Keleivių vežėjai autobusais: situacija katastrofiška, paramos reikia dabar

kovo 20 05:35 2020 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika Lankytojai Patirtis

Pasaulyje plintantis koronavirusas stabdo žmonių judėjimą tiek tarp šalių, tiek jų viduje. Europos valstybės, taip pat  ir Lietuva, priėmė griežtus keliones ribojančius sprendimus. Autobusai nebevažiuoja tarptautiniais maršrutais, atšaukti užsakymai vežti keleivius tiek po Lietuvą, tiek į kitas šalis.

 

 

 

Miestuose viešuoju transportu važiuojama rečiau

Pasak Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidento Gintaro Nakučio, keleivių, važiuojančių tolimojo susisiekimo maršrutais, sumažėjo apie 80–85 proc., miesto ir priemiesčio maršrutuose – 30–50, o kai kuriose savivaldybėse – 70–90 ar net 100 proc. Ateitis kol kas neguodžianti – keleivių gali mažėti dar labiau.

Raseinių autobusų parkas dėl priverstinių mokinių atostogų nutraukė aštuoniolika maršrutų. Neliko ir užsakomųjų reisų. „Priemiesčio, miesto maršrutais dar vežame, bet keleivių liko labai nedaug. Apyvarta sumažėjo maždaug dvigubai“, – sako įmonės direktorius Kęstutis Derliūnas.

Didžiuosiuose miestuose situacija taip pat neguodžianti. Keleivių vežėjai atsisako kai kurių maršrutų, mažina į miestą išvažiuojančių transporto priemonių skaičių.

Bendrovė „Kauno autobusai“ kol kas atsisakė tik kai kurių maršrutų, jie šiek tiek koreguojami, bet dar nežymiai. „Stebime situaciją, sekam informaciją pagal keleiviams parduotus bilietus, deriname su savivaldybe. Žiūrime, kokios miesto įmonės dirba, kur kokie keleivių srautai. Matysime, kaip dirbs ligoninės, prekybos centrai, pagal tai numatysime korekcijas. Šiuo metu į miesto maršrutus, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, išvažiuoja 10-čia autobusų ir 10-čia troleibusų mažiau“, – sako įmonės generalinis direktorius Mindaugas Grigelis.

Vis dėlto, pasak jo, keleivių srautai sumažėjo daugiau nei dvigubai. Įmonėje ima trūkti darbuotojų – turinčiųjų nedarbingumo lapelį šiuo metu yra daugiau nei dvigubai daugiau nei įprastai. „Neaišku, kiek iš jų tikrai serga, kiek prižiūri namuose vaikus. Panikos bendrovėje kol kas nėra, suprantame savo misiją – tarnauti visuomenei, keleiviams, dirbame normaliu, miestui reikalingu ritmu“, – pabrėžia M. Grigelis.

Mažėja keleivių ir sostinės autobusuose bei troleibusuose. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ duomenimis vidutinis keleivių srautas greituosiuose maršrutuose sumažėjo maždaug 72 proc., pagrindiniuose autobusų maršrutuose 61 proc., troleibusų maršrutuose 68 procentais. Dėl to keičiami viešojo transporto tvarkaraščiai.

Klaipėdos autobusų parko, vežančio keleivius tiek miesto, tiek priemiesčio, tiek tarpmiesčio, tiek tarptautiniais maršrutais generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas taip pat skundžiasi dėl drastiškai krentančių pajamų, plintančios panikos tarp darbuotojų.

„Užsakomųjų reisų neliko visai, tarpmiesčio maršrutų sumažinome 20 proc. Tokia situacija praėjus vos keletui dienų po karantino paskelbimo. Tikėtina, kad netrukus būsime priversti atsisakyti iki pusės tarpmiesčio maršrutų“, – prognozuoja bendrovės generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas.

Jo teigimu, įmonėms, kurios veža keleivius dar ir miesto maršrutais, šiuo atveju yra šiek tiek lengviau – jos turi pasirašytas sutartis su savivaldybėmis, kurios įsipareigojusios mokėti vežėjams už nuvažiuotus kilometrus. V. Ramanauskas tikisi, kad šie įsipareigojimai bus vykdomi, tegu ir pavėluotai.

Tarpmiesčio vežimais besiverčiančios bendrovės žlunga

Bene sudėtingiausia situacija įmonėse, kurios verčiasi užsakomaisiais vežimais ar veža keleivius vien tarpmiesčio bei tarptautiniais maršrutais. „Šiuo metu iš 100 turimų autobusų stovi jau 50. Šimtas vairuotojų neturi darbo. Tie, kurie vežė keleivius tarpmiesčio maršrutais – į Lenkiją, Estiją, Baltarusiją, Latviją ar Ukrainą – priversti kreiptis į medikus, pasitikrinti sveikatą“, – sako bendrovės TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius.

Jo teigimu, visai neliko turizmo sektoriaus, visi autobusus užsisakę turistai užsakymus atšaukė. Drastiškai mažėja keleivių tarpmiesčio maršrutuose. „Kol kas atsisakėme dešimties maršrutų į Lietuvos miestus. Žadame jų nutraukti daugiau. Iš kiekvieno reiso atsivežam trečdalį pinigų sumos, kurią išleidžiam degalams. Situacija katastrofiška, kiekviena diena atneša didžiulius nuostolius. Štai ir dabar – rytas, žvelgiu į autobusų stotį, ten vaikštinėja vos du žmonės. Iki savaitės pabaigos veikiausiai neliks ir jų. Žmonės susirūpinę sveikata, nuolat girdi patarimus – nejudėkit, nesinaudokite viešuoju transportu. Draudimų daug, sprendimų, kaip išsilaikyti verslui – nulis. Paramos kol kas nesulaukiame jokios“, – dėsto A. Indrašius.

Įmonės vadovas sako, jog netrukus vežėjams neužteks pinigų degalams, tokiu būdu tarpmiesčio maršrutai sunyks natūraliai. „Po tokio sustabdymo reikės dvigubai laiko, kad situacija grįžtų į ankstesnes vėžes. Mums sakoma – paremsime verslą, vis dėto turime konkrečiai žinoti, kokios paramos iš valstybės galime tikėtis“, – sako įmonės vadovas.

Bendrovė „Busturas“ jau atsisakė visų tolimojo susisiekimo maršrutų. „Gaunamas pajamas stebime kasdien, greitai paaiškėjo, kad dirbame labai nuostolingai. Pabandėme vežti keleivius mažesnės talpos autobusais, vis dėlto sprendimas nepasiteisino. Keleivių nėra“, – sako įmonės generalinis direktorius Vaidas Seirackas.

Jo teigimu, vežėjai, vežantys autobusais keleivius tarpmiesčio maršrutais, negauna jokios valstybės paramos: „Kiek teko girdėti, net „Lietuvos geležinkeliai“ atsisakė pusės keleivinių traukinių, nors ir gauna paramą. Akivaizdu, kad susigrąžinti keleivius į viešąjį transportą bus sunku. Greito atsigavimo nebus. Žmonės netenka darbų, atsiranda vis daugiau bedarbių“.

Pasak V. Ramanausko, keleivių vežėjai turėtų žinoti, kaip situacija klostysis toliau. „Žinoma, galėtume visai nevežti keleivių tarpmiesčio maršrutais. Vis dėlto turime nemažai finansinių įsipareigojimų – lizingo, draudimo bendrovėms, turime mokėti mokesčius, atlyginimus darbuotojams. Visa tai valdžios institucijos turėtų įvertinti“, – sako bendrovės vadovas.

Trūksta apsaugos priemonių

Dėl koronaviruso grėsmės vežėjai privalo kruopščiai dezinfekuoti transporto priemones, apsaugoti nuo grėsmės savo darbuotojus. Kauno autobusai bei troleibusai dezinfekuojami įmonėje, taip pat per pietų pertrauką galinėse stotelėse. Vien dezinfekuojančio skysčio per dieną sunaudojama apie 350 litrų. Vežėjus glumina nuolat didėjanti dezinfekcinio skysčio kaina.

„Šiuo metu juntamas didelis dezinfekuojančio skysčio stygius. Kalbos, kad įmonės juo aprūpinamos, nėra tiesa. Trūksta ir dozatorių. Gaila, bet vyriausybė, priimdama sprendimus dėl vienos ar kitos priemonės taikymo, neužtikrina, kad jį būtų įmanoma įgyvendinti. Vyriausybė „permeta“ sprendimų vykdymą savivaldybėms, jos savo ruožtu – įmonėms. Kalti, žinoma, liekame mes. Būtų puiku, jei būtų priimami tik tokie sprendimai, kuriuos būtų įmanoma įgyvendinti realiomis sąlygomis“, – dėsto bendrovės „Kauno autobusai“ vadovas.

Jo teigimu, vežėjai privalo nuolat galvoti ne tik apie keleivių, bet ir apie įmonės darbuotojų saugumą. Kauniečiai mažuosiuose „Mercedes-Benz Sprinter“ autobusuose įtaisė laikinas pertvaras iš permatomo plastiko, kad vairuotojai jaustųsi saugūs. Vairuotojams parūpinama dezinfekuojančio skysčio, drėgnų servetėlių.

Vis dėlto, pasak G. Nakučio, nupirkti tinkamų bei saugių asmens apsaugos priemonių vairuotojams yra sudėtinga. „Įmonės sulaukia iš savivaldybių ar kitų institucijų užsakymų pargabenti žmones iš užsienio ar nuo Lietuvos sienos. Rizika užsikrėsti koronavirusu vairuotojams gerokai padidėja, o filtrų, respiratorių, akinių, chalatų ir kitų apsaugos priemonių, kurios galėtų tinkamai apsaugoti vairuotojus, tiesiogiai kontaktuojančius su galimai užsikrėtusiais keleiviais, labai trūksta. Dabar vairuotojams vežėjai skiria tik kaukes nuo dulkių, kurios naudojamos statybose. Esant tokiai situacijai, gali būti sunku surasti vairuotojų, kurie dirbtų ekstremaliomis sąlygomis“, – kalba LKVA prezidentas.

Pripažinti sektorių labiausiai pažeidžiamu

Pasak G. Nakučio, keleivių vežimo ūkinės veiklos sektorius jau dabar turėtų būti pripažintas vienu iš labiausiai „Covid-19“ paveiktų ir įtrauktas į labiausiai nukentėjusių, kuriems bus suteikiama didesnė valstybės parama, sąrašą.

Asociacijos prezidentas siūlo, kad įmonėms, kurios dirba padidintos rizikos sąlygomis, būtų suformuotas individualios apsaugos priemonių rezervas, kad vairuotojai galėtų dirbti be tiesioginės grėsmės sveikatai ar gyvybei.

M. Grigelis savo ruožtu kreipiasi į viešojo transporto keleivius, kad būtų solidarūs, pirktų ir žymėtų viešojo transporto bilietus. „Apie tai, kiek vežta keleivių, sprendžiam pagal autobuse ar troleibuse pažymėtus bilietus. Jei keleiviai jų nepirks, nežymės, važiuos nesusimokėję už paslaugą, miesto vadovams atrodys, kad keleivių nėra ir maršrutus nutrauks. Kai paskelbėme, kad vairuotojai nebeparduos bilietų ir važiuojantys be jų nebus baudžiami, bilietus žymėti nustojo dauguma keleivių. Norėtųsi priminti žmonėms: tokiu būdu, net jei maršrutas miestiečiams labai reikalingas, jo neliks. Nemokamų paslaugų nėra – tai turime įsidėmėti visi“, – kalba bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka