Keleivių vežėjai lankėsi SOR gamykloje Čekijoje

rugpjūčio 29 04:29 2016 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

apie-cekPraėjusią savaitę Vilniaus viešojo transporto įmonės generalinis direktorius  Gintaras Maželis, technikos direktorius Kęstutis Derliūnas ir SOR atstovas Lietuvai UAB „Almava“ direktorius Tomas Bielinskas lankėsi Čekijos respublikoje ir susipažino su SOR autobusų gamykla.

 

 

Naujas atstovas

Be to, vežėjai turėjo progos apsilankyti Hrades Kralove ir Brno miestų keleivinio transporto įmonėse.

SOR autobusai – naujovė Lietuvoje. Tačiau kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje jau važinėja apie du šimtus čekiškų autobusų. Daugiausia tai – priemiesčio vežimams skirtos transporto priemonės. Kaimynams jos patiko dėl ekonomiškumo, patvarumo, palyginti nedidelės kainos ir nedidelių eksploatacinių sąnaudų.

„Iki šiol Lietuvoje nebuvo SOR autobusų atstovo. Šį pavasarį į Lietuvą buvo atvykę gamintojų atstovai, kurie Čekijos ambasadoje Vilniuje pristatė čekiškus autobusus. Ėmėmės atstovauti SOR, tik gerai išsiaiškinę šių transporto priemonių privalumus“, – sako UAB „Almava“ direktorius Tomas Bielinskas. Beje, Tomas puikiai pažįstamas šalies keleivių vežėjams – ne vienerius metus T. Bielinskas vadovavo vienai iš didžiausių Lietuvos keleivių transporto įmonių Šiaulių UAB „Busturas“.

Žinoma Europoje   

„SOR Libchavy SPOL. s r.o“ – antras pagal dydį autobusų gamintojas Čekijoje. Tačiau šis gamintojas yra lyderis pagal autobusų pardavimus Čekijoje. Daug SOR autobusų bei troleibusų važinėja Prahos, Brno, Ostravos, Hradec Kralove  ir kituose Čekijos miestuose.

Be to, šios transporto priemonės pažįstamos ir Europoje – autobusai eksportuojami į Vokietiją, Slovakiją, Slovėniją, Bulgariją, Vengriją.

Čekai siūlo įvairių tipų autobusus – tiek standartinius modelius, tiek užsakomus pagal klientų pageidavimus. Šiuo metu gamykloje gaminami 8,5 m, 9,5 m, 10,5 m, 12 m, 18 m ir 12,5 m ilgio  miesto, priemiestiniai ir tarpmiestiniai  autobusai.  Juose montuojami Euro 6 standartus atitinkantys varikliai. Čekai klientams gali pasiūlyti tiek dyzelinu, tiek suspaustomis gamtinėmis dujomis, tiek elektra varomus autobusus, taip pat ir troleibusus. Europai teikiami troleibusai – su SOR-ŠKODA prekiniu ženklu.

„Autobusų gamybos procesas paliko įspūdį. Manau, kad čekiški autobusai galėtų būti konkurencingi ir Lietuvos rinkoje“, – sakė K. Derliūnas.

Pas vežėjus

Delegacijai iš Lietuvos ypač įdomu buvo apsilankyti Čekijos keleivinio transporto įmonėse, susipažinti su kolegų darbu iš arti.

„Įdomu tai, kad Hradec Kralove“ keleivius veža vien tik savivaldybės įmonei priklausančios transporto priemonės. Savivaldybės vadovai mano, jog jų valdoma įmonė turi pakankamai pajėgumų vežti keleivius mieste, poreikio kitiems vežėjams nėra“, – sako T. Bielinskas.

„Dopravní podnik města Hradce Králové, a.s“ eksploatuoja 96 autobusus. Pusė iš jų – SOR. Įmonėje taip pat yra 30 SOR-ŠKODA troleibusų bei du elektriniai SOR autobusai. „Dopravní podnik města Hradce Králové, a.s“ valdo ir miesto autobusų stotį.

„Autobusų stotis visiškai nauja, futuristinio stiliaus. Keleivių laukimo salėje palubėje kybo  didelis juodas rutulys, tai stoties dispečerinė.  Autobusų stotyje elektriniai autobusai keletą kartų per dieną papildomai įkraunami naudojantis pantografu. Pantografas yra originalios konstrukcijos – su horizontalia jungtimi“, – pasakoja T. Bielinskas. Jo nuomone, tai yra privalumas, lyginant su atviromis vertikaliomis jungtimis, kurias projektuoja Skandinavijos gamintojai. Toks įkrovimo būdas apsaugo kontaktus nuo žiemos kritulių poveikio ir garantuoja kokybišką įkrovimą sningant ar esant lijundrai.

T. Bielinsko teigimu, didžioji dalis troleibusų atnaujinta iš ES struktūrinių fondų. Didelį įspūdį vežėjams paliko lengvų konstrukcijų dengta autobusų statymo aikštė, akmens trinkelėmis grįsti parko vidaus pražiavimo keliai.

Bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ vadovus labiausiai domino elektrinių transporto priemonių plėtros galimybės. „Buvo įdomu pažiūrėti, kaip eksploatuojami elektriniai autobusai, domino čekų patirtis. Svarstome apie galimybę plėtoti elektrinį transportą – autobusus ar troleibusus. Galvojame ir apie transporto priemonių surinkimą savo parke – bent savoms reikmėms. Tokiu būdu gana brangūs elektriniai autobusai ar troleibusai mums kainuotų pigiau“, – sakė K. Derliūnas.

Brno – dėmesys ekologijai

Brno – tai Pietų Moravijos krašto sostinė, kur gyvena apie 600 tūkst. gyventojų, antras pagal didį Čekijos miestas, stambus pramonės centras. Beje, Brno yra Kauno miestas partneris.

Regione sukurta Pietų Moravijos integruota viešojo transporto sistema, vadinama IDS JMK. Šią sistemą valdo uždaroji akcinė bendrovė „Kordis JMK Spol“. Bendrovėje šiuo metu dirba 35 darbuotojai.

„Kordis JMK Spol“ 2002 m. įsteigė Pietų Moravijos kraštas kartu su Brno miesto savivaldybe. 51 proc. akcijų priklauso Pietų Moravijos kraštui, 49 proc. akcijų – Brno miesto savivaldybei.

Integruota transporto sistema Pietų Moravijos krašte apima visą teritoriją, kuri padalinta į zonas,  ja gali  naudotis visi Pietų Moravijos krašto gyventojai. Čekai gali  keliauti su vieningu bilietu visomis transporto rūšimis – traukiniais, tramvajais, troleibusais ir autobusais. Į IDS JMK sistemą įtraukti 23 įvairūs vežėjai.

Brno mieste keleivius veža viena viešojo transporto įmonė „Dopravní podnik města Brna, a. s“, kuri 100 proc. valdoma savivaldybės. „Dopravní podnik města Brna, a. s“ eksploatuoja 317 autobusų, 145 troleibusus, 303 tramvajus, 6 elektrinius laivus, plukdančius keleivius turistiniais maršrutais miesto vidaus vandenyse.  Mieste yra 51 autobusų, 13 troleibusų ir 11 tramvajų maršrutų.

Įmonė miesto savivaldybės sprendimu veža keleivius be konkurso. 50 proc. įmonės pajamų sudaro pajamos už parduotus bilietus, apie 50 proc. – savivaldybės dotacijos.

Vežėjo pelno marža – standartinis 5 proc.  pelningumas bei priskaičiuojamas rentabilumas už papildomų pajėgumų išlaikymą (rezervą).  Taigi pelno marža, kurią uždirba vežėjas, įmonės atstovų teigimu, siekia 15-20 proc. Tai leidžia sukaupti resursų įmonei modernizuoti.

Lėšų keleivinio transporto priemonių parkui atnaujinti Brno vežėjai gavo ir iš ES fondų. Tad vidutinis transporto priemonių amžius šiuo metu – vos 5-6 metai. Autobusų vidutinis amžius – keturiolika metų, o seniausias troleibusas pagamintas prieš 26 metus.

Bendrovės parke yra net 100 dujinių autobusų, planuojama įsigyti tokių dar 50, tad netrukus Brno vežėjai eksploatuos 150 SGD autobusų. 85 proc. šių įsigijimų finansavo valstybė, nes šiame regione daug pramonės įmonių ir jis laikomas ekologiškai pažeidžiamu.

„Paklausus, ar Brno vežėjai turi tikslą pusę turimų transporto priemonių pakeisti į elektrinius autobusus, sulaukėme atsakymo, kad to padaryti nepavyks. Netoliese, vos už 50-ies kilometrų, yra atominė elektrinė, tad kilus evakuacijos poreikiams, prireiktų dyzelinių autobusų“, – sako T. Bielinskas.

Brno daugiausia eksploatuojama SOR, „Solaris“ bei IVECO autobusų. Troleibusai – „SOR-Škoda“, „Irisbus-Škoda“, tramvajai – „Škoda“.

Įmonė „Dopravní podnik města Brna, a. s“ decentralizuota, mieste yra keletas autobusų parkų, troleibusų parkas bei tramvajų depas.

Troleibusų parkas, kuriame lankėsi vežėjai iš Lietuvos – dviejų parkavimo aukštų, puikiai suprojektuotas, pastatytas ir pradėtas eksploatuoti 1997-aisias. „Tačiau vaizdas toks, lyg parkas būtų statytas vos prieš metus. Akivaizdu, kad čekai žiūri tvarkos, moka prižiūrėti tiek pastatus, tiek eksploatuojamas transporto priemones“, – kalba T. Bielinskas.

Pasak jo, Brno miesto viešojo transporto įmonė „Dopravní podnik města Brno“ turi įvairių įdomių sumanymų. „Svarstoma galimybė savo depo patalpose surinkinėti tramvajus ir troleibusus. