Penktadienį, gegužės 8-ąją, įvyko LKVA prezidiumo vaizdo susitikimas su Susisiekimo ministerijos ir LTSA atstovais, kuriame kalbėta apie Covid-19 neigiamą poveikį keleivių vežimo sektoriui ir galimos pagalbos priemones, taip pat apie keleivių vežimo sąlygų transporto priemonėse švelninimą ir apie tolimojo susisiekimo teisinio reguliavimo pokyčius.

 

 

Susitikime dalyvavo susisiekimo viceministras Vladislav Kondratovič, l. e. Kelių ir oro transporto politikos grupės vadovo pareigas Tomas Pilukas, vyresnysis patarėjas Aleksandras Stupenko, vyriausiasis specialistas Marius Pakėnas, Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotojas Justas Rašomavičius, Transporto veiklos skyriaus vedėjas Virginijus Čiškauskas.

LKVA atstovavo Gintaras Nakutis, Mindaugas Grigelis, Linas Skadžiukas, Dalytė Venčkauskienė, Otaras Urbanas, Rimantas Pabrėža, Imantas Paliakas, Gintautas Pakusas ir Aurelija Adomaitytė.

Dėl Covid-19 poveikio keleivių vežėjams ir pagalbos šiam ūkinės veiklos sektoriui

Keleivių vežėjai pabrėžė, kad keleivių vežimo sektorius dėl Covid-19 prevencinių priemonių yra viena iš labiausiai nukentėjusių. Prognozuojama, kad tolimajame susisiekime keleivių srautai atsistatys iki prieškarantininį lygi tik per 1,5-2 metus, vietiniame – geriausiu atveju iki metų pabaigos. Vežėjai, vežantys keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, atnaujinę veiklą ilgą laiką bus priversti dirbti nuostolingai.

Susisiekimo ministerijos atstovai buvo informuoti, kad yra savivaldybių, kuriose vietinis susisiekimas visiškai sustabdytas, didžiuosiuose miestuose jis mažesnis apie 20-30 proc., mažesnėse savivaldybėse intensyvumas sumažintas 50–80 proc., keleivių srautai krito apie 75-90 proc. Buvo kalbama apie nuostolius, kuriuos patiria vežėjai  tiek dėl sumažėjusių keleivių skaičiaus, tiek dėl reikalavimų karantino sąlygomis (šachmatinė tvarka, atitvėrimai, dezinfekavimas po kiekvieno reiso ir t.t.).

LKVA atstovai klausė, ar Susisiekimo ministerija planuoja inicijuoti kokias nors keleivių vežimo veiklos palaikymo ir atsigavimo skatinimo priemones (be bendrų visiems ūkio sektoriams taikomų priemonių). Pabrėžta, kad INVEGA paramos priemonėmis keleivių vežėjai pasinaudoti negali, nes jie nepriklauso SVV kategorijai – yra savivaldybių įmonės. Keleivių vežėjai priminė, kad Vyriausybė pristato planus skatinti kai kurių sektorių atsigavimą (kultūros organizacijoms ir kūrėjams apie 68 mln. Eur, turizmo sektoriui – apie 45 mln. Eur, kalbama apie pagalbą žiniasklaidai sumažėjus pajamų iš reklamos, apie pagalbą oro skrydžių, geležinkelių ir kitiems sektoriams, geležinkeliai dotuojami, tolimasis susisiekimas ne), tačiau apie pagalbą keleivių vežimo sektoriui nediskutuojama.

SM nuomone, Vyriausybės nutarimais keleivių vežimo veikla nėra ribojama, tik uždarytos sienos, bet jos uždarytos visoje Europoje. Visus sprendimus priėmė patys vežėjai įvertindami keleivių srautus. LTSA atstovai patikslino, kad tolimasis susisiekimas Lietuvoje nenutrūko, keleivius juose nustojo vežti tik didieji keleivių vežėjai, o mažesnieji dirbo nuolat, koregavo tik tvarkaraščius. Tačiau keleivių vežėjai su tokia valdžios pozicija nesutinka.

Toliau buvo diskutuojama dėl galimos paramos formų. LKVA siūlė keleivių vežėjams taikyti dyzelino akcizo lengvatą, kompensuoti bent dalį nuostolių tiek tolimajame, tiek vietiniame susisiekime. Kai kurios savivaldybės jau kreipėsi prašydamos kompensuoti patirtus nuostolius, buvo klausiama, ar Susisiekimo ministerija palaikys tokius savivaldybių prašymus.

SM atstovai atsakė, kad nebus remiamos konkrečios įmonės, reikia galvoti apie bendras priemones visiems sektoriuje dirbantiems ūkio subjektams.

Uždarytos mokyklos ir universitetai, didelė grupė keleivių, kurie priklauso rizikos grupei, nustojo keliauti, todėl keleivių vežėjai prarado nemažai transporto lengvatomis besinaudojančių keleivių, ženkliai sumažėjo šių lėšų poreikis iš biudžeto, todėl buvo siūlomos paramos galimybės per šių lėšų kategoriją.

SM paprašė duomenų apie karantino metu patiriamus nuostolius atskiruose keleivių vežimo sektoriuose – tolimajame ir vietiniame susisiekime. Keleivių vežėjai įsipareigojo per kelias dienas tokią informaciją surinkti.

Vežėjai atkreipė dėmesį, kad LTSA atlieka tikrinimus dėl karantino sąlygų laikymosi, tačiau su patikrinimo aktais įmonių vadovai supažindinami tik surašius protokolą pagal kelis patikrinimų aktus. Keleivių vežėjų nuomone, įmonės su patikrinimų aktais turėtų būti supažindinamos iš karto, kad trūkumai būtų pašalinami kaip galima greičiau.

Dėl karantino metu nustatytų keleivių vežimo ribojimų

Buvo kalbama apie tai, kad reikalavimas užimti iki 50 proc. sėdimų vietų transporto priemonėje yra per griežtas, kad dėl šios priežasties reikia leisti didesnės talpos transporto priemones, kad reikalavimas nesodinti keleivių pirmose nuo vairuotojo eilėse yra perteklinis. Diskutuota, kad reikėtų švelninti keleivių vežimo sąlygas transporto priemonėse (atsisakyti šachmatinės susodinimo tvarkos, keisti vairuotojo „atitvėrimo“ nuo keleivių rekomendacijas).

SM įsipareigojo kitą savaitę sukviesti Patariamosios tarybos posėdį (P.S. Jis jau numatytas 2020-05-12) , kuriame būtų apsvarstyti pagalbos keleivių vežimo sektoriui galimos priemonės, taip pat keleivių vežimo reikalavimų švelninimai.

Dėl tolimojo susisiekimo naujo teisinio reglamentavimo

LKVA nariai teiravosi, kokioje rengimo stadijoje yra sausio mėnesį pateiktas Leidimų išdavimų taisyklių projektas, ar nepasikeitęs ministerijos požiūris į pereinamąjį laikotarpį, numatytą iki 2020-04-01, ar bus surengtas pasitarimas aptarti projektą po pastabų.

SM atstovai paaiškino, kad Taisyklių projektas dabar derinamas su ministerijos teisininkais ir turėtų būti baigtas artimiausiu metu. Ministerija palaiko pereinamąjį laikotarpį iki šiuo metu galiojančių sutarčių su vežėjais pabaigos, tačiau viską gali nulemti Konkurencijos tarybos tyrimo išvadų turinys. SM atstovų nuomone, dar kartą apsvarstyti parengtą Leidimų išdavimo taisyklių projektą būtų naudinga ir tai būtų galima padaryti Patariamojoje taryboje.

 

LKVA informacija