Kasdienybė – prie vairo

spalio 27 03:37 2010 Spausdinti straipsnį Patirtis

Moteris, vairuojanti automobilį, seniai tapo kasdienybe. Dailiosios lyties atstovė prie autobuso vairo vis dar patraukia dėmesį ir priverčia atsigręžti. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau ir daugiau moterų ryžtasi dirbti šį nelengvą, bet įdomų ir nemonotonišką darbą.Simpatiška šviesiaplaukėprie autobuso vairo kasdien sėda ir Mažeikių autobusų parke.

Su trečius metus į Mažeikių rajono kelius autobusą išvairuojančia Rasa Pakeltiene susipažinome per rugsėjo mėnesį vykusias asociacijos „Linava“ vairuotojų meistriškumo varžybas. Šiemet Rasa buvo vienintelė moteris, varžiusis sudėtingoje rungtynių trasoje drauge su keliomis dešimtimis vyrų. Reikia pripažinti, sekėsi jai visai neblogai – ypač gerai moteris pasirodė teorinėse rungtyse, kur pateko tarp dešimties geriausiųjų. Sėkmingiau pasirodyti vairavimo trasoje Rasai šįkart sutrukdė ne tik patirties stoka, bet ir pernelyg didelis jaudulys prieš startą…

Įveikusi trasą ir šiek tiek aprimusi po varžybų, Rasa papasakojo apie nelengvą autobuso vairuotojo kasdienybę. Prieš tapdama profesionalia vairuotoja, ji dirbo įvairius darbus. „Teko pabūti ir valytoja, ir fermos vedėja. Kadangi viena auginu dukrą, privalau būti už ją atsakinga. Kai Lietuvoje užsidirbti tapo sunku, kuriam laikui buvau išvažiavusi į Angliją. Tačiau dukters ilgesys greitai parginė atgal į namus“, – pasakoja moteris. Didžiojoje Britanijoje uždirbtų pinigų Rasai pakako vairuotojo profesionalo kursams baigti ir pažymėjimui įsigyti.

Nors Rasa Pakeltienė teisę vairuoti komercinę transporto priemonę įgijo dar prieš krizę, tačiau ir tuomet moteriai susirasti vairuotojo darbą nebuvo lengva. „Jau turėdama rankose profesionalaus vairuotojo pažymėjimą, numyniau ne vienos įmonės slenkstį. Tačiau jų vadovams atrodė, kad moteriai ne vieta prie sunkiasvorės transporto priemonės vairo. Tik Mažeikių autobusų parke manim patikėjo – gal todėl, kad viena iš parko vadovių tuomet taip pat buvo moteris“, – pasakoja Rasa Pakeltienė. Pirmasis autobusas, patikėtas Rasai, buvo dešimties metrų ilgio MAN.

Rasai patinka ne tik vairuoti, bet ir bendrauti su žmonėmis. Kasdien išvažiuoti į gatves bei kelius moteriai nėra prievolė. Gaila, kad Lietuvoje autobuso vairuotojo profesija nėra nei prestižinė, nei gerai apmokama – gaunamo atlyginimo ne visada pakanka kasdieniniams moters ir jos dukters dvyliktokės poreikiams patenkinti.

Dažniausiai Rasai Pakeltienei tenka važinėti priemiesčio maršrutais, kur pagrindiniai keleiviai – į mokyklą bei iš mokyklos namo skubantys vaikai. „Su vaikais bendrą kalbą rasti nebuvo lengva – jie ilgokai bandė, ką gali sau leisti moters vairuojamame autobuse. Po vieno-kito griežtesnio pokalbio vaikai suprato, kad jokių nuolaidų jiems nebus, taigi dabar su mažaisiais keleiviais sutariame kuo puikiausiai“, – pasakoja Rasa. Patenkinti vairuotojos darbu ir parko vadovai – pasak UAB Mažeikių autobusų parko vadybininkės Aušros Juozapavičienės, moteris su vaikais elgiasi itin rūpestingai, ne tik prižiūri juos, bet prireikus pamoko bei paauklėja.

Per trejetą darbo metų Rasos darbe didelių incidentų nepasitaikė. Moters prie vairo profesionalumu spėjo įsitikinti ir keleiviai. „Važinėti priemiesčio keliais nėra lengva, ypač žiemą, kai jie pasidengia ledu. Pamenu, kaip kartą žiemą teko kilti į apledėjusį kalną. Dėl viso pikto paprašiau keleivių išlipti – maža kas gali nutikti, jei autobusas slidžiame kelyje taptų nevaldomas. Tačiau visi iki vieno liko savo vietose, taip pareikšdami pasitikėjimą manimi. Tuome tą pasitikėjimą pavyko pateisinti, ir trasą įveikiau sėkmingai“, – apie darbo specifiką pasakoja Rasa.

Nepasirodė Rasai sudėtingos ir vairuotojams profesionalams skirtos varžybų trasos užduotys. „Šiek tiek pritrūko treniruočių bei pasirengimo – varžybų trasoje yra tokių elementų, kurių nepasitaiko realiame darbe. Čia reikia daugiau tikslumo, tačiau itin sunkių užduočių nebuvo. Gaila, kad prieš sėdant prie vairo nepavyko susidoroti su jauduliu“, – pasakoja Rasa. Tačiau svarbiausią užduotį – nelikti paskutinei – moteriai pavyko įvykdyti su kaupu.

Per varžybų uždarymo ceremoniją Rasa Pakeltienė buvo apdovanota specialiu prizu kaip vienintelė jose dalyvavusi moteris.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos

rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.