Asociacijoje „Linava“ birželio 27-ąją vyko išplėstinis Keleivinio transporto tarybos posėdis, kur svarstyti aktualiausi pastarojo meto klausimai.
Apie kuriamą draudimo bendrovę
Draudimo bendrovės vadovas Saulius Peleckas kalbėjo apie asociacijos „Linava“ kuriamą draudimo bendrovę. Pasak jo, sprendimas kurti bendrovę priimtas Kongrese, šiuo metu tvarkomi dokumentai su Lietuvos banku. Per rugpjūčio mėnesį tikimasi pateikti visus dokumentus, reikalingus licencijai gauti. „Vežėjai draudimo bendrovėms sumoka didžiulius pinigus. Mūsų tikslas nebus pelno siekimas. Stengsimės spręsti vežėjų problemas. Akivaizdu, kad dabar rinkoje esančioms draudimo bendrovėms jos pernelyg nerūpi, įmokos nuolat didėja“, – sako S. Peleckas.
Jo teigimu, vežėjams poliso kaina bus pateikta su visomis išklotinėmis, nebus jokių komercinių paslapčių. Informacija bus prieinama tik asociacijos „Linava“ nariams. „Visi matys, kiek vežėjas sumoka, kiek išmokų pasiima. Kiekvienai įmonei pasiūlymas dėl draudimo bus teikiamas individualiai“, – sako S. Peleckas.
Keleivių vežėjai domėjosi, ar bus draudžiama moralinė žala keleiviams, uždavė draudimo kompanijos vadovui kitus klausimus, taip pat ir apie tai, kas bus draudimo kompanijai nesėkmės atveju. „Verslo plane turime labai aiškiai apibrėžti, kas tokiu atveju prisiims atsakomybę, kas priiminės sprendimus ir kas bus už juos atsakingas. Tai yra strateginis vežėjų tikslas, kurį turime strategiškai įgyvendinti. Šis verslas nėra trumpalaikis, vienadienis. Jeigu projektas būtų sužlugdytas, receptas paprastas – viešumas, aiškinsimės, kas už ką buvo atsakingas ir kas ko nepadarė. „Linava“ bus kompanijos savininkas, tačiau „Linavos“ veiklą noriai prižiūri vežėjai“, – teigia S. Peleckas.
Keleivių vežėjams – lėšos teisinėms paslaugoms
Asociacija „Linava“ keleivių vežėjams skyrė 6 tūkst. eurų metams teisinėms paslaugoms pirkti. Kompanijos FORST LT advokatas Dainius Kenstavičius ir advokato padėjėjas Vytis Leonavičius pristatė savo komandą, jos teikiamas paslaugas. FORST LT specializuojasi viešųjų pirkimų, transporto ir aplinkos teisėje. „Pastaruosius keletą metų intensyviai dirbame su keleivinio tr įmonėmis, padeda joms spręsti įvairius klausimus. Mūsų sukauptos žinios, komandinis darbas galėtų suteikti įmonėms pridėtinę vertę“, – sako D. Kenstavičius.
Asociacijos „Linava“ vyriausiasis specialistas Jevgenijus Stolovickis pasidomėjo, kaip bendradarbiavimas atrodytų praktiškai. „Ar kompanija galėtų pagelbėti, jei vežėjams reikia operatyvios informacijos dėl vieno ar kito įstatymo projekto? Ar sugebėtų greitai suformuluoti teisiškai teisingą informaciją?“ D. Kenstavičius patikina, kad toks bendradarbiavimas būtų įmanomas.
Bendrovės „Svirka“ vadovas Vytautas Bulka patikina, jog su FORST LT jo įmonę sieja ilgametis bendradarbiavimas, kompanijos advokatai visada reaguoja operatyviai, padeda spręsti įvairias problemas.
Dėl vidaus sandorių
Pasak asociacijos „Linava“ viceprezidento Rimanto Martinavičiaus, situacija dėl viešųjų paslaugų teikimo savivaldybėse tampa rimta. „Matome net keletą atvejų, kuomet įmonių vadovai atleidžiami ne todėl, kad prastai dirba, o todėl, kad jų nuomonė nesutampa su valdžios nuomone. Negalime nekreipti į tai dėmesio. Turime pagalvoti, kaip išsaugoti verslą, kad rajonų gyventojai neliktų be vežimo paslaugos. Kaip žinia, kur yra autobusų eismas, ten dar yra gyvybė. Ekonomika auga, gyvenimas, pasak ekonomistų, gerėja, bet situacija vežimo versle nėra gera. Miestų ar rajonų merams atrodo, kad ateis kažkas kitas ir padarys geriau. Tačiau, kaip rodo jau esantys pavyzdžiai, taip nėra“, – sako R. Martinavičius.
Jis užduoda klausimą teisininkams – ar įmanoma, kad vidaus sandoriai Lietuvoje išliks. „Europoje tai yra normalus dalykas, vidaus sandoriai niekur netraktuojami kaip blogis. Tikiuosi, kad ir Lietuva ateityje grįš prie europinių reikalavimų, kad vidaus sandoriai išliks“, – sako D. Kenstavičius ir priduria, jog šiuo metu klausimas svarstomas Europos Teisingumo Teisme, maždaug po metų turėtų paaiškėti, kaip bus traktuojami vidaus sandoriai. „Norėtųsi žinoti – kaip mums elgtis dabar? Savivaldybė spaudžia dėl viešųjų pirkimų konkursų. Mes prašome palaukti, kol situacija dėl vidaus sandorių išsispręs. Kaip elgtis patekus į tokią situaciją?“, – klausia Mažeikių autobusų parko direktorius Arvydas Šemeta. Į šį klausimą atsakyti kol kas niekas nesiima.
Bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas siūlo asociacijai parengti pavyzdines viešųjų pirkimų konkursų sąlygas, kurios būtų tarsi rekomendacija savivaldybėms, kurios kol kas šioje srityje neturi jokios patirties. „Akivaizdu, kad turi egzistuoti bendras standartas, kurį kiekviena savivaldybė priderintų prie savo sąlygų. Šiuo metu sąlygos ginčijamos jų dar nepaskelbus. Savivaldybės nesugeba apsiginti teismuose. Būtų puiku, jei egzistuotų vieningas standartas“, – sako L. Skardžiukas.
Vežėjai idėjai pritaria ir siūlo šį darbą patikėti teisininkams. „Jei Seimas palaimins vidaus sandorius, galbūt tokio standarto nereikės“, – pabrėžia J. Stolovickis. Pasak jo, Konkurencijos tarybos požiūris – kad konkurencija yra būtina. Tačiau konkurencija nėra nieko blogo, jei sąlygos yra vienodos. Deja, kol kas taip nėra, vežėjai, priklausantys savivaldybėms, viešųjų pirkimų konkursuose atsiduria prastesnėje situacijoje ir dažnai yra pasmerkti konkursus pralaimėti.
Vežėjai kalbėjo ir apie tai, kad sostinėje konkursą laimėjęs privatus vežėjas akivaizdžiai dirba prastai. Visi atkreipia dėmesį į neplautas transporto priemones, nors konkurso sąlygose punktas dėl autobusų švaros įrašytas. „Dažnai atvykstu į Vilnių, taip pat – ir su svečiais iš užsienio. Būna gėda dėl neplautų sostinės privatininkų autobusų. Akivaizdu, kad į rinką atėjęs vežėjas dirba prastai, sunku paaiškinti užsieniečiams, kodėl transporto priemonės tokios purvinos“, – sako V. Bulka.
Dėl vaikų vežimo autobusais
Vežėjai taip pat aptarė vaikų vežimo reguliaraus susisiekimo autobusais klausimą. Pasak J. Stolovickio, Transporto lengvatų įstatyme įrašyta nuostata, kad kiekvienas keleivis gali vežtis nemokamai du vaikus iki septynerių metų, tačiau neužimdamas atskiros vietos. „Kaip tai įgyvendinti realybėje, jei autobusai – su saugos diržais? Šis punktas kertasi su Kelių eismo taisyklėmis. Manau, turėtų atsirasti nuostata, kad tokiu atveju tėvai turėtų pirkti bilietą, pavyzdžiui, su 50 proc. nuolaida su teise užimti atskirą vietą“, – sako J. Stolovickis.
Dar didesnė painiava – su reikalavimu vežėjams autobusuose turėti specialias kėdutes vaikams iki dvylikos metų ir iki 1,50 cm ūgio. „Kėdučių yra penkių rūšių. Kiek ir kokių vežėjas turėtų turėti autobuse, negalėtų pasakyti niekas. Galbūt derėtų įtvirtinti nuostatą, kad kėdutę vežėjas galėtų turėti tuo atveju, jei bilietas perkamas iš anksto?“, – klausia J. Stolovickis.
Vežėjai siūlo išsiaiškinti, kokia praktika taikoma kitose Europos Sąjungos šalyse ir spręsti problemą. Taip pat siūlo susitikti su įstatymo pataisą pateikusia Seimo nare Dovile Šakaliene ir bandyti pataisą papildyti tam tikrais punktais.
Kiti klausimai
Susirinkusiems vežėjams pristatyti artimiausiu metu vyksiantys renginiai. Vienas iš jų – rugsėjo 1-ąją numatytos vairuotojų meistriškumo varžybos. Vežėjai suabejojo, ar rugsėjo 1-oji – tinkamiausia data ir prašė prezidento svarstyti galimybę varžybas nukelti kitam laikui.
Kalbėta ir apie tai, kaip į renginius galėtų būti kviečiami įmonių vadovai, kurie jau nebedirba.
R. Martinavičius pristatė pastarajame „Linavos“ kongrese svarstytus klausimus, taip pat situaciją „Linavoje“. Jis pasidžiaugė asociacijų vadovų požiūriu į keleivininkus, kad keleivinio transporto įmonės „Linavai“ neatrodo našta, šis segmentas svarbus ir atstovaujamas tinkamai.
Asociacijos viceprezidentas pristatė ir pastaruoju metu svarstytas problemas, pasirodžiusius naujus taisės aktus.
„Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas taip pat kalbėjo apie situaciją „Linavoje“, apie atsiradusią takoskyrą tarp vadovų. Keleivių vežėjai aktyviai diskutavo šiais klausimais. L. Skardžiukas pageidavo, kad keleivininkų rinktas prezidiumo narys R. Martinavičius, priimdamas sprendimus, konsultuotųsi su keleivinio transporto įmonių vadovais.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotraukos
