Praėjusiais metais pasirašytas Memorandumas dėl viešojo transporto ir jo infrastruktūros pritaikymo individualių poreikių turintiems žmonėms. Jame numatyti viešojo transporto pokyčiai, apimantys Lietuvos kelių, geležinkelių, oro, vidaus vandenų ir jūrų transporto infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą bei jos pritaikymą individualių poreikių turintiems ir riboto judumo asmenims. Memorandumą pasirašė Lietuvos Vyriausybė, Susisiekimo ministerija, jai pavaldžios įmonės ir žmonėms su negalia atstovaujančios organizacijos bei 31 šalies savivaldybė. Tarp pasirašiusiųjų Memorandumą – ir Lietuvos keleivių vežimo asociacija. 

Memorandumo pasirašymo metinių proga birželio 22-ąją vykusioje konferencijoje aptarti jo įgyvendinimo rezultatai. Susisiekimo ministras Marius Skuodis pasidžiaugė, jog Seimas priėmė Transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimus, tad nuo šių metų lapkričio pirmosios naujos ar iš naujo registruojamos transporto priemonės turės būti pritaikytos žmonėms su individualiais poreikiais. Be to, numatoma ir stočių, stotelių, miesto gatvių ir šaligatvių infrastruktūros atnaujinimas. „Iki šiol šalyje nebuvo teisės aktais nustatytų reikalavimų viešojo transporto priemonėms, kad jos būtų ir kokiu būdu pritaikytos žmonėms su negalia”, – sakė M. Skuodis.

Ministras priminė, jog jau įsigaliojo Kelių eismo taisyklių pakeitimai, naująja A+ eismo juosta leidžiantys į švietimo įstaigas ir dienos užimtumo centrus, suderinus su savivaldybe, keliauti negalią turintiems asmenims.

M. Skuodžio teigimu, 20 šalies savivaldybių įgyvendina darnaus judumo mieste planus, rengiamas transporto sektoriaus pritaikymo žmonėms su individualiais poreikiais planas, Susisiekimo ministerija rengia reikalavimus viešojo transporto priemonėms. Šiuo metu Lietuvoje tik 35 proc. viešojo transporto priemonių pritaikytos asmenims su individualiais poreikiais. Daugiausia jų didžiuosiuose miestuose, tačiau net 34 savivaldybės neturėjo nė vienos pritaikytos transporto priemonės. Tolimojo susisiekimo sektoriuje situacija dar blogesnė – Lietuvoje turime 700 autobusų, iš kurių vos keletas pritaikyti vežti žmones su individualiais poreikiais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė kalbėjo apie laisvo judėjimo būtinybę visiems žmonėms: „Užtikrindami laisvą judėjimą visiems, kartu mažiname žmonių su individualiais poreikiais atskirtį, didiname jų galimybes gauti išsilavinimą ir būti įtrauktiems į visas gyvenimo veiklas. Tai šios Vyriausybės vienas prioritetų. Siekiame iki 2030 m. asmenų su negalia gyvenimo kokybės indeksą pakelti nuo dabartinio 48 proc. iki 60 proc. Praėjusių metų duomenimis, mūsų šalyje gyveno daugiau kaip 220 tūkst. žmonių su negalia“.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos vadovė Rasa Kavaliauskaitė ir Lietuvos paraplegikų asociacijos vadovas Juozas Bernatavičius kalbėjo apie tai, kaip gyvena individualių poreikių turintys žmonės, pasidžiaugė pokyčiais, aptarė savo lūkesčius. „Jau dabar matyti didelis proveržis judumo srityje, valdžios atstovų siekis pritaikyti individualių poreikių turintiems žmonėms visą transporto sektorių. Žinoma, dar yra savivaldybių, kurioms šioje srityje derėtų pasitempti”, – sakė J. Bernatavičius.

R. Kavaliauskaitės teigimu, pritaikant transporto priemones ir infrastruktūrą, labai svarbi stebėsena, į ją turėtų labiau įsitraukti skirtingų savivaldybių atstovai. Pasak jos, nors vietinio viešojo transporto situacija pagerėjo, tačiau tarpmiestiniu transportu keliauti vis dar sunku.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Ana Staševičienė pristatė sostinėje vykdomas iniciatyvas. Jos teigimu, Vilniaus miesto savivaldybėje praėjusiais metais važinėjo 33 proc. individualių poreikių turintiems asmenims pritaikytų troleibusų ir net 96 proc. autobusų. Troleibusų parką iš esmės ketinama atnaujinti jau kitais metais, kai atvyks 159 naujai užsakyti troleibusai. „Susisiekimas turi būti prieinamas visiems. Neišskiriame žmonių su negalia, tiesiog stengiamės, kad kelionės smagios ir saugios būtų visiems keleiviams”, – teigė A. Staševičienė.

Jos teigimu, ne mažiau nei transporto priemones svarbu pritaikyti miesto infrastruktūrą, tam sostinėje taip pat dedamos visos pastangos.

Bendrovės „Jonavos autobusai” direktorius Otaras Urbanas pasakojo, kaip savivaldybėje įgyvendinamas Darnaus judumo planas, kokie sprendimai, pagerinantys ir žmonių su individualiais poreikiais judumą, pastaruoju metu priimti. „Jau 2018-aisiais metais priėmėme sprendimą, kad visos naujai įsigyjamos transporto priemonės turi būti pritaikytos žmonėms su individualiais poreikiais. Numatytą strategiją vykdome. Pastaruoju metu atnaujinome ir miesto infrastruktūrą – rekonstruotos autobusų stotelės, įdiegtos švieslentės, autobusai pritaikyti žmonėms su regos bei klausos negalia. Dar vienas mūsų sprendimas – pirkti tik ekologiškas, elektra varomas transporto priemones”, – sakė O. Urbanas.

Pastaruoju metu priimtus sprendimus apžvelgė ir „LTG Link” atstovas Mantas Dubauskas. „2019-aisiais pasirašėme ketinimų protokolą dėl traukinių pritaikymo žmonėms su individualiais poreikiais, pernai – Memorandumą. Kartu su partneriais kas ketvirtį aptariame, kaip sekasi pritaikyti infrastruktūrą žmonėms su individualiais poreikiais, kokių problemų kyla. Kol kas maždaug pusė traukinių nėra pritaikyti žmonėms su negalia, tačiau nauji traukiniai jau perkami, kai jie atkeliaus į Lietuvą, tada visas transporto parkas bus pritaikytas žmonėms su individualiais poreikiais, bus patogus visiems be išimties keleiviams”, – sakė M. Dubauskas.

Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė apžvelgė dabartinę viešojo transporto pritaikymo žmonėms su individualiais poreikiais situaciją, kalbėjo apie esamus bei būsimus pokyčius: „Iš tiesų turime savivaldybių, kurios jau senokai ieškojo sprendimų, kaip viešąjį transportą pritaikyti žmonėms su negalia. Tačiau pusė Lietuvos savivaldybių nebuvo motyvuotos tuo pasirūpinti. Imdamiesi lyderystės šioje srityje, siekiame, kad individualių poreikių turintys žmonės galėtų patogiai judėti ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir visoje Lietuvoje“.

Viceministrė priminė, jog Susisiekimo ministerija viešojo transporto ir jo infrastruktūros pritaikymui individualių poreikių turintiems žmonėms žaliosios pertvarkos kontekste planuoja ne mažiau kaip 0,5 mlrd. eurų. Šiam tikslui numatoma 333 mln. eurų iš Europos Sąjungos fondų investicijų, 250 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų. Numatomos savivaldybių biudžetų investicijos ir Kelių priežiūros ir plėtros programos 10 proc. dalis, skirta darnaus judumo ir saugaus eismo priemonėms.

Renginio pabaigoje jo dalyviai galėjo apžiūrėti šiuo metu Lietuvoje eksploatuojamus skirtingų tipų autobusus, pritaikytus žmonėms su individualiais poreikiais. Juos pristatė bendrovės „Vilniaus viešasis transportas”, „ALTAS Auto”, „Utenos autobusai” bei Mažeikių autobusų parkas.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos