„Isuzu“: japoniška kokybė

„Isuzu“ gamykla, priklausanti „Anadolu“ grupei, įsikūrusi Gebze mieste netoli Stambulo. Čia gimsta nedidelės talpos krovininiai automobiliai bei vidutinės klasės autobusai.

Japonų ir turkų įmonė

„Anadolu Group“ priklauso 53,55 proc., „Isuzu Motors Limited” – 17,00 proc., „Itochu Corporation” – 12,75 proc., o „Public Shareholders” – 16,70 proc. gamyklos akcijų. Nepaisant palyginti nedidelės akcijų dalies, japonų gamintojai griežtai kontroliuoja Turkijoje surenkamus autobusus; visi naujai sukurtų transporto priemonių brėžiniai iš pradžių keliauja į Japoniją, ir tik šios šalies specialistams patvirtinus, pradedama serijinė autobusų ar sunkvežimių gamyba. Pasak gamintojų, tai – viena iš priežasčių, kodėl jų surenkamos transporto priemonės atitinka griežčiausius standartus; be to, jos dar pritaikytos ir prie Europos Sąjungoje galiojančių reikalavimų.

„Isuzu“ autobusai eksportuojami į tris kontinentus, į 26 šalis. Pagrindinė rinka – Europos Sąjunga. Kompanija yra savo šalies vidutinės klasės autobusų eksporto lyderė – pernai „Isuzu“ autobusai sudarė 81 proc. iš Turkijos iškeliavusių transporto priemonių. Be Europos Sąjungos šalių, jie jau važinėja Afrikoje, Izraelyje, Azerbaidžane.

230 tūkst. kv. m išsidėsčiusioje gamykloje dirba apie 700 žmonių. Nuo kompanijos įkūrimo 1984-aisiais gamykloje jau surinkta beveik 150 tūkst. automobilių, eksportuota daugiau nei 12 tūkstančių transporto priemonių.

Serviso centras – ir Vilniuje

Ypač daug dėmesio turkų gamintojai skiria transporto priemonių remonto bei priežiūros tinklui plėtoti. Turkijoje veikia 120 autorizuotų servisų, dar 101 – Europoje, 22 – Azijoje, 12 – Afrikoje. „Isuzu“ taip pat turi 16 prekybos atstovų. Tarp jų – ir Vilniuje įsikūrusi bendrovė „Saločiai ir partneriai“, „Anadolu ISUZU Otomotive“ atstove tapusi dar 2002-aisiais.

2004-aisiais bendrovė pasirašė sutartį, suteikiančią atstovavimo teisę ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje. Šiuo metu trijose Baltijos šalyse veikia gerai organizuotas „Isuzu“ transporto priemonių remonto bei priežiūros tinklas. Priežiūros centrai įsikūrę Vilniuje, Klaipėdoje, Jelgavoje, Cesyje, Taline ir Tartu.

Iš viso Baltijos šalyse jau važinėja apie 250 „Isuzu“ autobusų. Daugiausia jų – Estijoje. Nedaug atsilieka ir Latvija. Lietuvoje per šį laikotarpį nupirkti 53 „Isuzu“ autobusai.

„Gaila, tačiau Lietuvoje labai trūksta teigiamo valdžios atstovų požiūrio į keleivinį transportą. Autobusų parkas gerokai pasenęs, neatnaujinamas metų metais. Manau, šalies vadovai pagaliau turėtų atkreipti dėmesį į šią sritį ir skirti paramą keleivinio transporto priemonėms įsigyti. Antraip bent jau mažieji autobusų parkai greitai nebeturės kuo vežti keleivių”, – sako bendrovės „Saločiai ir partneriai“ direktorius Ruslanas Andrejevas.

Pasak jo, „Saločiai ir partneriai“ vadovai pasiryžę suteikti keleivių vežėjams, įsigyjantiems „Isuzu“ autobusus, įvairiapusę paramą. „Jei valstybė nesirūpina autobusų parkų atnaujinimu, bent mes, gamintojų atstovai, privalome apie tai pagalvoti“, – kalba R. Andrejevas.

Tiek Vilniuje, tiek ir kituose servisų centruose galioja ta pati penkių žvaigždučių akreditavimo sistema. Vertinant kokybę, atsižvelgiama į saugumą, ekologiškumą, draugiškumą aplinkai, technines savybes ir pan.

„Isuzu“ servisuose labiau pabrėžiama priežiūros, o ne remonto būtinybė. „Vežėjas, įsigijęs naują autobusą, privalo jį nuolat prižiūrėti. Jei to nedarysi, išlaidos remontui bus kur kas didesnės“, – aiškina R. Andrejevas.

Dėmesys – ekologijai

Aplinkos išsaugojimas ateities kartoms – vienas iš svarbiausių „Isuzu“ uždavinių. Kuriamos vis naujos ekologiškesnės bei efektyvesnės technologijos, kuriami švaresni dyzeliniai varikliai.

„Isuzu“ varikliai pasižymi ilgaamžiškumu, be to, kompanija daug dirba mažindama į aplinką išmetamų kietųjų dalelių ir azoto oksidų kiekį. Ne veltui japonų gamintojai yra laikomi pirmaujančiais ne tik pagal pagaminamų dyzelinių variklių kiekį, bet ir pagal jų kokybę.

Šių metų spalio mėnesį Belgijos mieste Kortrijke vykusioje „Busworld Europe“ parodoje turkai pristatė ir suspaustas gamtines dujas naudojantį autobusą. Serijinę jo gamybą ketinama pradėti 2015 metais.

Gamybos procesas

Apie autobuso kokybę geriausiai galima spręsti pamačius, kaip jis surenkamas. Tad susipažinti su turkiškų autobusų gamybos procesu buvo ypač smalsu.

Gamyklos patalpos – erdvios, o naudojama technika – moderni. Tais pačiais „Isuzu“ gamyklos konvejeriais keliauja tiek autobusai, tiek ir mažieji sunkvežimiai.

Transporto priemonių gamyba prasideda presavimo ceche; čia iš nerūdijančio turkiško plieno presuojami ruošiniai, iš kurių vėliau gimsta transporto priemonės važiuoklė. Iš presavimo cecho ruošiniai keliauja į kitą gamybos barą, kur išgręžiamos ertmės konstrukcijoms tvirtinti.

Vėliau ruošiniai keliauja į valymo cechą, kur jie išvalomi specialiais chemikalais. Pastarieji apsaugo ruošinius ir nuo korozijos.

Nuvalyti ruošiniai patenka į važiuoklės surinkimo skyrių, kur keliauja konvejeriu pro skirtingus darbo barus. Kiekviename iš jų atliekama skirtinga operacija. Konvejeris nuolat juda, tad darbuotojai privalo kiekvieną operaciją atlikti per tam tikrą numatytą laiką. Viena važiuoklė surenkama per 40 minučių.

Renkamų konstrukcijų kokybė tikrinama kas 2-3 surinkimo stotis.

Surinkta važiuoklės konstrukcija keliauja į dažymo kamerą, kur padengiama juoda spalva bei antikorozine danga. Kėbului antikorozine danga padengti naudojama kataforezės technologija.

Vėliau autobusams skirtos važiuoklės keliauja į vieną surinkimo skyrių, krovininiams automobiliams – į kitą. Visų surinktų važiuoklių kokybė prieš tai kruopščiai patikrinama tiek tiek kompiuteriu, tiek ir rankiniu būdu. Iš viso apžiūrima apie 230 sujungimo bei suvirinimo taškų.

Toliau ant važiuoklės montuojamas autobuso variklis, ašys, pavarų dėžės ir kitos detalės. Konvejeris vėl gi juda dviejų kilometrų per valandą greičiu, todėl darbuotojai privalo laiku atlikti numatytas operacijas.

Skirtingomis konvejerio linijomis keliauja miesto ir midi autobusai. Jų konstrukcija šiek tiek skiriasi, todėl ir jų surinkimo procesas – skirtingas.

Gaila, tačiau mums besilankant gamykloje, buvo vykdomas valstybės užsakymas specialiesiems autobusams surinkti, todėl nebuvo galima fotografuoti autobusų surinkimo ceche. Tačiau bet kuris, apsilankęs gamykloje, paliudys: visas procesas automatizuotas, vyksta sklandžiai, surinkėjai darbuojasi tiksliai it laikrodis. Visi autobusai keliauja konvejeriu, kol ant važiuoklės „išauga“ dailios transporto priemonės.

Visos autobusų metalinės detalės gaminamos iš galvanizuoto plieno, galas ir priekis – iš stiklo plastiko. Kokybė tikrinama kiekvieną kartą prieš transporto priemonėms iškeliaujant į kitą skyrių. Pasak gamintojų , tokia procedūra reikalinga tam, kad būtų galima žinoti, kuriame iš surinkimo stočių padaryta klaida ar brokas.

Surinkti autobusai keliauja į dažymo cechą, kur nudažomi viena ar kita spalva. Tiek Turkijai, tiek Europos Sąjungai surenkamiems autobusams taikomi vienodi reikalavimai.

Itin daug dėmesio skiriama jau pagamintų autobusų bandymams. Visos transporto priemonės išbandomos bandymų poligone, tikrinamas jų atsparumas drėgmei, vibracijai.

Modeliai

Šiuo metu „Isuzu“ gaminami Turistiniai, mokykliniai, miesto ir priemiesčio autobusai, taip pat oro uostams skirtos transporto priemonės. Pagal specialius užsakymus surenkami šarvuoti autobusai.

Pastaruoju metu turkai pristatė rinkai keletą naujovių. Viena iš svarbiausių – turistinis autobusas „Visigo“, kurį vežėjai galės užsisakyti jau netrukus. Transporto priemonės ilgis – 9 560 mm, ratų bazė – 4 660 mm. Autobuse montuojamas 254 AG „Isuzu“ variklis bei japoniška pavarų dėžė.

Transporto priemonės dizainas skiriasi iš kitų „Isuzu“ autobusų tarpo – jo šonus puošia metalinės detalės, priekinė stogo dalis pagaminta iš stiklo. Tiek autobuso eksterjeras, tiek interjeras – stilingi, patogūs keleiviams bei vairuotojui. Autobuso salone gali būti iki 39 sėdimų vietų. Pasak gamintojų, naujasis „Visigo“ labai ekonomiškas, manevringas, todėl puikiai tinkamas važinėti dideliuose miestuose.

Autobuse – daugybė komforto elementų keleiviams: individualios skaitymo lempos virš lentynų, patogiai atsilenkiančios ir į šoną pasislenkančios sėdynės ir kt.

Vairuotojo sėdynė – reguliuojama, pritaikyta bet kokio ūgio žmogui. Prietaisų skydelis – ergonomiškas, sumontuotas borto kompiuteris. Čia pat – ir papildomos lentynos vairuotojo asmeniniams daiktams susidėti, taip pat papildomas apšvietimas bei garsiakalbiai, šaldytuvas ir pan.

Autobuse sumontuotos navigacijos, DVD, MP3, USB sistemos, galinio vaizdo kamera, tempomatas, skaitmeninis tachografas ir kitos techninės naujovės.

Atnaujintas „Novo“ serijos modelis. Nuo 2014-ųjų šiuose autobusuose bus montuojamas Euro 6 reikalavimus atitinkantis 190 AG variklis. Šios transporto priemonės tapo šiek tiek erdvesnės, taip pat patogesnės, saugesnės bei ekologiškesnės. Autobusu vienu metu gali važiuoti 27 keleiviai.

Dar viena naujiena – „Citibus CNG“. Jame nuo 2014-ųjų bus montuojamas Euro 6 reikalavimus atitinkantis 254 AG variklis. Pavarų dėžė – „Allison T280R”. Transporto priemonėje telpa 74 keleiviai.

Naujovė – ir „Novo Citi“, kurio ilgis – 7 505 metro. autobuse montuojamas „Isuzu“ variklis, salone gali būti 16 ar 21 sėdimos ir 39, 34, 33 ar 25 stovimos vietos. autobuse taip pat sumontuota vieta neįgaliojo vežimėliui.

Pasak gamintojų, šie autobusai puikiai tinka vežti keleivius tarpmiesčio maršrutais, taip pat ne itin ilgoms turistinėms kelionėms. Autobusai – pakankamai talpūs, jie ekonomiški, manevringi bei saugūs.

Testai ir bandymai

Keleivių vežėjai iš Lietuvos turėjo progos pasivažinėti su bet kuriuo pasirinktu „Isuzu“ autobusu. Išbandyti „Visigo“, „Turquose“ ir „Novo“ autobusai.

„Tiek autobusų gamybos procesas, tiek ir pačios transporto priemonės maloniai nustebino. Tiesą pasakius, tokios kokybės, kokią pamačiau čia, nesitikėjau išvysti. Didžiulį įspūdį paliko ir turkų svetingumas bei požiūris į klientą – ne kiekvieną kartą pasisveikinti su gamyklos svečiais atvyksta jos generalinis direktorius“, – sako Mažeikių autobusų parko Keleivinio transporto vadybininkė Aušra Juozapavičienė.

„Artimiausiu metu ketiname atnaujinti parką naujais autobusais. „Isuzu“ gamybos procesas parodė, kad šie autobusai – patikimi. Nemenką vaidmenį vaidina ir jų ekonomiškumas bei kaina. Tuo pačiu norėtųsi padėkoti bendrovės „Saločiai ir partneriai“ atstovams, surengusiems keleivinio transporto įmonių vadovams nepamirštamą išvyką“, – kalba Švenčionių bendrovės „Svirka“ vadovas Vytautas Bulka.

„Apsilankymas gamykloje padeda geriau apsispręsti, kurią transporto priemonę rinktis. Pastaruoju metu svarstome apie galimybę įsigyti keletą naujų autobusų. Išvyka į „Isuzu” gamyklą patvirtino nuostatą, kad turkiškų midi autobusų kokybės ir kainos santykis yra vienas iš palankiausių”, – sako Panevėžio autobusų parko generalinis direktorius Rimantas Petukauskas.

Gerą nuomonę apie Turkijoje surenkamus autobusus susidarė ir kiti gamykloje apsilankę keleivių vežėjai. „Tikimės, kad po apsilankymo gamykloje prekyba „Isuzu“ autobusais suintensyvės ir Lietuvoje“, – viliasi R. Andrejevas.

Be to, turkų gamintojai pažadėjo po Naujųjų metų pristatyti į Lietuvą bandymams skirtą „Isuzu“ autobusą, kurį galės išbandyti visi pageidaujantys keleivių vežėjai.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos