Rugpjūčio 2-ąją asociacijoje „Linava“ rinkosi Keleivinio transporto tarybos nariai, pakviesti ir kiti vežėjai. Savo požiūrį į pastaruoju metu asociaciją krečiančias problemas išsakė ir asociacijos prezidentas Erlandas Mikėnas. Bene svarbiausia susirinkimo dalis – vežėjų siūlymas kurti alternatyvią asociaciją, kuri galėtų vadintis Lietuvos keleivių vežimo asociacija ar Lietuvos viešojo transporto asociacija.
Sprendimas dėl vidaus sandorių
Asociacijos viceprezidentas Rimantas Martinavičius, kalbėdamas apie pastaruoju metu nuveiktus darbus, skatino įmonių vadovus būti aktyvesniais, daugiau kalbėti apie problemas, su kuriomis jie susiduria, o pasiūlymus tarybai teikti iš anksto, kad būtų pasirengta juos apsvarstyti. „Turėtume būti vieningi, kadangi į rinką ateina vis daugiau neaiškių vežėjų, kurie dalyvauja konkursuose nelygiomis konkurencijos sąlygomis, iš anksto žinodami apie mūsų veiklos rezultatus. Vyrauja akivaizdus noras liberalizuoti rinką, o ilgametę patirtį turinčius dabartinius vežėjus parodyti ne iš gerosios pusės. Privačių vežėjų trūkumai tarsi sumenkinami. Keleivių vežėjams teko lankytis Vokietijoje, Belgijoje, kur net nesvarstoma apie galimybę skelbti viešųjų pirkimų konkursus, jei savivaldybių vežėjai dirba gerai. Ten net nekalbama apie vidaus sandorių naikinimą“, – sako viceprezidentas.
Bendrovės „Jonavos autobusai“ direktorius Otaras Urbanas kalbėjo apie tai, kokia šiuo metu situacija su vidaus sandorių įtvirtinimu. „Šio klausimo svarstymas persikėlė į Europos Teisingumo teismą, rezultato galima tikėtis nebent kitais metais“, – sako įmonės vadovas.
Asociacijos „Linava“ vyriausiasis specialistas Jevgenijus Stolovickis primena, kad klausimas dėl vidaus sandorių nagrinėjamas jau seniai, debatai vyksta ES lygmenyje. „Tačiau norėčiau priminti: net jei vidaus sandoriai ir išliks, tai dar nereiškia, kad visos savivaldybės jais ir naudosis. Dabar dauguma savivaldybių eina kitu keliu, skelbdamos viešųjų pirkimų konkursus. Ta tema daug bendraujame su ministerijų valdininkais, stengiamės kreiptis visur, kur tik įmanoma. Tačiau situacija – sudėtinga“, – sako J. Stolovickis.
Marijampolės autobusų parko direktorė Dalytė Venčkauskienė sako, jog dėl galimybės palikti vidaus sandorius daug dirba savivaldybėms priklausantys komunalininkai. Grupė vežėjų lankėsi įmonėje „Kauno švara“, kur susipažino su kolegų pasiektais rezultatais. „Galbūt galėtume jungtis prie jų, suvienyti pastangas, prisidėdami prie jų savo parama. Taip galėtume neišradinėti dviračio, pasinaudoti tuo, kas nuveikta, tai būtų ir pigiau, ir greičiau“, – kalba įmonės vadovė.
O. Urbanas primena, kad, siekdami palikti vidaus sandorių galimybę, vežėjai neturėtų kalbėti lozungais, apie tai, kaip įmonės žlugs, o žmonės liks be darbo. „Niekam tai neįdomu. Pagrindinė kryptis turėtų būti vienodų konkurencijos sąlygų sudarymas visoms įmonėms. Kol kas akivaizdu, kad dabartiniai teisės aktai neužtikrina vienodos konkurencijos. Manau, turėtume susitikti su komunalininkų asociacija ir drauge aptarti šiuos klausimus“, – teigia O. Urbanas.
Visi susirinkusieji pritarė dviejų asociacijų bendradarbiavimui, teigė, kad į procesą turėtų įsijungti ir asociacijos „Linava“ samdomi teisininkai. Be to, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama problemai viešinti, kad visuomenė daugiau žinotų apie viendienių įmonių grėsmę verslui bei Lietuvai.
Pirmasis konkurso blynas – prisvilęs
Bendrovės „Kautra“ rinkodaros direktorius Gintautas Pakusas piktinosi dėl Lietuvos transporto saugos administracijos paskelbto konkurso vežti keleivius tarpmiesčio maršrutu Vilnius-Švenčionys. „Šis konkursas parengtas nesilaikant jokių juridinių bei logikos reikalavimų, jis – „kreivas“. Blogai, jei tai taps precedentu panašiems konkursams rengti ir toliau. Būtina į tokius dalykus reaguoti aktyviau, kad nebūtų išleistas džinas iš butelio“, – sako G. Pakusas.
