„Kauno autobusai“ ir „Autrolis“: jungtuvės įvyko

liepos 10 03:55 2014 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika

Abu didieji Lietuvos miestai – Vilnius ir Kaunas – jau turi po vieną viešojo transporto įmonę. Prieš porą metų vietoj „Vilniaus autobusų“ ir „Vilniaus troleibusų“ gimė „Vilniaus viešasis transportas“. Šiuo metu baigiamas Kauno įmonių „Kauno autobusai“ ir „Autrolis“ sujungimo procesas. Apie darbus, tikslus bei ateities planus kalbamės su neseniai paskirtu naujosios įmonės generaliniu direktoriumi Kęstučiu DERLIŪNU.

– Visų pirma, kaip vadinasi ar vadinsis naujoji Kauno viešojo transporto įmonė?

– Kadangi troleibusais keleivius vežanti įmonė „Autrolis“ prijungta prie UAB „Kauno autobusai“, nusprendėme nekeisti senojo pavadinimo. Be to, autobusais keleivius vežančios įmonės istorija jau siekia aštuonias dešimtis metų.

Nesinorėjo, kad garbingas bei kauniečiams įprastas vardas taptų istorija. Taigi Kauno viešojo transporto įmonė ir toliau vadinsis „Kauno autobusai“. Tačiau, be abejo, vešime keleivius tiek autobusais, tiek ir troleibusais.

– Ko gero, sujungus įmones, atsiras galimybė optimizuoti maršrutus, taigi ir sutaupyti nemažą dalį lėšų?

– Kadangi Kauno mieste dirbs viena viešojo transporto įmonė, be abejo, stengsimės maršrutus sudėlioti taip, kad būtų patogu keleiviams bei ekonomiškiau vežėjams. Maršrutų optimizavimas – vienas iš pagrindinių naujai susikūrusios įmonės prioritetų.

Ten, kur labiau apsimokės, siųsime mažos talpos autobusus. Kur keleivių daugiau – vešime didžiaisiais autobusais. Troleibusų eismas bus sukoncentruotas miesto centre. Iki šiol skirtingos talpos transporto priemonės tarpusavyje nebuvo derinamos.

– Ar tai reiškia, kad atsisakysite kai kurių į atokesnes vietoves besidriekiančių troleibusų trasų?

– Gali būti, kad kai kurios troleibusų linijos – tos, kur vežama nedaug keleivių ir kurios nėra efektyvios – bus išmontuotos. Ten važinės mažesnės talpos transporto priemonės.

Tačiau galiu patikinti miestiečius, jog troleibusų rida nesumažės – daugiau jų važinės miesto centre. Tokiu būdu prisidėsime prie taršos mažinimo mieste, be to, troleibusai važinės dažniau, sumažės intervalai tarp transporto priemonių. Tikimės, jog toks viešasis transportas miestiečiams bus patrauklesnis.

– Kokių dar priemonių ketinate imtis, kad kuo daugiau kauniečių persėstų į miesto autobusus bei troleibusus?

– Visų pirma, įsigysime naujesnių autobusų. Šiuo metu vidutinis Kaune važinėjančių autobusų amžius – 14-15 metų. Troleibusai – dar senesni.

Sieksime, kad vidutinis transporto priemonių amžius artimiausiu metu pasiektų bent jau 10-12 metų ribą. Transporto priemonių parkams atnaujinti bandysime gauti lėšų iš Europos Sąjungos fondų.

Netrukus į miestą turėtų atvykti keturiolika suspaustas gamtines dujas (SGD) naudojančių ispaniškų autobusų, nupirktų Lietuvai pardavus vadinamuosius taršos leidimus. Be to, netrukus kauniečiai galės pasivažinėti ir itin originaliu hibridiniu – elektra bei gamtinėmis dujomis – varomu „Castrosua Tempus Hybrid“. Jis jau atvykęs į Kauną ir neseniai buvo pristatytas kauniečiams.

Sieksime, kad autobusai būtų ne tik naujesni, bet ir patogesni keleiviams: su kondicionieriais, su neįgaliesiems skirtomis rampomis, moderniomis šildymo sistemomis ir pan.

– Kokie darbai jau nuveikti sujungiant įmones?

– „De jure“ jungimo procesą pradėjome šių metų balandžio 1-ąją. Šiuo metu įmonėje jau galioja vadinamoji trijų pakopų valdymo sistema vietoj buvusios penkiapakopės.

Tai reiškia, kad įmonėje veikia tarnybos, departamentai, skyriai. Pagrindinės tarnybos – Finansų, Technikos ir Transporto. Kiekvienai iš jų priklauso joms pavaldūs departamentai bei skyriai. Vienas vadovas neturi daugiau kaip 6-7 pavaldžių asmenų.

Jau paskirti vadovaujantys asmenys, kurie organizuos jų darbą bei bus atsakingi už tarnybų veiklą.

– Ko gero, jungiant įmones, teko atsisakyti kai kurių darbuotojų? Kiek lėšų pavyko ar pavyks sutaupyti?

– Iš viso atsisakėme keturiasdešimties etatų – daugiausia valdymo ir aptarnavimo specialistų. Tai padės įmonei sutaupyti apie 2 mln. litų per metus.

Abiejų įmonių buhalterijos jau sujungtos į vieną, jos pereina prie vieningos apskaitos sistemos. Suvienodiname kompiuterines programas, šis procesas bus baigtas šių metų rudenį. optimizuojant keičiami kiti veiklos procesai.Tai vėl gi padės ateityje staupyti dar maždaug po 2-3 mln. litų per metus.

– Įmonėse galiojo skirtinga apmokėjimo už darbą sistema, buvusiame „Autrolyje“ nebuvo kolektyvinės sutarties. Ar pavyko sėkmingai išspręsti atlyginimų suvienodinimo problemą?

– Abiejų buvusių įmonių darbuotojai jau gauna vienodus atlyginimus – tiek vairuotojai, tiek remontininkai, tiek kitų tarnybų specialistai.

Beje, visiems vairuotojams žadame taikyti naujovę – priemokas už maršrutų reguliarumą. Manome, tai taip pat prisidės prie paslaugų kokybės gerinimo.

– Ar svarstote apie galimybę įkurdinti autobusus troleibusų parke, tokiu būdu mažinant vadinamąją „nulinę“ ridą?

– Šiuo metu kaip tik skaičiuojame, koks variantas būtų efektyviausias – ar laikyti autobusus ir troleibusus vienoje vietoje, ar skirtinguose parkuose, ar išmėtyti juos po nedideles vadinamąsias „satelitines“ aikšteles.

Kol kas šis projektas svarstomas.

– Nesate naujokas keleivių vežimo versle. Koks Jūsų išsilavinimas, kiek metų darbuojatės Kauno viešojo transporto įmonėje?

– Tuometiniame Vilniaus inžineriniame statybos institute 1982-aisiais baigiau Mechaninės technologijos fakulteto automobilių ir autoūkio specialybę. Po tarnybos sovietų armijoje atėjau dirbti į Kauno autobusų parką.

Per trumpą laikotarpį teko dirbti meistru įvairiuose padaliniuose, taip pat baro vadovu, saugumo technikos inžinieriumi, vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju.

1993-iaisis atskyrus tarpmiesčio ir miesto įmones, Kauno miesto valstybiniame parke pradėjau dirbti vyriausiuoju inžinieriumi, o po dvejų metų, įmonę pervardinus į UAB „Kauno autobusai“, tapau technikos direktoriumi.

Per pastarąjį dešimtmetį įmonėje įvyko daug pokyčių: transporto priemonių parką papildė 55 nauji „Solaris“ autobusai, pirkome ir nenaujų, vakarietiškų transporto priemonių. Vėliau sulaukėme suspaustas gamtines dujas naudojančių „Solaris Urbino CNG“, įrengėme SGD degalinę.

Įmonės teritorijoje taip pat įrengtas šiuolaikinės diagnostikos baras, kur atliekame technines apžiūras, plovykla, automatinių pavarų dėžių remonto baras, automatinė degalinė, centralizuota šildymo sistema pakeista į šildymą dujomis infraraudonaisiais spinduliais ir kt. Manau, kad prie visų šių pokyčių daugiau ar mažiau prisidėjau ir aš.

Stengiausi kaupti ir teorinių žinių bagažą: įstojau į KTU tarptautinio verslo magistrantūrą vadovams, kurią prieš keletą metų baigiau. Šiuo metu mokausi KTU doktorantūroje.

– Dėkoju už pokalbį ir linkiu sėkmės nelengvame, bet visiems labai reikalingame darbe.

Kalbėjosi Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka

rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.