, kad jų vadovų tikslas – ne tik apsaugoti darbuotojus, bet ir paisyti įmonės interesų.

Tikiuosi konstruktyvių santykių su visomis įmonės darbuotojų profesinėmis sąjungomis, tikiu, kad dirbdami drauge, galėsime pakelti mūsų visų įmonę į naują lygį.

– Ankstesnė miesto valdžia laikėsi politikos, jog mieste neturi likti troleibusų, jų kontaktinių tinklų, juos turėtų keisti elektriniai autobusai. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?

– Analizuojame ir ieškosime naujų būdų,  kaip palaikyti ir išnaudoti esamą kontaktinį tinklą. Stengsimės atnaujinti seną troleibusų parką, svarstome įvairius  scenarijus. Reikia nepamiršti, kad miesto taršos problemų kontekste elektrinis transportas –  ekologiškiausias sprendimas.

– Jau netrukus turėtų būti paskelbtas konkursas įsigyti ekologiškų keleivinio transporto priemonių už Europos Sąjungos lėšas. Kokius autobusus – varomus elektra, suspaustomis gamtinėmis dujomis ar vandeniliu – žadate pirkti? Galbūt teiksite prioritetą troleibusams su autonomine rida?

– Ketiname  pirkti suspaustas gamtines dujas naudojančius autobusus.

– Ką manote apie būsimų privačių vežėjų atėjimą į sostinės keleivių vežimo rinką?

– Manau, kad tai – iš esmės teigiamas dalykas. Žinoma, maršrutų dalis, kuri atiduodama privatiems vežėjams, iš pradžių galėjo būti ir mažesnė. Tačiau privatūs vežėjai pademonstruos, ar mes dirbame efektyviai, padės mums įsivertinti savo darbą, keleivių vežimo savikainą.

Jei privatūs vežėjai sugebės vežti keleivius pigiau, tai reikš, kad mes dirbame neefektyviai. Turėsime iš naujo įvertinti savo darbo efektyvumą.

– Viena iš viešųjų pirkimų konkurso sąlygų privatiems vežėjams – naujos transporto priemonės. Jei Jums nepavyks atnaujinti transporto priemonių parko, ar nematote, kad anksčiau ar vėliau, negalėdami dalyvauti konkursuose, būsite išstumti iš rinkos, o savivaldybei priklausančio viešojo transporto mieste neliks?

– Tikrai nemanau, kad taip galėtų nutikti. Dėsiu visas pastangas, kad įmonės transporto priemonių parkas būtų atnaujintas, kad galėtume drauge su kitais Lietuvos ar užsienio keleivių vežėjais dalyvauti būsimuose viešųjų pirkimų konkursuose.

Savivaldybei priklausanti viešojo transporto įmonė mieste turi išlikti.

– Dėkoju už pokalbį ir linkiu sėkmės nelengvame darbe.

 

Kalbėjosi Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka