Vasario 4-ąją asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto tarybos nariai aptarė aktualiausius pastarojo meto klausimus. Susitikime dalyvavo asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas, generalinis sekretorius Vytautas Milėnas, Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko pavaduotojas Romanas Vilčinskas bei Vilniaus departamento direktoriaus pavaduotojas Alfredas Markevičius, asociacijos „Linava“ teisininkė Gintarė Lingytė.
Reklama internete
Viena iš skaudžiausių keleivių vežėjų problemų vis dar lieka nelegalūs vežėjai. Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau interneto tinklapių, siūlančių pavėžėjimo paslaugas. „Turime aptarti, kaip tokioje situacijoje elgtis keleivių vežėjams. Tikimės iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos atstovų pasiūlymų, kokius teisės aktus derėtų keisti“, – sakė asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenijus Stolovickis.
Pasak jo, per susitikimą Susisiekimo ministerijoje paaiškėjo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija negali bausti žmonių, kurie paima pavėžėti pakeleivį. „VMI laikosi nuostatos, kad bendrakeleiviai tik padengia dalį sąnaudų, pelno tokiu atveju negaunama, taigi ir apmokestinti nėra ką. Nors ir keista, bet toks pavėžėjimas laikomas legaliu“, – sakė J. Stolovickis.
Pasak R. Vilčinsko, spręsti mokestinius klausimus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prerogatyva. „Asociacija turi galimybę kreiptis į įvairias organizacijas, kad būtų pakeisti teisės aktai. Visų pirma derėtų apibrėžti pavėžėjimo sąvoką. Kol kas tai – nesuprantamas reiškinys tikrintojams“, – sakė R. Vilčinskas.
Jo teigimu, keleivių vežėjai turėtų prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų ir bandyti gauti iš to naudos. „Kodėl vežėjai negalėtų pasinaudoti tuo pačiu tinklapiu ir gauti sau naudos? Verta bent pabandyti. Taip pat derėtų suprasti, kad dalis studentų vis tiek nevažiuoja autobusais, ir niekas neprivers jų to daryti“, – sakė R. Vilčinskas.
Pasak jo, keleivių vežėjai nepasirūpina socialine reklama, be to, jų teikiamos paslaugos dar tebėra žemo lygio, nesiorientuojama į keleivį. Autobusų vairuotojai vis dar elgiasi nemandagiai, salonuose šalta, nejauku. „Kažkas pasiūlo nuvežti greičiau, maloniai, su muzika. Kodėl tuo nepasinaudoti? Keleivių vežėjai turėtų daugiau pagalvoti apie paslaugos gerinimą“, – sakė R. Vilčinskas.
Anot jo, kol kas interneto tinklapius, kuriuose siūlomos pavėžėjimo paslaugos, galima traktuoti tik kaip reklamą. „Bandysime stebėti tuos, kurie veža keleivius sistemingai, bandysime traktuoti juos kaip vežėjus. Tačiau tai padaryti nėra lengva. Juolab kad inspekcijai trūksta darbuotojų“, – teigė R. Vilčinskas.
E. Stolovickis sutiko su tuo, kad trūksta socialinės reklamos. Tačiau vežėjai turi daug išlaidų dėl nelegalių vežėjų veiklos, todėl to iki šiol nepadaryta.
Pasak asociacijos viceprezidento Rimanto Martinavičiaus, kovoti su pavėžėjimu kaip reiškiniu būtų sunku – visame pasaulyje yra panašios paslaugos. Tiesiog reikėtų griežtesnės tokias paslaugas siūlančiųjų priežiūros.
„Keleivių vežimo verslas – ypač sudėtingas. Pelningas jis gali būti tik tuo atveju, jei visi rinkos dalyviai dirbs vienodomis sąlygomis. Pelnytis galima tik esant netvarkai, jei kas nors nesilaiko taisyklių. Legaliai dirbantys vežėjai šiuo atveju pralaimi, todėl jiems reikia pagalbos“, – sakė bendrovės „Busturas“ generalinis direktorius Tomas Bielinskas.
Pasak TOKS generalinio direktoriaus Arūno Indrašiaus, keleivių nuolat mažėja, nors stengiamasi vis daugiau dėmesio skirti vežimo paslaugos kokybei. „Nelegalų išgyvendinimas iš stoties mums kainavo 2,5 mln. litų. Taigi teigti, kad vežėjai niekuo neprisideda prie nelegalių vežėjų išgyvendinimo, negalima. Tik ką mes galime padaryti, kai tinklapiuose siūlomos pavėžėjimo kainos – tris kartus mažesnės? Kai kuriuose tinklapiuose skelbiamos net vežimo kainos. Valstybinei mokesčių inspekcijai – puikiausias darbo baras. Deja, tuo pernelyg menkai domimasi. Tai mums – ypač skaudi tema“, – sakė A. Indrašius.
R. Vilčinsko teigimu, inspekcija aktyviai dirba, stengdamasi išaiškinti nelegalaus keleivių vežimo atvejus. Per metus atliekama 180 tikrinimų, pernai surašyti 24 protokolai.
„Keleivių vežimas lengvaisiais automobiliais už atlygį niekaip nereglamentuotas. Mūsų funkcija – kontroliuoti vežėjų valstybinę priežiūrą. Kitų funkcijų neatliekame. Mums trūksta pajėgumų, tačiau darome tai, ką galime. Keleivių vežėjai turi nuspręsti, ką gali padaryti, kad situacija keistųsi“, – teigė R. Vilčinskas.
„Dirbame legaliai, mokame mokesčius valstybei, todėl manome, kad turime teisę prašyti valdžios institucijų pagalbos, kai kyla grėsmė mūsų verslui“, – sakė R. Martinavičius.
Pasak R. Vilčinsko, Estijoje reglamentuotas ir keleivių pavėžėjimas lengvaisiais automobiliais – čia visi vežantieji žmones privalo turėti licencijas. J. Stolovickis siūlė grąžinti licencijas Lietuvoje ir griežtinti techninės apžiūros sąlygas automobiliams, kurie užsiima komercine veikla.
„Daug problemų yra vežant keleivius į Europos Sąjungos šalis. Sumažėjo nelegalų šalia stočių, tačiau siūlomų paslaugų padaugėjo virtualioje erdvėje. Kol kas neįsivaizduoju, kaip juos įmanoma kontroliuoti. Reklamos uždrausti neįmanoma. Keleivių vežėjai privalo mąstyti, kaip teikti patrauklesnes paslaugas“, – sakė R. Vilčinskas.
Keisti situaciją
Pasak „Kautros“ generalinio direktoriaus Lino Skardžiuko, problemą būtina spręsti iš esmės. „Tokia situacija griauna valstybės pamatus. Jei galima sakyti, kad toks atsiskaitymo būdas – teisėtas, nėra apie ką kalbėti. Suprantama, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai darbas sugaudyti nelegalus internete yra sunkus, jie nenori jo imtis. Tačiau keisti situaciją būtina“.
R. Vilčinsko teigimu, vežėjai turėtų pagalvoti, ką galima keisti dabar galiojančiuose teisės aktuose. „Derėtų įvesti tvarką, kad atsirastų vienoks ar kitoks reglamentavimas. Galbūt galima inicijuoti Kelių transporto kodekso pakeitimą. Galbūt – diegti kasos aparatus“, – sakė R. Vilčinskas.
Pasak T. Bielinsko, jei sudėtinga spręsti finansines tokio pavėžėjimo problemas, galbūt būtų galima kalbėti apie keleivių saugumą. „Gal vertėtų kodekse įtvirtinti nuostatą, kad kiekvienas keleivis privalomai registruotų kelionės pradžią ir pabaigą. Tuomet būtų matyti, kur ir kada keleivis įsodinamas“, – sakė T. Bielinskas.
Pasak G. Lingytės, jei kyla neaiškumų dėl legalumo ir nelegalumo sąvokų, problemą galima pateikti kaip socialinę – jei keleivių vežėjams nebus suteikta pagalba, jie bus priversti trauktis iš rinkos. Atsiras daug bedarbių, neliks kam mokėti mokesčių valstybei.
Pasak J. Stolovickio, artimiausiu metu asociacija siūlys Susisiekimo ministerijai inicijuoti kodekso pataisą, kad būtų grąžintas keleivių vežimo licencijavimas komerciniam keleivių vežimui lengvaisiais automobiliais. Taip pat žadama teikti užklausą mokesčių inspekcijai dėl pavėžėjimo paslaugų apmokestinimo. „Siūlau vežėjams sukurti vaizdo klipą, kuris būtų transliuojamas per šalies televizijas. Tai prisidėtų prie kelionių autobusais populiarinimo“.
Kiti klausimai
Keleivių vežėjai diskutavo apie tai, ar verta teikti duomenis Susisiekimo ministerijos inicijuotai vežėjų apklausai. Dalyvavo UAB „BGI Consulting“ vadovai Edvinas Bulevičius ir Tomas Mačiekus. Aiškintasi atliekamos studijos tikslai, kalbėta apie tai, kuo ji galėtų padėti ar pakenkti keleivių vežėjams autobusais. Tarybos nariai išsakė mintį, kad nenorėtų teikti duomenų apie keleivių srautus. Jie mano, kad paskelbti statistiniai duomenys, kurių tyrėjams turėtų pakakti. Į kitus klausimus vežėjai žadėjo atsakyti.
Keleivių vežėjai piktinosi dėl nesąžiningos geležinkelių konkurencijos: nuostoliai, patirti vežant keleivius, vis dar dengiami krovinių gabenimo sąskaita.
E. Stolovickis priminė, jog vasario 23-iąją vyks rinkiminis keleivių vežėjų susirinkimas, kalbėjo apie pasikeitusius įstatus. „Kviečiu dalyvauti visus tikruosius asociacijos narius. Jei vadovas dalyvauti negalės, vietoj jo dalyvaujantis darbuotojas privalės turėti ne tik įgaliojimą, bet ir „Sodros“ išduotą pažymą, kad dirba įmonėje ne mažiau nei tris mėnesius. Jei susirinks mažiau nei pusė keleivių vežėjų ir nebus kvorumo, teks skelbti kitą susirinkimo datą“, – pabrėžė J. Stolovickis.
V. Milėnas kalbėjo apie „Linavos“ darbuotojų struktūrą, apie tai, kad keleivininkų atstovai ir toliau liks du. „Paliksime tuos žmones, kurie yra būtini“, – kalbėjo V. Milėnas.
E. Mikėnas kalbėjo apie pastaruoju metu asociacijos nuveiktus darbus, apie bendradarbiavimą Susisiekimo ministerija, Pramonininkų konfederacija, valstybės atstovų požiūrį į krovinių bei keleivių gabenimo verslą.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka