ITS sprendimai – viešajam transportui populiarinti

vasario 11 05:07 2011 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika

Mažėjant viešojo transporto keleivių, senstant autobusų bei troleibusų parkams, išeitis gerinti keleivinio transporto įmonių situaciją siūlo informacinių technologijų kūrimo specialistai. Vienas iš būdų pritraukti daugiau keleivių bei populiarinti paslaugas būtų vieningos nacionalinės keleivinio transporto priemonių maršrutų sistemos įdiegimas.

Maršrutų – perdaug?

Šiuo metu viešąjį transportą Lietuvoje reguliuoja šešiasdešimt savivaldybių. Iš viso šalyje yra apie du tūkstančius maršrutų, kurie nesuderinti tarpusavyje. Dėl to kenčia tiek vežėjai, tiek ir keleiviai, neturintys galimybės susiplanuoti savo kelionę.

Remiantis statistiniais duomanimis, nuo 1991-ųjų naudojimasis autobusais sumažėjo maždaug 70 proc. Tam įtakos turėjo ir didėjęs asmeninių automobilių skaičius, ir prastėjusi keleivių vežimo paslauga.

Liaudies patarlė byloja: kai daug auklių, vaikas – be galvos. Panaši situacija susiklostė ir keleivių vežimo rinkoje, kur skirtingos savivaldybės bei institucijos atskirai rengia ir viešina informaciją apie maršrutus bei tvarkaraščius. Šalies autobusų bei traukinių maršrutai nesuderinti tarpusavyje, trūksta informacijos internete. Pagelbėti šioje situacijoje galėtų vieningos nacionalinės maršrutų sistemos sūkūrimas. „Į vieningą maršrutų sistemą būtų sujungti ne tik tarpmiesčio bei priemiesčio autobusų, bet ir traukinių, lėktuvų tvarkaraščiai. Tai sudarytų galimybę keleiviui iš anksto susiplanuoti kelionę, užtikrintų jos tęstinumą“, – sako UAB „PI konsultacijos“ atstovas Justas Kapočius.

Įdiegti nesudėtinga

Pasak jo, įdiegti tokią sistemą nebūtų pernelyg sudėtinga: visų pirma reikėtų surinkti informaciją apie visus šalies keleivinio transporto įmonių maršrutus. Kiekviena keleivius vežanti bendrovė turėtų surašyti savo tvarkaraščius, kurie pakliūtų į bendrą sistemą. „Manau, daugiau iniciatyvos čia turėtų parodyti Valstybinės kelių transporto inspekcijos, reguliuojančios tolimąjį susisiekimą autobusais, bei miestų ir rajonų savivaldybės, kurių kompetencija – miesto ir priemiesčio autobusų maršrutai. Tai jų darbuotojai tvirtina bei keičia autobusų bei troleibusų maršrutus, tad jie privalėtų daugiau pasirūpinti ir paslaugos viešinimu“, – kalba asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenijus Stolovickis.

Įdiegus vieningą maršrutų sistemą, keleivis, atsivertęs interneto puslapį ar pasinaudojęs mobiliuoju telefonu, galėtų iš anksto susiplanuoti numatytą kelionę. „Tai – daug pinigų nereikalaujantis projektas, tačiau jis atneštų daug naudos tiek keleiviams, tiek keleivinio transporto įmonėms: turint visą informaciją apie maršrutų tinklą, atsiranda galimybė jį optimizuoti. Tokiu būdu išnyktų nesveika konkurencija tarp vežėjų, mažėtų jų sąnaudos, patiriami nuostoliai, o pagerėjusi paslauga padėtų pritraukti daugiau keleivių“, – sako J. Kapočius.

Pasak J. Stolovickio, nacionalinės maršrutų sistemos sukūrimą keleivių vežėjai vertintų teigiamai. „Įdiegus sistemą, vežėjams būtų paprasčiau derinti maršrutus, o keleiviams – pasirinkti patogiausią kelionę. Tačiau nesutikčiau su nuomone, jog šiuo metu galiojančių dviejų tūkstančių autobusų bei troleibusų maršrutų yra perdaug: šalyje tebėra nemažai kaimų, į kuriuos autobusas atvažiuoja vos porą kartų per savaitę. Atokesnių vietovių gyventojams būtina užtikrinti patogesnį susisiekimą su rajono centrais, kad jie patirtų kuo mažiau nepatogumų“, – sako J. Stolovickis.

Svarbiausia – keleiviai

J. Kapočiaus teigimu, vieninga ir visiems prieinama maršrutų sistema padėtų į autobusus pritraukti daugiau keleivių, populiarinti viešąjį transportą tarp šalies gyventojų.

„Be abejo, sistema neveiktų savaime – ją reikėtų prižiūrėti, nuolatos atnaujinti kaupiamų duomenų bazę. Jei keleivis bent kartą sistema nusivils, kitąsyk jis rinksis kelionę ne autobusu, o kita transporto priemone“, – sako J. Kapočius.

Pasak UAB „Kautra“ generalinio direktoriaus Lino Skardžiuko, diegiant nacionalinę maršrutų sistemą, gali kilti įvairių problemų. „Mūsų sukurta vieninga tolimojo susisiekimo autobusų maršrutų sistema veikia Lietuvoje jau penkerius metus. Tačiau vis dar trūksta subordinavimo, sulaukiame ir kai kurių keleivinio transporto įmonių vadovų pasipriešinimo bei nenoro jungtis į vieningą sistemą“, – sako L. Skardžiukas.

Kaimynai lenkia

Nacionalinė vieninga maršrutų planavimo sistema jau veikia Estijoje – kaimynai mus pralenkė ir šioje srityje. Čia keleiviai gali ne tik iš anksto susiplanuoti maršrutą, pasirinkdami bet kurią keleivinio transporto priemonę; šalyje įdiegtas vieningas elektroninis bilietas, kuris galioja ir kaip asmens kortelė, su kuria galima netgi balsuoti rinkimuose.

Įdomu tai, jog nacionalinę vieningą maršrutų planavimo sistemą Estijoje įdiegė Lietuvos UAB „Merakas“.

Tokia pat sistema šiuo metu kuriama ir Latvijoje. „Tiek Estijos, tiek Latvijos nacionalinių maršrutų sistemos kūrimą inicijavo šalių susisiekimo ministerijos. Gaila, bet Lietuvoje šioje srityje vis dar pasigendame Susisiekimo ministerijos atstovų iniciatyvos“, – sako J. Stolovickis.

Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka

rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.