Karštis viešajame transporte: kaip išgyventi?

liepos 09 04:41 2014 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika

Nors karščio banga Lietuvą užplūdo dar tik prieš keletą dienų, sostinės keleivių vežėjus jau pasiekė nemažai keleivių skundų dėl prastų važiavimo sąlygų miesto autobusais bei troleibusais. Ar įmanoma pasiekti, kad per karščius miesto transporte būtų patogu visiems keleiviams?

„Be abejo, miesto autobusuose bei troleibusuose per karščius didelio komforto tikėtis negalima. Pagrindinė problema, kad viešuoju transportu važiuoja labai skirtingi keleiviai, jų poreikiai – įvairūs. Neturime autobusų, kurie visai nebūtų vėdinami, tačiau dažnai patys keleiviai nesutaria – atidaryti liuką bei langus ar laikyti juos uždarus“, – sako bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ technikos direktorius Juozas Grabys.

Jo teigimu, orlaidžių atidarymas – pačių keleivių reikalas. „Tačiau žmonės yra skirtingi, vienam salone per karšta, kitam – gerai. Pučiant vėjui, moterys nenori susigadinti šukuosenų, kiti vežasi vaikus, kurių nenori peršaldyti. Vairuotojas tokių konfliktų išspręsti negali – jam reikia saugiai vežti keleivius“, – kalba J. Grabys.

Pasak jo, vėdinimo sistemos gali būti įvairios – tiek orlaidės, tiek stogo liukai, tiek dirbtinė ventiliacija. Dažniausiai keleivius vežančios transporto priemonės turi kombinuotas sistemas: orlaides ir stogo liukus. Ten, kur nėra orlaidžių, autobusų salonai vėdinami per stogo liukus arba ant stogo įrengtus elektrinius ventiliatorius. Jei keleiviams sunku pasiekti liukus, įrengiamas elektrinis liukų atidarymo mechanizmas, kurį valdo vairuotojas.

„Be abejo, pasitaiko, kad mechanizmai sugenda. Tačiau tokių autobusų stengiamės į miesto maršrutus neišleisti, o jeigu sugedo važiuojant, transporto priemonė išsyk siunčiama į remonto dirbtuves“, – teigia J. Grabys.

Keleiviai dažnai piktinasi, kad net nauji bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ autobusai – be kondicionierių.

„Ši įranga labai brangi, be to, nėra tokia efektyvi kaip, tarkim, lengvuosiuose automobiliuose. Autobusų, kuriuose įrengti kondicionieriai, salonuose, temperatūra yra maždaug 3-5 laipsniais žemesnė nei tuose, kur kondicionierių nėra. Tokia jau miesto transporto specifika – autobusai bei troleibusai dažnai stoja stotelėse, durys varstomos, todėl karštas oras neišvengiamai pakliūva į saloną“, – aiškina technikos direktorius.

Pasak jo, šiuo metu bendrovėje yra 45 troleibusai ir 104 autobusai su kondicionavimo sistemomis. „Ši įranga – brangi, nepigiai kainuoja ir jos priežiūra. Naujus autobusus įsigijome iš ES struktūrinių fondų, finansavimą griežtai ribojo projekto sąlygos, todėl gamintojai, nenorėdami viršyti maksimalios nustatytos autobuso kainos, kondicionierių nenumatė“, – kalba J. Grabys.

Įrengti kondicionierius visuose miesto autobusuose bei troleibusuose skolų smaugiami sostinės vežėjai neįstengtų. „Vieno kondicionieriaus autobuse kaina – apie 35-40 tūkst. Lt. Turime 220 troleibusų ir apie 300 autobusų be kondicionierių, tam reikėtų apie 15-17 mln. Lt. Be to, ši įranga nuolat genda, o remontas kainuoja nepigiai. Vasarą kasdien remontuojama apie 25-30 kondicionierių“, – aiškina J. Grabys.

Technikos direktoriaus teigimu, įmonės darbuotojai stengiasi, kad žmonėms važiavimo sąlygos būtų kaip įmanoma geresnės. „Įmonės eismo skyriaus kontrolieriai nuolat tikrina vairuotojų darbo kultūrą, šiuo metu ypač didelis dėmesys skiriamas vėdinimo sistemoms patikrinti. Bet kai lauke karšta, neišvengiamai karšta ir keleivinio transporto priemonėse“, – kalba J. Grabys.

Bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ vadovai norėtų, kad visiems keleiviams kelionė jų autobusais bei troleibusais būtų maloni.

„Mūsų siekis – kad visi keleiviai galėtų važiuoti patogiai, kad transporto priemonės prisidėtų prie gražaus sostinės įvaizdžio formavimo. Tačiau finansinės įmonės galimybės to padaryti neleidžia“, – teigia J. Grabys.

Remiantis statistika, temperatūra aukščiau 20 laipsnių Lietuvoje pakyla nedažnai. „Kol karšta lauke, silpnesnės sveikatos keleiviams siūlytume atidėti keliones viešuoju transportu, važiuoti arba ankstyvą rytą, arba vėlyvą vakarą. Kol kas keleiviams pasiūlyti geresnių sąlygų neįstengiame“, – sako J. Grabys.

Medikai savo ruožtu pataria per karščius rinktis drabužius iš natūralių medžiagų, nešioti laisvus batus. Be to, keleiviai turėtų su savimi vežtis negazuoto vandens ar kitų gaiviųjų gėrimų, retsykiais atvėsinti organizmą patrindami drėgna servetėle ausis, rankas bei delnus.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka

rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.