Keleivininkų pasitarime – džiaugsmai ir rūpesčiai

gruodžio 02 06:45 2013 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika

Lapkričio 29-ąją asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyrius sukvietė šalies keleivinio transporto įmonių vadovus į metinį susirinkimą. Jame dalyvavo susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius, Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Kelių transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Aleksandras Stupenko, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos vyresnysis specialistas Antanas Drungilas, VKTI Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus vedėjas Rolandas Mazaliauskas, asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius, taip pat devyniolika savivaldybių atstovų.

Juoda ir balta

Keleivių vežėjai aptarė aktualiausius pastarojo meto klausimus. Verslo situaciją pristatė Keleivinio transporto tarybos pirmininkas, asociacijos „Linava“ viceprezidentas Mindaugas Grigelis.

Pasak jo, šie metai keleivių vežėjams nebuvo blogiausi; didžiausias pastarojo meto pasiekimas – lengvatinis PVM tarifas keleiviniam transportui. Jam įsigaliojus, neliko vežėjų įsiskolinimų mokesčių inspekcijai, kurie anksčiau siekė 8 mln. litų.

M. Grigelis pristatė ir pastaruoju metu asociacijos „Linava“ nuveiktus darbus inicijuojant įstatymų, reglamentuojančių keleivinio transporto darbą, pakeitimus. Deja, valstybės institucijų požiūris ne visada geranoriškas.

„Dar 2012 metų pabaigoje Susisiekimo ministerijai pateikėme pasiūlymų paketą dėl Kelių transporto kodekso, Transporto lengvatų įstatymo pakeitimų. Siūlėme įteisinti lengvatinį terminuotą bilietą tolimojo susisiekimo maršrutuose, panaikinti keleivių vežimo lapus, taip pat griežčiau apibrėžti maršrutinių taksi sąvoką, supaprastinti mokyklinių autobusų apiforminimo reikalavimus. Kadangi iki šiol siūlomi pakeitimai nėra įgyvendinti, ne kartą priminėme Susisiekimo ministerijai apie tai. Tačiau tenka konstatuoti, kad ir praėjus metams, rezultatų nėra. Keista, tačiau ministerijos teikiamų dokumentų projektus gauname ne iš ministerijos, o pavyzdžiui, iš savivaldybės, kaip tai atsitiko su Susisiekimo ministerijos šiuo metu ruošiamu Elektroninių bilietų diegimo koncepcijos projektu. Manytume, kad Susisiekimo ministerija turėtų būti labiau suinteresuota kuo plačiau aptarti minėtą koncepciją. Asociacija, gavusi projektą iš savivaldybės, bandė surinkti pasiūlymus iš vežėjų, bet nebebuvo pakankamai laiko svarstymui”, – kalbėjo M. Grigelis.

Pasak jo, keleivių vežėjų darbo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo to, kaip savivaldybės kompensuoja vežėjams negautas pajamas už teikiamas transporto lengvatas ir nuostolius, susidariusius teikiant viešąsias paslaugas. „Kai kurios savivaldybės, stokodamos lėšų, ne visai atsiskaito su vežėjais, dėl to nukenčia viešųjų paslaugų kokybė, neatnaujinamas transporto priemonių parkas“, – sakė M. Grigelis.

Jo teigimu, kol kas nepavyko įrodyti valdžios institucijoms, kad keleivių lengvatos turėtų būti kompensuojamos iš valstybės biudžeto.

Keleivių vežėjams dirbti trukdo ir nesąžininga konkurencija. „Keleivius Lietuvoje gali vežti įvairių nuosavybės formų vežėjai, tačiau visi jie turi dirbti vienodomis sąlygomis, todėl nesuprantama, kai tame pačiame mieste taikomos skirtingos bilietų sistemos ir skirtingi tarifai. Turėtų būti taip, kad keleivis, nusipirkęs važiavimo bilietą, galėtų naudotis visomis mieste važinėjančiomis viešojo transporto priemonėmis. Džiugina, kad Vilniaus ir Klaipėdos savivaldybės priėmė labai drąsius ir teisingus sprendimus ir įvedė vieningus bilietus, kurie galioja ne tik savivaldybių įmonių, bet ir privačių vežėjų autobusuose”, – sakė M. Grigelis.

M. Grigelis kalbėjo ir apie šiais metais įsigaliojusį Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių. „Tikėjomės, kad Susisiekimo ministerija paruoš specialias mokymo programas vežėjų, autobusų stočių darbuotojams, tačiau tai tapo pačių vežėjų rūpesčiu. Keleivių vežėjai bei asociacija „Linava” svarsto, kaip įgyvendinti Reglamento nuostatas. Galbūt reikėtų valstybės ar ES paramos pritaikant tolimojo susisiekimo autobusus keleivių su negalia vežimui?” – retoriškai klausė M. Grigelis.

Asociacijos viceprezidentas taip pat pristatė sudėtingą situaciją vežant keleivius priemiesčio maršrutais, problemas su mokykliniais autobusais. „Geltonieji autobusai – tai specifinė transporto rūšis, kuri valstybei atsieina labai brangiai, bet panaudojama neefektyviai. Manau, būtų tikslinga, kad Susisiekimo ministerija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija užsakytų rimtą ir objektyvų susidariusios situacijos tyrimą. Turėdama tokių tyrimų išvadas, valstybė turėtų priimti sprendimą, ką daryti toliau”, – apie galims išeitis kalbėjo M. Grigelis.

Jis taip pat kalbėjo apie pastaruoju metu asociacijos nuveiktus darbus: surengtas vairuotojų meistriškumo varžybas, išvykas į Rygą ir Taliną, taip pat į autobusų parodą Kortrijke.

Pranešimai ir pranešėjai

Viceministras V. Kondratovičius kalbėjo apie Susisiekimo ministerijos požiūrį į keleivinį transportą, apie būsimas lėšas autobusų parkams atnaujinti. Kiek jų bus skirta, kol kas neįvardijama.

V. Kondratovičius atsakė į keleivių vežėjų klausimus dėl konkurencijos su geležinkeliais, dėl kelių mokesčio, jų būklės.

Apie dokumentų, reglamentuojančių vežėjų parinkimą keleivių vežimo paslaugoms teikti, interpretavimo problemas kalbėjo Advokatų kontoros „Virketis ir partneriai“ advokatas.

„Derėtų pabrėžti, kad advokatas buvo puikiai pasirengęs ir įsigilinęs į ES bei Lietuvos reglamentus bei įstatymus, kurie reglamentuoja vežėjų parinkimo tvarką. Tikiuosi, vežėjams ir susirinkime dalyvavusiems savivaldybių atstovams tapo aiškiau, kaip traktuoti vieną ar kitą teisės aktą, kuriuo keliu eiti parenkant vežėjus“, – sakė asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenij Stolovickij.

Apie Vilniaus miesto viešojo transporto optimizavimą pasakojo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Kastytis Lubys. Kaip žinia, miesto viešasis transportas nuo liepos 1-osios pertvarkytas, atsirado greitųjų autobusų maršrutai. Pasak K. Lubio, optimizacija pasiteisino, keleivių viešajame transporte atsirado daugiau nei prieš pertvarką.

Apie mokinių vežimą Jurbarko savivaldybėje pasakojo Jurbarko autobusų parko direktorius Algimantas Kuncaitis. Jurbarkas tapo pirmąja savivaldybe, kur mokinių pavėžėjimo funkcija perduota keleivių vežėjams. Toks žingsnis visai pasiteisino – mokiniai dabar vežami pigiau bei efektyviau. Jurbarko keleivinio transporto įmonės vadovo pristatymas ir galimybė eksploatuoti geltonuosius autobusiukus kitaip ypač sudomino savivaldybių atstovus. Tačiau ir Jurbarke esama problemų: pradėję vežti mokinius, Jurbarko vežėjai keletą metų negavo nė vieno geltonojo autobusiuko.

Panevėžio miestas tapo pirmuoju miestu be mikroautobusų. Apie tai, kokia situacija susiklostė mieste nelikus šių transporto priemonių, kalbėjo Panevėžio autobusų parko generalinis direktorius Rimantas Petukauskas. Keleivinio transporto įmonei toks miesto tarybos sprendimas turėjo labai teigiamos įtakos – nuostolius keitė pelnas, keleivių vežimo mieste nebereikia dotuoti.

Jau tradiciškai metiniame susirinkime įvardintas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) įsteigtos nominacijos „Profesijos riteris“; šįkart garbingas vardas suteiktas Panevėžio autobusų parko direktoriaus pavaduotojui Alvydui Dirsei.

Atsiliepimai ir nuomonės

„Tikiuosi, kad tiek keleivių vežėjams, tiek savivaldybių atstovams susirinkimas buvo naudingas. Į jį kvietėme ir nemažai Seimo narių – deja, jų susidomėjimo nesulaukėme. Tačiau tikimės, kad pasitarime dalyvavęs susisiekimo viceministras įsidėmėjo mūsų problemas ir ateityje į jas atsižvelgs“, – kalbėjo J. Stolovickij.

„Visada naudinga susitikti, pabendrauti, aptarti problemas ir pasiekimus kartu. Ypač sudomino advokato pranešimas dėl europinių reglamentų taikymo Lietuvoje. Manau, tokią praktiką – pasitelkti į pagalbą advokatus, kad nepražiopsotume mums visiems svarbių klausimų svarstymo – derėtų taikyti ir ateityje. Buvo įdomu išklausyti ir asociacijos veiklos analizę, pabendrauti su kitais vežėjais, susipažinti su Panevėžio patirtimi atsisakius mikroautobusų. Džiugu, kad susirinkime apsilankė susisiekimo viceministras, išklausė mūsų problemas, tikimės, ateityje į jas atsižvelgs. Tokie susitikimai neabejotinai yra naudingi tiek valdininkams, tiek vežėjams, tiek savivaldybių atstovams“, – sakė Jonavos autobusų parko direktorius Edmundas Mulokas.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka

rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.