Keleivinio transporto tarybos pasitarime – apie grėsmes verslui

balandžio 14 05:20 2017 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika Lankytojai Patirtis

Pastaruoju metu šalies keleivinio transporto įmonės susidūrė su skausminga dilema: būti ar nebūti? Be vidaus sandorių naikinimo, prabylama ir apie mokestinių lengvatų naikinimą viešajam transportui, nerimą vežėjams kelia ir Susisiekimo ministerijos sprendimai dėl Europinių lėšų įsisavinimo aprašų. Šias bei kitas problemas ir aptarė Kauno autobusų stotyje susirinkę asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto tarybos nariai.

Grėsmių daugėja

Pasak asociacijos „Linava“ viceprezidento Rimanto Martinavičiaus, į Lietuvos keleivinio transporto rinką veržiasi kitų šalių vežėjai, kurie grasinasi suardyti nuo seno susiklosčiusį ir puikiai veikiantį tolimojo susisiekimo maršrutų tinklą, taip pat įnešti neaiškių vėjų į vietinio susisiekimo rinką.

„Šiuo metu turėtume būti kaip niekada solidarūs. Šalies valdžia nesupranta, ką reikštų visiškas vidaus sandorių atsisakymas savivaldybėms bei keleivių vežėjams, dirbantiems rinkoje. Seimas pritarė išlygoms palikti vidaus sandorių galimybę savivaldybių įmonėms, tačiau šalies prezidentė, ko gero, įstatymo projektą vetavo. Surengėme ne vieną susitikimą su aukščiausiais šalies vadovais, bandydami spręsti šį klausimą. Išsakėme, kokios tai būtų grėsmės keleiviniam transportui. Atrodo, buvome išgirsti ir suprasti,  tačiau realių sprendimų kol kas nėra“, – kalba R. Martinavičius.

Jo teigimu, nors asociacija „Linava“ atliko nemažą darbą, atėjo metas keleivių vežėjams dar labiau susivienyti ir bandyti drauge atsilaikyti prieš atsirandančias vis naujas grėsmes verslui.

Pasak asociacijos „Linava“ vyriausiojo specialisto Jevgenijaus Stolovickio, keleivininkų pozicijai dėl vidinių sandorių pritaria ir Savivaldybių asociacija. Jos atstovai mano, kad galimybė sudaryti vidinius sandorius turėtų likti. „Reikia visiems dirbti su savivaldybėmis, kadangi dalis Seimo narių rinkti jose. Daug kartų kalbame apie tai, aiškiname, kodėl vidiniai sandoriai su vežėjais turėtų išlikti. Vienas iš argumentų – vežėjai privalo išlaikyti autobusų stotis, infrastruktūrą, troleibusų tinklą, laikytis viešųjų pirkimų įstatymų, todėl jų sąnaudos yra didesnės. Tačiau visuomenei tokius dalykus sunku paaiškinti. Dažnam atrodo, kad kiekvienas konkursas yra gerai. Mūsų tikslas – išaiškinti, kodėl keleivinio transporto versle vidinių sandorių panaikinimas netinka“, – sako J. Stolovickis.

Anot jo, dauguma politikų sutinka, kad vidiniai sandoriai turėtų išlikti. Tačiau Viešųjų pirkimų tarnybos ir Konkurencijos tarybos pozicija – itin griežta. Šių tarnybų vadovai nesiklauso jokių vežėjų argumentų. Tačiau J. Stolovickis tikisi, kad politikams pakaks išminties ir Seimas priims įstatymą, kur bus numatytos išimtys viešajam ir komunaliniam transportui.

Vyriausybės programoje įrašyta ir galimybė peržiūrėti mokestines lengvatas, įvertinti, ar jos socialiai teisingos. „Mums atrodo, kad lengvatinis PVM viešajam transportui yra socialiai naudingas – šiuo transportu naudojasi mažesnes pajamas turintys žmonės. Tačiau situacija vis tiek pavojinga, privalome dirbti ir šiuo klausimu“, – pabrėžia J. Stolovickis.

Svarbu susitelkti

Pasak bendrovės „Kautra“ generalinio direktoriaus Lino Skardžiuko, keleivių vežėjams atėjo metas parengti vieningą programą ir dirbti kartu, kad būtų panaikintos grėsmės verslui. Svarbu nuolat diskutuoti visiems svarbiais klausimais. „Kalbant dėl galimo PVM lengvatų naikinimo būtina pabrėžti, kad, sumažėjus PVM tarifui, keleivių vežėjai sumažino bilietų kainas, nedidindami savo pelno valstybės sąskaita. Derėtų parengti rimtesnę studiją šia tema. Savo poziciją derėtų išsakyti Seimui, Savivaldybių asociacijai, susisiekimo ministrui“.

L. Skardžiukas siūlo parengti labai aiškią mėnesio ar dviejų programą, kur savaitės tikslumu būtų numatyta – ką ir kada vežėjams reikėtų padaryti.

UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinė direktorė Jelizaveta Daugininkienė sutinka, jog visų keleivių vežėjų interesai – bendri, todėl ir problemas reikia spręsti kartu. „Nenorime, kad mūsų parkas būtų suskaldytas, padalintas į autobusų stotį, miesto, priemiesčio ir tarpmiesčio vežimus. Latviai taip jau padarė, ir pataria mums neiti tuo pačiu keliu“.

Pasak „Kautros“ vadovo, kalbant apie viešųjų pirkimų konkursus, dera kalbėti ne apie konkurenciją, o apie rinkos perskirstymą. „Neaišku, kokios jėgos čia veikia. Mūsų tikslas – įtikinti valdžios atstovus, kokios skaudžios būtų socialinės tokio perskirstymo pasekmės. Turime susitelkti ir visi dirbti šia kryptimi“.

L. Skardžiukui nerimą kelia ir besiplečianti „Lietuvos geležinkelių“ veikla. „Ką tik paskelbta, kad traukiniai veš keleivius į Nidą. Ką tai galėtų reikšti? Kur šiuo atveju yra Konkurencijos taryba? Akivaizdu: ieškoma būdų, kaip pagerinti geležinkelio transporto situaciją. Ir tai rengiamasi daryti keleivių vežėjų sąskaita.“

Pasak bendrovės „Kauno autobusai“ generalinio direktoriaus Mindaugo Grigelio, atėjo metas visiems vežėjams suderinti interesus, susivienyti. „Didžiausios grėsmės mums – vidaus sandorių, PVM lengvatų naikinimas, taip pat siūlomos Kelių transporto kodekso pataisos“, – pagrindines problemas įvardija M. Grigelis.

Rinkoje – sunkiai suvokiami dalykai

L. Skardžiukas sako, jog sunkiai suprantami ir viešųjų pirkimų konkursus laiminčių įmonių siūlomi paslaugos įkainiai. „Ar savivaldybės, skelbdamos konkursus, bent minimaliai numato, kokią kainą tikisi gauti? Kaina turėtų būti aiški bent 20 proc. ribose. Savivaldybės turėtų numatyti, kiek pinigų turėtų būti skirta atlyginimams, kiek – degalams, kiek – detalėms, kiek – naujiems automobiliams pirkti. Kai patys susidėlios bent preliminarias kainas, galbūt suvoks, kad konkurso dalyviai pateikė nerealią, „iš lubų“ nurašytą kainą. Akivaizdu, jog problemos išryškės, kai tokius įkainius pasiūlę vežėjai pradės dirbti. Tada prasidės papildomi reikalavimai, kuriuos savivaldybės privalės vykdyti“.

Pasak Marijampolės autobusų parko direktorės Dalytės Venčkauskienės, į rinką ateinantys vežėjai gali pasiūlyti bet kokią kainą, nors ir vieną eurą. Nesivarginama tikrinti, ar ji reali ir atitinka galimybes vežti keleivius.

Asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas teigia žinantis keleivių vežėjų problemas ir nuolat supažindinantis su jomis valdžios institucijų atstovus. „Jei keleivių vežėjams prireiks lėšų samdyti lobistinę kompaniją, kuri padėtų išspręsti esamas problemas, „Linava“ galėtų prisidėti. Esame stabili, be skolų dirbanti asociacija. Mums svarbu, kad valdžios atstovai suprastų, kokių socialinių pasekmių galima sulaukti, jei bus sunaikintos dabar veikiančios keleivinio transporto įmonės“, – sako E. Mikėnas. Pasak jo, esminių žingsnių reikia imtis dabar, kad po to nebūtų per vėlu.

E. Mikėnas pristatė keleivių vežėjams ir būsimos draudimo bendrovės idėją bei jos realizavimo galimybes.

Į Kauną susirinkę keleivių vežėjai turėjo progos apžiūrėti naująją bendrovės „Kautra“ autobusų stotį, susipažinti su čia veikiančiomis tarnybomis ir informacinėmis sistemomis. Daugiau apie stotį – tik eBus.lt.

 

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos

 

  • apie-kautr-sus1
  • apie-kautr-sus4
  • apie-kautr-sus2
  • apie-kautr-sus5
  • apie-kautr-sus3