Vasario 9-ąją vykusiame keleivinio transporto įmonių vadovų susirinkime aptarta situacija asociacijoje „Linava“ bei keleivių vežėjams aktualiausi klausimai. Keleivių vežėjai pasiūlė kandidatą į asociacijos prezidentus.
Situacija „Linavoje“
Ją pristatė asociacijos prezidentas Erlandas Mikėnas bei generalinis sekretorius Vytautas Milėnas. „Pastaruoju metu mūsų verslas susiduria su daugybe iššūkių. Ne vienus metus dirbome su Seimo, Vyriausybės atstovais, bandydami paaiškinti transporto sektoriaus svarbą Lietuvos ekonomikai. Pasikeitus valdžiai, tenka tą patį darbą dirbti iš naujo“, – sakė E. Mikėnas.
Pasak jo, vežėjų situacija tampa vis sudėtingesnė. Dėl sankcijų krovininio transporto įmonės traukiasi iš Rusijos, naujų rinkų paieškos užtrunka. „Gaila, tačiau ir Vakarų vežėjai stumia mus iš savo rinkų. Atsiranda vis daugiau naujų reikalavimų mūsų įmonėms, Europos Sąjunga žengia link susiskaldymo. Mūsų pozicija vienoda su naujosiomis Europos Sąjungos narėmis, drauge kovojame dėl protekcionistinių senųjų šalių veiksmų“.
E. Mikėnas pasidžiaugė, kad pavyko išvengti dienpinigių apmokestinimo, sustabdytos iniciatyvos didinti biodegalų dalį žieminiame dyzeline, pavyko palengvinti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą. „Džiaugiuosi ir bendradarbiavimu su profesinėmis sąjungomis. Drauge siekiame, kad transportas būtų pripažintas prioritetine ūkio šaka“, – kalbėjo asociacijos prezidentas.
Pastaruoju metu nuveiktus darbus, gerinant finansinę „Linavos“ situaciją, pristatė V. Milėnas. Jo teigimu, išieškota nemažai ankstesnės valdžios išduotų paskolų, pertvarkyta komanda, į asociaciją atėjo naujų žmonių, kurie nori ir gali dirbti.
Keleivių vežėjai į asociacijos prezidentą pasiūlė vieną kandidatūrą – E. Mikėno. Visi už ją balsavo vienbalsiai. „Dėkoju už pasitikėjimą, žadu ir toliau tęsti pradėtus darbus. Tai, ką nuveikėme – tik pradžia. Tačiau esame teisingame kelyje ir toliau žadame juo eiti“, – kalbėjo E. Mikėnas.
Keleivinio transporto taryba – aktyvi
Apie Keleivinio transporto tarybos darbus kalbėjo viceprezidentas Rimantas Martinavičius. „Gaila, kad pastaruoju metu atsiranda vis daugiau bandymų išardyti nusistovėjusią keleivių vežimo rinką. Mūsų įmonės gyvuoja ne vieną dešimtmetį, kasmet sumokame į biudžetą apie 50 mln. eurų mokesčių. Gaila, kad esame statomi į vieną gretą su vienadieniais vežėjais, beveik nemokančiais mokesčių valstybei. Konkurencija turi būti, tačiau konkuruoti turėtume vienodomis sąlygomis. Viešasis transportas nėra verslas komercine prasme. Tai – socialinė paslauga šalies gyventojams, kuri turi garantuoti jų mobilumą“, – sakė R. Martinavičius.
Pasak jo, dar esama spragų kompensavimo už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą sistemoje. „Jei lėšos kompensacijoms būtų skiriamos iš valstybės, ne savivaldybių, biudžeto, keleivių vežėjų situacija taptų paprastesnė. Gaudami visas išmokas, galėtume atnaujinti transporto priemonių parkus“.
R. Martinavičiaus teigimu, svarbiausia viešojo transporto misija – garantuoti gyventojų mobilumą, mažesnę aplinkos taršą, paslaugos kokybę. Tik tai padėtų pritraukti į viešąjį transportą daugiau keleivių. „Statistika rodo, kad keleivių pastaruoju metu sparčiai mažėja. Be abejo, tam įtakos turi ir demografinė situacija. Tačiau turime siekti, kad kuo daugiau žmonių paliktų namuose nuosavus automobilius ir persėstų į viešąjį transportą“, – sakė R. Martinavičius.
Ar sulauks europinės paramos?
Pasak jo, autobusai Lietuvoje vis dar seniausi Europoje. Vežėjai artimiausiu metu tikisi gauti lėšų iš ES fondų, tačiau dalyvaudami projekte susiduria su įvairiomis kliūtimis. „Konkurencijos tarybos nuostata – kad parama gali būti teikiama tik toms įmonėms, kurios turi sudariusios sutartis su savivaldybe viešųjų pirkimų konkurso būdu, nesuteikia galimybės įmonėms dalyvauti projekte. Keista, nes tuo metu, kai vežėjai pasirašė sutartis su savivaldybėms, tokios nuostatos nebuvo. Ar gali nuostatos galioti atbuline data?“, – stebėjosi asociacijos „Linava“ Transporto reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Jevgenijus Stolovickis.
Pasak jo, atsiranda rimta grėsmė, kad keleivių vežėjai negalės įsisavinti Europos Sąjungos skirtų lėšų. Pirmieji į Transporto investicijų direkciją užklausą nusiuntė Panevėžio autobusų parko vadovai. „Kiekvieno vežėjo sutartis su savivaldybe specifinė, tačiau mūsų patirtis galbūt bus įdomi visiems. Mes pabandėme pralaužti ledus, nusiųsdami užklausimą TID. Ir „gavome per sprandą“, – vaizdžiai aiškino Panevėžio autobusų parko generalinis direktorius Rimantas Petukauskas.
Panevėžio autobusų parkas sutartį su savivaldybe buvo pasirašęs 2008-aisiais; vėliau dar buvo skelbiami konkursai privatiems vežėjams mikroautobusais, tačiau nė vienas privatus vežėjas nepanoro vežti keleivių mieste tokiomis sąlygomis, kokias buvo numačiusi savivaldybė. Antrą kartą sutartis pasirašyta 2011-aisiais. „Būdami vieninteliai vežėjai mieste, sulaukėme ES paramos, įsirengėme suspaustų gamtinių dujų degalinę, įsigijome autobusų pagal Klimato kaitos programą. Turime įvairių ilgalaikių įsipareigojimų. Buvome įsitikinę, kad mūsų parkas atitinka apraše partneriui numatytas sąlygas – skelbiant konkursą, kitų vežėjų interesai nebuvo pažeisti. Tačiau sulaukėme gana migloto atsakymo iš TID, kad neatitinkame partneriams keliamų reikalavimų“, – aiškino R. Petukauskas.
Su panašia situacija susidūrė ir Šiaulių įmonė „Busturas“. „Taip ir nesulaukėme aiškaus atsakymo, ką daryti, jei mūsų sudaryta su savivaldybe sutartis nėra tinkama. Ar galima sudaryti laikiną sutartį ir dalyvauti konkurse? Esama įvairiausių niuansų, daugybė klausimų, į kuriuos negauname atsakymų“, – sakė „Busturo“ technikos direktorius Silvas Gedaminskas.
Įmonei atstovaujantis advokatas Justinas Šileika teigė, jog į klausimą, ar savivaldybės bei įmonės sudaryta sutartis tinkama, galėtų atsakyti tik teismas. „Jei šio klausimo išspręsti nepavyksta, yra teisinis kelias. Tačiau, kaip rodo praktika, teismai dėl sutarčių atitikimo konkurencijos sąlygoms vyksta ne vienus metus. Mūsų manymu, sutarčių, kurių teismas nepripažino negaliojančiomis, negali negaliojančiomis pripažinti ir TID“, – sakė J. Šileika. Jo teigimu, tik vykstant svarstymams ūkio subjektai įgytų teisę pasisakyti, būtų atliktas išsamus tyrimas.
Vežėjai baiminasi, ar, besvarstant įvairius klausimus, nepasibaigs paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminas? Pasak Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir valstybės turto valdymo departamento direktoriaus Sauliaus Kerzos, nors terminas, iki kurio reikia pareikšti norą dalyvauti projekte, nurodytas, tačiau vežėjams paprašius, klausimas bus sprendžiamas vežėjų naudai.
Tikslas – perdalinti rinką?
Apie tai, kad apraše numatytos sąlygos gali įnešti į keleivių vežimo rinką nemažai chaoso, kalbėjo Klaipėdos autobusų parko generalinė direktorė Jelizaveta Daugininkienė. Pasak jos, naujos, ekologiškos transporto priemonės turėtų tarnauti vienam tikslui – viešajam interesui. Tačiau šis gražus tikslas pamirštamas.
„Norėtųsi paklausti – ar pinigai skiriami gamtosaugai, ar keleivinio transporto rinkai sureguliuoti? Pinigų paskirstymas neturėtų būti vežėjų problema. Niekas neklausia vežėjų – ar jiems reikia šių autobusų? Štai mūsų mieste dirbantys privatūs vežėjai nieku gyvu nenorėjo dalyvauti projekte. Jiems neapsimoka. Konkurso vežti keleivius mieste sąlygose numatyta, jog pakanka trylikos metų senumo autobusų. Jie – pigesni, jų priežiūra – paprastesnė“, – kalbėjo J. Daugininkienė.
Pasak jos, galbūt ir kiti vežėjai mieliau rinktųsi senesnes transporto priemones. Tačiau iš dabartinių vežėjų reikalaujama kokybės, naujų, ekologiškų transporto priemonių. „Gaila, kad Lietuvoje vis dar nėra viešojo transporto strategijos. Konkurencijos taryba mano, kad keleivių vežimas – didelis verslas. Susidaro įspūdis, kad smulkieji vežėjai nuolat proteguojami. Ir mus nesyk gąsdino – palaukite, ateis į miestą privatus verslas. Atėjo. Ir dabar galiu drąsiai teigti: jiems iki mūsų – kaip iki Mėnulio. Jei iš jų bus pareikalauta didesnės atsakomybės, jie tiesiog pasitrauks. Jei ES duoda pinigus – savivaldybėms turi būti palikta teisė pasirinkti, su kuo programa bus įgyvendinta. Jei pasirinkimo nėra – gal ši programa apskritai nereikalinga“, – emocingai kalbėjo J. Daugininkienė.
Pasak bendrovės „Kautra“ generalinio direktoriaus Lino Skardžiuko, Europos Sąjunga apskritai neturėtų remti ūkio subjektų. Turėtų būti remiama tik infrastruktūra. „Nesipiktinkime dėl Konkurencijos tarybos sprendimų. Tai – valstybės politika, kurios „neperšoksime“. Eilinį kartą gausime atsakymą, jog viešąjį interesą geriausiai gina konkurencija. Manau, tinkamiausias kelias būtų atiduoti pinigus savivaldybėms, kad jos mokėtų vežėjams už vadinamuosius „žaliuosius kilometrus“. Ką jos nupirks ir kam transporto priemones skirs, taip ir bus“.
S. Kerzos teigimu, nereikia turėti išankstinių nuostatų, kad vežėjai neperžengs Konkurencijos tarybos barjero. „Galbūt bus rastas visiems tinkamas sprendimas, ir vežėjai gaus lėšas transporto priemonių parkams atnaujinti“.
Pasak R. Martinavičiaus, panašių klausimų nekyla Vokietijoje – ten to paties EK reglamento rėmuose sutartys gali būti sudaromos ir konkurso būdu, ir tiesiogiai su vežėjais. „Ir mūsų keleivinio transporto sistema dirba daug metų. Galbūt ši programa – kaip įrankis ją sugriauti“.
Pasak S. Kerzos, ministerija neturi tikslo nuskriausti vežėjų, atimti iš jų galimybės įsigyti naujų transporto priemonių. „Laukiame racionalių pasiūlymų – diskusijų laikas jau baigėsi. Sprendimai turi būti tokie, kad neliktų rizikos vėliau grąžinti ES lėšas. Jei vežėjai nesugebės susitarti, pinigai gali būti skirti kitoms reikmėms, pavyzdžiui, keliams asfaltuoti“.
Vežėjai paraginti dar kartą teikti pasiūlymus raštu, kaip išspręsti šią painią situaciją.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotraukos
