Keleivių vežėjai aptarė susitikimą su VRM vadovais

balandžio 09 06:28 2021 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika Lankytojai Naujienos

Balandžio 8-ąją LKVA sukvietė vežėjus aptarti susitikimo su naująja vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite. Be ministrės, susitikime dalyvavo viceministras Arnoldas Abramavičius, kiti VRM atsakingi darbuotojai, susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas ir susisiekimo ministro patarėjas Mindaugas Tarnauskas, taip pat LKVA ir LINAVA priklausantys keleivių vežėjai, Lietuvos savivaldybių asociacijos, SĮ „Susisiekimo paslaugos” ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” atstovai.

Virtualiai susitikę LKVA priklausantys keleivių vežėjai kalbėjosi ir kitais šiuo metu aktualiais klausimais.

Tikisi, kad pagaliau bus girdimi

Balandžio 7 d. susitikime su valdžios atstovais dalyvavę keleivių vežėjai pasidalino įspūdžiais. „Ministrei pristatėme situaciją, kaip ją mato keleivių vežėjai. Gaila, bet kol kas pastebime daug nesusikalbėjimo tarp skirtingų ministerijų, jų rengiami projektai per mažai derinami tarpusavyje, per mažai diskusijų  su vežėjais, pernelyg mažai supratimo, kokias pasekmes galėtų sukelti neapgalvoti ir skuboti sprendimai. Mums, vežėjams, nuolat sakoma – „mes jus girdime“, tačiau iki šiol mūsų pastabos bei pasiūlymai praleidžiami pro ausis. Tikimės, kad pagaliau būsime ne tik girdimi, bet ir išgirsti“, – sakė LKVA prezidentas Gintaras Nakutis.

Keleivių vežėjų teigimu, buvo nesuprantami praėjusių metų pabaigos ir šių metų pradžios  ministerijų skuboti veiksmai tiek dėl tolimojo, tiek dėl regioninio susisiekimo. Susisiekimo ministerijos atstovai aiškino, kad tai VRM užsakymas, o VRM atstovai – kad jie skubėjo, nes po planuotos tolimojo susisiekimo maršrutų reformos regionai būtų likę be tinkamo susisiekimo.

„Studija kiekvienas remiasi taip, kaip jam patogiau, nors joje apie tolimąjį susisiekimą neužsimenama nė žodeliu. Gerai, jog naujieji ministrai žada neskubėti, kad galėtų geriau įsigilinti į situaciją“, – dėsto LKVA prezidentas,

Vis dėlto LKVA nariai pasidžiaugė, kad keleivių vežėjai turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę naujiesiems VRM vadovams, sulaukė pažado, jog vežėjų atstovai bus kviečiami diskutuoti dėl planuojamų reformų.

Permainų reikia, klausimas – kokių?

Keleivių vežėjai tuo pačiu aptarė rengiamą regioninę ir tolimojo susisiekimo maršrutų pertvarką, nerimavo, jog ji aktyviai „stumiama“ net ir tada, kai tiek priklausančių savivaldybėms, tiek privačių vežėjų situacija dėl pandemijos sukelto karantino ypač prasta.

Keleivinio transporto įmonių vadovų manymu, pokyčiai reikalingi, nes keleivių įpročiai pastaruoju metu keičiasi, tačiau bet kokios reformos turėtų būti vykdomos tik gerai viską apskaičiavus ir apgalvojus. „Mums nuolat sako, kad kai kurie tolimojo susisiekimo autobusai stoja pernelyg dažnai, kone kiekvienoje pakelės stotelėje. Tokiu būdu kelionė jais tampa pernelyg ilga ir nepatraukli keleiviams“, – sakė Joniškio autobusų parko direktorius Algis Lataitis.

Su juo sutiko Skuodo autobusų parko direktorius Rimantas Pabrėža: „Prieš pradedant reformas, visų pirma derėtų keisti dabar galiojančią teisinę bazę. Tik įvardinus, kas yra regioninis transportas, jo veiklos principus ir finansavimo schemas, savivaldybės galėtų lengviau ir paprasčiau apsispręsti dėl regioninio transporto agentūros, jei jų reikės. Gyventojų poreikis keisti viešojo transporto sistemą yra, kol kas tai daryti sudėtinga, nes esama teisinė bazė neleidžia eiti pirmyn“, – sakė R. Pabrėža.

Pasak G. Nakučio, vis dėlto kyla abejonių dėl dabartinių pertvarkos planų realumo. „Jei atsiras regioninis transportas – kokie jo tikslai? Jei reikia daugiau transporto į atokesnes vietoves, galbūt derėtų stiprinti vietinį transportą, skirti daugiau lėšų savivaldybėms, kad jos galėtų didinti maršrutų kiekį. Tarkim, valstybė galėtų skirti lėšų vietiniam transportui plėtoti, tada vežėjai galėtų važiuoti ir į atokesnes vietoves, kur yra mažai keleivių“, – sakė G. Nakutis.

Marijampolės autobusų parko direktorės Dalytės Venčkauskienės teigimu, ir dabar stengiamasi maršrutus sudėlioti taip, kad žmonės galėtų nuvykti į darbą ir parvykti iš jo: „Daugiausia problemų kyla tiems keleiviams, kurie nori važiuoti kitu laiku, pavyzdžiui, į miestą pas gydytojus. Jiems nėra patogu prisitaikyti prie dabartinių maršrutų, tenka ilgai laukti autobuso“.

Siūlė išeitis

Bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis siūlė patiems vežėjams parengti tipinį projektą, kaip turėtų atrodyti regioninis viešasis transportas: „Galėtume imti vieną iš regionų ir sumodeliuoti situaciją – kaip agentūra galėtų veikti, kiek atsieitų savivaldybėms vienokios ar kitokios kokybės paslaugos. Savo siūlymus galėtų pateikti visi vežėjai. Tai – vienas iš variantų, kuris padėtų išdėstyti valdžios atstovams savo poziciją“.

Klaipėdos autobusų parko atstovas Imantas Paliakas siūlė labiau pasidomėti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ patirtimi, nes tai – kol kas vienintelė įmonė, kuri daugiau ar mažiau atitinka siūlomą regioninės viešojo transporto agentūros modelį, organizuoja susisiekimą Klaipėdos mieste, Klaipėdos bei Kretingos rajonuose. „Šios įmonės vadovai galėtų papasakoti, su kokiomis problemomis bei iššūkiais susiduria, kokie sprendimai veikia, kas naudinga, nuo ko derėtų pradėti kuriant panašias agentūras“, – siūlė I. Paliakas.

Mažeikių autobusų parko direktorius Arvydas Šemeta sutiko, kad reikėtų bent vieno bandomojo projekto, nes kol kas savivaldybių vadovams nėra aišku, kas yra regioninis transportas, kaip jis turėtų veikti. „Daryti perversmus visoje šalyje gali būti pavojinga. Labai svarbu žinoti, ko siekiama ir kokiais keliais derėtų eiti“, – sakė A. Šemeta.

M. Grigelis priminė, jog pasaulyje viešojo transporto reglamentavimo variantų yra labai daug, kai kur tolimasis susisiekimas netgi atlieka ir miesto transporto funkciją, autobusai stoja ne vienoje miesto viešojo transporto stotelėje. „Svarbiausias klausimas, kaip padaryti viešąjį transportą patogų, kad žmonės rinktųsi jį vietoj nuosavų automobilių“, – pabrėžė bendrovės „Kauno autobusai“ vadovas.

LKVA nariai taip pat aptarė Patariamosios tarybos nariams užduotus klausimus dėl susisiekimo vizijos, svarstė, ar reikalinga tolimojo susisiekimo studija, diskutavo dėl tarybos darbo organizavimo. „Kitą savaitę šiuos klausimus apsvarstysime prezidiumo posėdyje“, – sakė LKVA prezidentas.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka