Keleivinio transporto tarybos posėdyje – diskusijos ir sprendimai

vasario 26 06:30 2015 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika

Vasario 25-ąją asociacijoje „Linava“ rinkosi Keleivinio transporto tarybos nariai. Aptarti aktualiausi pastarojo meto klausimai.

Situacija „Linavoje“

Prieš pradedant oficialiąją dalį, prezidiumo nariai pasveikino ilgametę Keleivinio transporto skyriaus specialistę Laimą Bajorūnienę su neseniai atšvęstu jubiliejiniu gimtadieniu.

Su pastaruoju metu priimtais „Linavos“ prezidiumo sprendimais supažindino Keleivinio transporto tarybos pirmininkas, Tauragės autobusų parko direktorius Rimantas Martinavičius bei asociacijos „Linava“ ekonomikos bei finansų sekretorius Tadas Ruželė.

Pasak R. Martinavičiaus, naujojo prezidiumo nariams pavyko nemažai nuveikti, kad situacija „Linavoje pagerėtų. „Dirbame didelį ir rimtą darbą. Priėmėme nemažai atsakingų sprendimų, svarbių tiek keleivininkams, tiek ir krovininkams. Skausmingiausia, be abejo, buvo darbuotojų skaičiaus mažinimas – iš aštuoniasdešimties liko penkiasdešimt vienas. Ateityje darbuotojų galbūt dar labiau mažės. Tiesa, sieksime išsaugoti abu patyrusius ir nuoširdžiai vežėjų labui dirbančius Keleivinio transporto skyriaus darbuotojus“, – kalbėjo R. Martinavičius.

T. Ruželė pristatė asociacijos pajamų ir sąnaudų struktūrą, kalbėjo apie praeityje padarytas klaidas, nulėmusias dabartinę situaciją „Linavoje“.

„Iki šiol gyventa neatsižvelgiant į generuojamas pajamas, pinigai buvo švaistomi, kai kurių sutarčių kitaip kaip kriminalinėmis negalėčiau pavadinti. Pažeidimų būta pernelyg akivaizdžių, tai pakenkė ir asociacijos reputacijai“, – teigė T. Ruželė.

Naujasis asociacijos prezidiumas pakeitė požiūrį į finansus, sąnaudos sumažėjo, šiais metais tikimasi pliusinio rezultato. „Sumažinome išlaidas, darbuotojų kiekį, anuliavome žalingas sutartis. Buvę atsakingi vadovai mina teismų slenksčius. Pinigai nebėra švaistomi į kairę ir į dešinę. Planuojame ir toliau taupyti išlaidas, vertinti darbuotojų efektyvumą, grąžinti narių pasitikėjimą asociacija. Deja, kol kas vežėjų požiūris į asociacijos valdymą vis dar tebėra negatyvus. Tikimės, kad suvaldžius procesus, gerės ir „Linavos“ reputacija visuomenės akyse“, – kalbėjo T. Ruželė.

Pasak R. Martinavičiaus, kova tarp skirtingas pozicijas užėmusių prezidiumo narių vis dar išlieka arši, nenorima priimti permainų. Tačiau pavyko pasiekti, kad vežėjams būtų grąžintos IRU surinktos viršgarantinio fondo lėšos, kurios jau buvo parengtos galimai neskaidriai investuoti. Iš IRU bus grąžintos ir už tarptautinį draudimą permokėtos lėšos. Taigi šiuo metu sunkiai besiverčiančių vežėjų sąskaitas papildys nemenkos iš Ženevos sugrįžusios sumos.

R. Martinavičiaus teigimu, pinigams kontroliuoti būtini mechanizmai, kurie veikia. „Tiems, kurie linkę vežėjų pinigus švaistyti, turi būti uždėtas apynasris“, – kalbėjo R. Martinavičius.

Pasak T. Ruželės, būtina daugiau dėmesio skirti lobistinei veiklai, atstovauti visiems vežėjams. „Kontrolės nebuvimas leido įsigalėti finansiniam nihilizmui. Galiu užtikrinti, jog dabar jau visi finansiniai procesai – po padidinamuoju stiklu“, – sakė T. Ruželė.

Keleivių vežėjai džiaugėsi, jog situacija „Linavoje“ gerėja, pagaliau priimti svarbūs sprendimai, atleisti nusikalstamai lėšas švaistę žmonės. „Išgirdome informaciją, kuri pradžiugino. Ne vienerius metus dirbau biudžeto komitete, mačiau, kaip švaistomi pinigai, kokios neaiškios sutartys pasirašomos. Prezidiumas privalo kontroliuoti situaciją „Linavoje“ – džiugu, kad atsirado valios tai padaryti“, – kalbėjo Klaipėdos autobusų parko direktorė Jelizaveta Daugininkienė.

Pasak Jonavos autobusų parko direktoriaus Edmundo Muloko, naujajam prezidiumui prireikė principingumo ir drąsos priimant naujus sprendimus. „Permainos į gera džiugina. Tikimės, kad pagaliau asociacijos veikla taps skaidri, o visi joje dirbantieji darbuosis vežėjų labui“, – kalbėjo E. Mulokas.

R. Martinavičius pasidžiaugė, jog keleivių vežėjai palaiko permainas bei jo pasirinktą poziciją prezidiume. „Jei nebūtume priėmę tinkamų sprendimų, asociacijos galėjo ir nelikti. Džiugu, kad taip nenutiko, permainos buvo laiku“, – sakė R. Martinavičius.

Jo teigimu, nors nuveikta nemažai, darbų dar liko daug.

„Būtina spręsti ir kitas problemas. Viena iš jų – minimalus valandinis apmokėjimas vairuotojams už darbą Vokietijoje. Vežėjams, kurie nesilaikys Vokietijoje priimtų įstatymų, grės šimtatūkstantinės baudos. Ypač skaudžiai tai atsilieptų keleivinio transporto įmonėms, kurios ir taip nėra turtingos“, – kalbėjo R. Martinavičius.

ES fondų lėšos viešajam transportui

Informaciją apie ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo viešajame transporte galimybes keleivių vežėjams turėjo pristatyti Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas. Deja, jis pranešė negalėsiantis dalyvauti posėdyje.

Pasak Keleivinio transporto skyriaus vadovo Jevgenijaus Stolovickio, kol kas dar nėra aišku, kaip bus paskirstytos europinės lėšos. „Sulaukėme informacijos, jog šį projektą įgyvendina Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir valstybės turto valdymo departamentas, Strateginio planavimo skyrius. Artimiausiu metu bandysime susitikti su šio departamento atstovais ir išsiaiškinti mums rūpimus klausimus“, – kalbėjo J. Stolovickis.

Tarybos nariai pasidalijo turima informacija apie projektą, svarstė apie tai, kokių autobusų bus galima įsigyti. „Kadangi veikiausiai regionų vežėjams autobusai bus perkami centralizuotai, būtina apsvarstyti, kokių transporto priemonių parkams reikia labiausiai. Visi vežėjai turėtų iš anksto turėti savo nuostatas, aiškią viziją, prieiti prie bendros išvados“, – sakė E. Mulokas.

Jam antrino ir „Busturo“ generalinis direktorius Tomas Bielinskas. „Dėl pagrindinių gairių turėtume sutarti jau dabar. Projektas turėtų būti pateiktas vežėjams, kad visi galėtų pareikšti savo pastabas“, – kalbėjo T. Bielinskas.

Apie tai, kiek lėšų galėtų būti skirta įmonėms, kalbėjo Ukmergės autobusų parko direktorius Alfonsas Prabišas.

J. Daugininkienės teigimu, didžiųjų miestų vežėjai jau turi patirties rengiant konkurso sąlygas, todėl šįkart procedūra jau nebus tokia sudėtinga. „Nereikės visko pradėti nuo nulio. Svarbu, kad galėtume pasirinkti, kokių autobusų reikia. Didiesiems miestams labai reikia 18 metrų ilgio transporto priemonių – tokių ankstesniame etape įsigyti neturėjome galimybės“, – teigė J. Daugininkienė.

Pasak bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ atstovo Vitalijaus Bertašiaus, autobusai kainuotų pigiau, jei vežėjai turėtų galimybę baigti rinkti juos Lietuvoje. „Tokiu būdu būtų galima sutaupyti iki 30 proc. lėšų“, – sakė V. Bertašius.

Apsvarstė susirinkimo darbotvarkę

J. Stolovickis pasiūlė klausimus, kurie galėtų būti įtraukti į balandžio 3-iąją vyksiančio keleivininkų susirinkimo dienotvarkę.

„Pirmiausia turėsime išklausyti Keleivinio transporto tarybos ataskaitą. Antrasis klausimas – ES struktūrinių fondų panaudojimas. Taip pat žadame pasikviesti VKTI atstovus, kad jie pristatytų kuriamą sistemą „Vintra“. Be to, žadame kviestis kelininkų atstovus, kadangi keleivių vežėjai skundžiasi dėl itin prastų regioninių kelių“, – kalbėjo J. Stolovickis.

Dar viena problema, aktuali vežėjams, vežantiems keleivius į užsienį – bendravimas su muitininkais. „Muitinės departamento atstovai pasiūlė, kad už kontrabandinius krovinius, dėl kurių niekas neprisipažįsta, būtų baudžiamas vairuotojų ekipažas. Manome, kad toks siūlymas nelogiškas ir stengsimės, kad jis nebūtų priimtas“, – teigė J. Stolovickis. Pasak jo, į susirinkimą bus kviečiami ir Muitinės atstovai, kad būtų galima aptarti šią problemą.

Vežėjai iki kongreso, kuris vyks gegužės 15 dieną Kėdainiuose, turėtų susipažinti ir su iš naujo pateiktais asociacijos įstatais. „Tik tokiu būdu už juos per kongresą vežėjai galės atsispręsti balsuodami“, – sakė J. Stolovickis.

Nustatė mokesčio tarifą už informacijos autobusų stotelėse priežiūrą

Iki šiol šis tarifas sudarė du centus. Lietuvai įsivedus eurą, reikia nustatyti naują mokestį. „Siūlyčiau padidinti šį mokestį iki vieno eurocento. Vežėjams jis neturės didelės reikšmės ir nesudarys didelių sumų, tačiau visi žinome, jog lentelių priežiūra – nemenkas ir sąnaudų reikalaujantis darbas. Be to, svarbu, kad mokestis būtų vieningas“, – kalbėjo J. Stolovickis.

Vežėjai kalbėjo ir apie tai, kad reikėtų suvienodinti tvarkaraščių lenteles visuose rajonuose. „Galbūt būtų galima užsakyti visiems vežėjams vienodas lenteles. Anksčiau tokios lentelės buvo gaminamos visiems vežėjams, dabar kiekvienas gaminasi sau. Akivaizdu, jog tvarkos šioje srityje trūksta“, – teigė TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius.

Jam pritarė T. Bielinskas. „Neseniai teko susipažinti su tvarkaraščiais keliuose rajonuose. Derėtų pabrėžti, jog tvarkos – nėra. Lentelės daug kur aprūdijusios tvarkaraščiai nekeičiami. Kokybiška lentelė kainuoja nemažai. Be to, kainuoja pakabinimas, tvarkaraščių pakeitimas ir pan. Yra pareigingų rajonų, kur tvarkaraščiai keičiami, lentelės prižiūrimos. Tačiau yra ir tokių, kur niekam tai neįdomu“, – kalbėjo T. Bielinskas.

Tarybos nariai priėmė sprendimą nustatyti vieno euro tarifą už informacijos autobusų stotelėse priežiūrą.

Veiklos planai

J. Stolovickis pristatė keleivinio transporto sekcijos veiklos planą, numatomus renginius.

Pasak R. Martinavičiaus, buvo suplanuoti keturi susitikimai su regionų vežėjais, kol kas įvyko vienas – Šiauliuose. Ten aptartos svarbiausios keleivių vežėjų problemos, kandidatai į asociacijos narius paraginti tapti tikraisiais nariais.

„Rezultatus jau matome. Norą tapti tikraisiais nariais pareiškė Elektrėnų komunalinis ūkis bei Kuršėnų autobusų parkas. Akivaizdu, jog susitikimas nepraėjo veltui“, – kalbėjo R. Martinavičius.

Žadama tokius sutikimus rengti ir ateityje, kad jie taptų gražia tradicija.

Keleivinio transporto skyrius ir toliau rinks bei sistemins statistinius įmonių veiklos duomenis, kurie bus viešinami tik asociacijos nariams. „Manau, jog tokie duomenys neturėtų pakliūti į trečiųjų asmenų rankas. Netinkamai naudojami, jie gali būti panaudoti prieš pačius vežėjus“, – sakė Marijampolės autobusų parko direktorė Dalytė Venčkauskienė.

J. Stolovickis pristatė dvi keliones, kurias šiais metais planuojama pasiūlyti keleivių vežėjams. Birželio 24-25 dienomis keleivių vežėjai turėtų apsilankyti Stokholme, kur vyks seminaras bei elektrinio „Volvo“ pristatymas. Taip pat vežėjai pabuvotų vienoje iš keleivinio transporto įmonių.

Dar viena kelionė – jau tradicinė; spalio mėnesį keleivių vežėjai vyks į „Busworld Europe“ parodą Kortrijke, Belgijoje.

Be išvykų, vasarą keleivininkus planuojama sukviesti į šventę gamtoje, kur būtų galima aptarti problemas, pabendrauti tarpusavyje, surengti sporto varžybas.

J. Stolovickis paragino vežėjus siųsti savo pageidavimus dėl renginių. „Galime surengti seminarus darbuotojams, pasikviesti įvairių sričių specialistų. Norėtųsi žinoti, kokios temos keleivių vežėjams būtų aktualios“, – kalbėjo J. Stolovickis.

Apie galimybę kurti savo klubą pasakojo Kauno regiono vežėjų klubo atstovas Artūras Ramanauskas.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka

rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.