Bendrovės „Kauno autobusai“ šūkį „Visada judėjime“ galima interpretuoti keliais būdais. Žinoma, pirmiausia tiesiogine prasme – miesto gatvėmis visuomet juda viešasis transportas. Tačiau šis šūkis atspindi ir nepertraukiamus, nuolatinius pokyčius. Vienas reikšmingiausių pokyčių bendrovės veikloje – prieš penkerius metus įvykęs susijungimas su bendrove „Autrolis“. Troleibusai po ilgų atskiros veiklos metų tapo dabar jau didžiausios viešojo transporto įmonės Kaune dalimi.
Šio pokyčio liudininkas yra „Kauno autobusų“ energetikos departamento vadovas Eugenijus Šmitas. Jis – troleibusų kontaktinio tinklo subtilybių ir ūsuotųjų transporto priemonių judėjimo žinovas. Kitaip ir būti negalėtų – šioje srityje pašnekovas skaičiuoja jau 45-tus veiklos metus.
Džiaugėsi galimybe likti Kaune
Prisimindamas savo veiklos pradžią, kuri mena dar 1974 m., E. Šmitas džiaugiasi, jog jį lydėjo sėkmė. „Pabaigiau Kauno politechnikos institutą (dabar – Kauno technologijos universitetas) ir įgavau elektriko-inžinieriaus specialybę. Su diplomu kiekvienas studentas tuomet gaudavo ir paskyrimą, kuris nebūtinai buvo lokalus – galėjai atsidurti bet kuriame šalies kampelyje. Mano draugai taip buvo išbarstyti po visą Lietuvą, o aš likau Kaune. Man labai pasisekė“, –prisiminimais dalijasi pašnekovas.
Jauna bendrovė, prie kurios prisijungė E. Šmitas, tuomet vadinosi „Kauno troleibusų valdyba.“ Tuomet dar jauno specialisto pareigybinis kelias prasidėjo nuo gamybinio mokymo meistro pareigų. Pašnekovas prisimena, kad kelerius metus teko pabūti būsimų vairuotojų auklėtoju, kadangi tuomet juos rengdavo pati bendrovė. E. Šmitas buvo atsakingas už teorinę elektrotechnikos pusę – tuo, ką pats šviežiai parsinešė iš studijų, dalinosi su būsimais vairuotojais.
„Karjeroje įsiterpė pora metų praleistų sovietų armijoje, tačiau grįžus į bendrovę, kuri jau vadinosi „Kauno troleibusų parkas“, vėl buvau priimtas – tapau inžinieriumi-energetiku. Tačiau šiose pareigose neužsibuvau – po kelerių metų buvau pervestas į bendrovės energetikos tarnybos pavaduotojo pareigas. O praėjus 15 metų po įsidarbinimo ( 1989 m.) tapau tarnybos viršininku“, – nuoseklų augimą ir karjeros posūkius prisimena E. Šmitas.
„Autrolį“ mena kasdien matomas kuriozas
Per ilgus veiklos metus pašnekovo atmintyje išliko ne vienas įdomus įvykis. „Niekuomet nepamiršiu 2000 m. gruodžio, kai troleibusai pilnavertiškai atkeliavo į Dainavos rajoną – pasiruošėme įrengti kontaktinį tinklą Pramonės prospekte nuo V. Krėvės prospekto sankryžos iki Draugystės gatvės sankryžos. Parengėme projektą, pasiruošėme jo įgyvendinimui, tačiau neradome bendros kalbos su gatvių apšvietimo įmone. Šio nesutarimo reliktas Kaune gyvas ir šiandien – jei važiuosite kada Pramonės prospektu, galėsite matyti, jog vienas šalia kito stovi du stulpai – apšvietimo ir kontaktinio tinklo“, – su šypsena kalba energetikos departamento vadovas.
Taip pat amžių sandūra, anot E. Šmito, žymėjo ir svarbų bendrovės pokytį. „Nusprendėme pakeisti bendrovės pavadinimą. Jį sugalvojo mūsų gerbiamas tuometis direktorius Vytas Bancevičius. Kai pasakė, jog būsim „Autrolis“, iš pradžių net nesupratome, ką tai reiškia. Galiausiai paaiškino – ir autobusas, ir troleibusas. Tai buvo pirmasis kartas, kai pajutome gajas Kauno viešojo transporto bendrovių susijungimo mintis. Tačiau prireikė ne vienerių metų, kad tai įvyktų.“
Reakcijos buvo dvejopos
Išties, bendrovių susijungimas užtruko. Viena bendrove „Autrolis“ ir „Kauno autobusai“ tapo tik 2014 m. balandį. Pasak pašnekovo, tiek jis pats, tiek visi tuomečiai kolegos reagavo dvejopai. „Viena vertus, žinojau, jog bendrovės situacija sunki ir skaudėjo, kad tenka su „Autroliu“ atsisveikinti, tačiau kita vertus, racionaliai supratau, jog kito kelio tiesiog nebėra. Visi kalbėjo, jog troleibusai „miršta“ ir jiems reikia palikti Kauno gatves. Vienintelis gelbėjimo ratas – susijungimas su „Kauno autobusais“ ir geresnės situacijos laukimas“, – pasakoja E. Šmitas.
Po susijungimo sekė ilgas ir sunkus darbas. E. Šmitas prisimena, kaip teko susispausti ir dėti visas pastangas, kad troleibusai ir toliau kursuotų gatvėmis. „Susijungėme, susispaudėme, praėjo keleri metai ir viskas pasikeitė. Vien tai, jog praėjusių metų pabaigoje „Kauno autobusai“ pasirašė kelių dešimčių milijonų vertės 85 naujų troleibusų įsigijimo kontraktą, parodo, jog troleibusai iš Kauno gatvių nesitrauks dar bent 15–20 metų.“
Troleibusai ir maršrutai atsinaujina, bet į Šilainius – nevažiuos
Susijungus bendrovėms, pasak E. Šmito, buvo daug investuota į šios transporto priemonės kokybės ir įvaizdžio gerinimą. „Per pastaruosius trejus metus rekonstravome tiek kontaktinių linijų, kad galime tik didžiuotis savimi. Šiuo metu atnaujiname kontaktinius tinklus centre – K. Donelaičio, E. Ožeškienės, Šauklių, Šv. Gertrūdos ir dar daugelyje kitų Kauno centro vietų. Jau visiškai atnaujinome Vytauto prospekte esantį kontaktinį tinklą. Toks mūsų tikslas šiemet atsinaujinti, pakeisti stulpus, laidus. Senasis tinklas atitarnavo gerą penkiasdešimtmetį, tačiau dabar reikia pokyčio – reikia, kad troleibusai važiuotų greitai ir saugiai, o naujasis tinklas padės tai įgyvendinti“, – pasididžiuodamas kalbėjo energetikos departamento vadovas.
Kontaktinio tinklo plėtros planų, anot pašnekovo, bendrovė nenumato – svarbiau atnaujinti ir pastoviai prižiūrėti jau egzistuojančią infrastruktūrą. Kalbai pasisukus tinklo plėtros tema, E. Šmitas prisiminė ir dažnai iš kauniečių girdimą klausimą – ar troleibusai kada riedės Šilainių gatvėmis. „Prieš daugiau nei 15 metų, dar 2003-aisiais, nusprendėme padaryti projektą, kuriuo atvertume troleibusams Šilainius. Tuomet mums buvo pasiūlyta savo iniciatyva įrengti prieigą prie Šilainių – nutiesti kontaktinį tinklą Neries Krantinėje, per Varnių tiltą, Nuokalnės gatvėje ir tada esą sulauksime miesto paramos. Mes taip ir padarėme ir laukėme žadėto palaikymo. Tačiau situacija pradėjo keistis ir projektas nutrūko. Šiandien galiu pasakyti užtikrintai – troleibusai į Šilainius nevažiuos. Tai būtų labai brangi investicija – kontaktinio tinklo linijų tiesimas kainuoja didžiulius pinigus, o vis dar turime keisti jau pasenusias kontaktines linijas kitose miesto dalyse.“
Taip pat E. Šmitas pastebi, jog autobusų ir maršrutinių taksi schema Šilainiuose puikiai išvystyta, tad kyla kitas klausimas – ar tikrai troleibusų Šilainiuose bereikia.
Svarbus darbas – tik tamsiausiu paros metu
Šiuo metu bendrovėje „Kauno autobusai“ E. Šmitas užima energetikos departamento vadovo pareigas. Į šio departamento veiklą įeina daug įvairiausių pareigybių. „Energetikos departamento pagrindinė užduotis – aptarnauti troleibusų kontaktinį tinklą. Jo ilgis šiuo metu siekia apie 125 kilometrų. Mieste yra dešimt elektros pastočių, kurios požeminiais kabeliais aprūpina visą tinklą energija. Tarnybos tikslas – sklandus pastočių veikimas, pastovus elektros įtampos užtikrinimas – tai leidžia troleibusams neperstojamai judėti“, – darbo subtilybes atskleidžia pašnekovas.
Tiesa, daug darbo ir dėmesingumo pareikalauja ir gedimų šalinimas. Sudėtingiausias šios srities aspektas, anot vadovo, darbas naktimis. „Pakenkti kontaktiniam tinklui gali ir patys troleibusai, ir kiti eismo įvykiai, kurių metu apgadinami kontaktinės linijos stulpai. Darbas sudėtingas – dienomis galime tik vykdyti apžiūras, tačiau tvarkyti negalime – tai iškart stabdo troleibusų eismą. Mūsų pagrindinis darbas užverda tarp vidurnakčio ir maždaug 4:30 val. ryto.“
Pašnekovas taip pat priduria, jog Energetikos departamentas rūpinasi ir autobusų elektros ūkiu. Akivaizdu, jog darbo departamentui – tikrai netrūksta. Tačiau E. Šmitas pastebi, jog intensyvių darbų sūkuryje yra visa bendrovė, tad artėjančio „Kauno autobusų“ jubiliejaus proga pašnekovas linkėjo atkaklumo. „Palinkėsiu atkaklaus darbo – jo turime labai daug ir jeigu dabar sėkmingai įsisavinsime naują transportą (nupirktus troleibusus, autobusus), veiklos bus bus dar daugiau. Taip pat linkiu ir to atsinaujinimo – atnaujinus kontaktinį tinklą, troleibusai atrodo dar patraukliau, juda greičiau, žavi turistus. Galiausiai linkiu, kad viešasis transportas būtų patrauklus visiems – ir kauniečiams, ir į miestą užklystantiems.“
Bendrovės „Kauno autobusai“ informacija ir nuotrauka