Bendrovės „Svirka“ vadovas Vytautas Bulka sako, kad iniciatyva skelbti konkursą kilo iš Seimo narių, rinktų Švenčionių ir Ignalinos apylinkėse. Žmonės skundėsi, kad vasarą, kai mokiniai atostogauja, trūksta autobusų maršrutų, todėl kenčia keleiviai. „Dalyvavau tik atliekant namų darbus, parengiant žaliavą konkurso medžiagai. Tačiau visą konkursą rengė LTSA juristai. Tai jų sprendimas. Visiems konkurse sudarytos vienodos sąlygos, mūsų įmonė taip pat jame žada dalyvauti“, – teigia V. Bulka.
D. Venčkauskienė sako, kad bendrovės „Svirkos“ vadovas, rengdamas medžiagą, galėjo pasitarti su Keleivinio transporto tarybos nariais. Jai pritarė bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis – pasak jo, taryba tam ir renkasi, kad diskutuotų, rastų bendrus sprendimus, pateiktų vieningą nuomonę.
„Net neįsivaizduoju, kokie kriterijai turėtų būti svarbiausi rengiant konkurso vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais sąlygas. Vietiniame vežime svarbiausia savikaina, nuo to priklauso vežėjui skaičiuojamos dotacijos. Negalėčiau pasakyti, kaip turėtų būti tolimojo susisiekimo maršrutuose“, – sako J. Stolovickis.
O. Urbanas pabrėžia, kad kol kas LTSA neturi patirties rengdama konkursus. Tačiau bet kuris atvejis gali būti precedentas tolesniems konkursams, todėl į tai būtina reaguoti rimtai.
Jam pritaria R. Martinavičius. Pasak jo, būtina turėti tinkamą precedentą, kad pavojus nekiltų visai keleivių vežimo rinkai. Klaipėdos autobusų parko generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas teigia, jog tai – pirmasis blynas, kuris akivaizdžiai prisvilęs. Pasak jo, apie konkurso kriterijus reikėjo pagalvoti geriau, kadangi ta – grėsmė visiems vežėjams, vežantiems keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais.
Vaikai autobusuose
Pasak R. Martinavičiaus, pastaruoju metu pasitaikė keletas atvejų, kai kilo konfliktinių situacijų dėl vaikų vežimo autobusais. Remdamiesi dabar galiojančiomis taisyklėmis, vairuotojai atsisako vežti vaikus, jei jie neturi gimimo liudijimo. „Turėtume išsiaiškinti situaciją, priimti sprendimus, kaip panašių konfliktų ateityje galėtume išvengti“, – pabrėžia viceprezidentas.
V. Ramanauskas sako, jog Klaipėdoje šia tema daug diskutuota. „Gimimo liudijimas – tai tik popierius. Jame nėra vaiko nuotraukos, kuri patvirtintų tapatybę. Be to, pastaruoju metu vaikams išduodami tik elektroniniai gimimo liudijimai. Kokiu būdu tėvai galėtų pateikti popierinį variantą? Vienintelė galimybė atpažinti vaiką – tai dokumentas su nuotrauka. Prašome vairuotojų žiūrėti į situaciją žmogiškai, tačiau konfliktų vis dar pasitaiko“, – kalba įmonės vadovas.
Pasak J. Stolovickio, vairuotojai gali patys spręsti, ar tokiu atveju vežti keleivį, tačiau jei pažeidimą užfiksuos LTSA kontrolieriai, gali kilti problemų. „Taisyklės rašytos prieš 20 metų, kai elektroninių dokumentų dar nebuvo. Jei problema kartosis, turėtume bandyti inicijuoti įstatymų pakeitimus“, – sako „Linavos“ atstovas.
Vežėjai nusprendė, kad vertėtų instruktuoti vairuotojų ekipažus, kaip elgtis panašiais atvejais. „Manau, kad problema tik aštrės, todėl visi turėtume dalintis informacija ir galvoti, kaip keisti situaciją, jei ji taps nekontroliuojama“, – sako V. Ramanauskas.
Iniciatyva – kurti naują asociaciją
Jos tikslus ir kūrimo priežastis pristatė M. Grigelis. Pasak jo, asociacijos „Linava“ prestižas menksta, atsiranda vis daugiau problemų, kurių nespėjama sužiūrėti. „Manome, jog problemų keleivių vežėjams susikaupė labai daug, joms nagrinėti ir spręsti nelieka laiko. Reikia naujos platformos, kad viešasis transportas išliktų tinkamame lygyje. Viešojo transporto įmonės nedalyvavo Darnaus judumo planų kūrime, nežino, kaip reikės atnaujinti transporto priemonių parkus pasibaigus ES finansavimui, mato „sukilimą“ prieš dyzelį, tačiau eksploatuoja beveik vien tik dyzelinius autobusus. Atsiranda daugybė klausimų, kuriuos derėtų spręsti efektyviau“, – sako M. Grigelis.
Jis kviečia į asociaciją jungtis ir kitus vežėjus. „Tai nebūtų priešprieša asociacijai „Linava“, galėtume problemas spręsti kartu, tik naujoje plotmėje, su nauju požiūriu. Prie mūsų gali jungtis visi vežėjai, kurie mano, kad permainos reikalingos“, – kalba „Kauno autobusų“ vadovas.
G. Pakusas teigia, kad spalio mėnesį vyks steigiamasis asociacijos susirinkimas, tada ir bus matyti, kaip pavyks formuoti asociacijos biudžetą. „Dalyvavimas asociacijoje bus laisvanoriškas, kviesime tuos, kurie mano, kad reikėtų daugiau dėmesio mūsų visų problemoms bei susitelkimo. Nesakome, kad visi turės išeiti iš „Linavos“, tai nėra skaldymas, visi žadame dirbti vežėjų labui“, – sako „Kautros“ atstovas.
Pasak M. Grigelio, vienai įmonei spręsti savas problemas, samdyti teisininkus yra kur kas brangiau, negu susivienijusioms kelioms, todėl asociacija galėtų būti naudinga visiems vežėjams.
Idėjai prieštarauja bendrovės „Svirka“ vadovas V. Bulka. Pasak jo, yra asociacija „Linava“, kuri iki šiol sprendė visas keleivininkų problemas ir galėtų toliau tai sėkmingai daryti. Bendrovės „Busturas“ generalinis direktorius Vaidas Seirackas klausia, kas trukdė Keleivinio transporto tarybai kylančias problemas spręsti iki šiol. „Jei jų nepavykdavo išspręsti anksčiau, kas galėtų garantuoti, kad tai pavyks padaryti asociacijai?“, – retoriškai klausia „Busturo“ vadovas.
R. Martinavičius primena problemas, kurias pavyko išspręsti padedant „Linavai“. „Skatinčiau visus gerai pagalvoti, ar taip neliksim susiskaidę. Galbūt „Linava“ turėtų daugiau dėmesio skirti keleivių vežėjams, kad jie čia galėtų jaustis geriau“, – kalba viceprezidentas.
V. Ramanauskas pabrėžia, kad spręsti keleivių vežėjų problemas trukdo nuolatinės problemos „Linavoje“. „Visi turėtume priimti sprendimą, ar mums reikia alternatyvios asociacijos. Kol kas nesprendžiami net elementarūs klausimai, trūksta susiklausymo. Aš – už ėjimą į priekį. Tikiuosi, tai pavyks padaryti naujai įkurtai asociacijai. Turėtume atsiriboti nuo „Linavos“, jos nešvarių sandorių“, – teigia Klaipėdos autobusų parko vadovas.
E. Mikėnas pritaria, kad situacija „Linavos“ prezidiume nėra gera, todėl sako suprantantis, kodėl vežėjams kyla minčių atsiskirti. „Viena vertus, toks sprendimas liūdina, antra vertus, galbūt tai būtų gera išeitis keleivių vežėjams. Jei jiems kyla panašių klausimų, reiškia, asociacija daro klaidų, nenudirba tų darbų, kuriuos turėtų atlikti. Nemanau, kad asociacija negalėtų šių darbų atlikti, kad negali skirti lėšų keleivių vežėjams. Kuo mūsų daugiau, tuo mes stipresni“, – sako asociacijos „Linava“ prezidentas.
Pasak jo, svarbu, kad naujoji asociacija nebūtų vežėjų skaldymas, kad tai nebūtų politinis sprendimas siekiant kam nors pakenkti. „Trejus metus asociacija dirbo gerai, vyravo darbinė atmosfera, tačiau dabar vėl grįžome į tuos laikus, į kuriuos tikėjomės niekada negrįšiantys. Jei „Linava“ turės panašių problemų ir toliau, galbūt keleivininkų sprendimas geras, kad ir kaip to nenorėčiau“, – sako E. Mikėnas.
Asociacijos prezidentas taip pat kalbėjo apie asociacijos steigiamą draudimo bendrovę, apie situaciją Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimą, taip pat apie santykius tarp prezidiumo narių ir ten tvyrančią atmosferą.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotraukos
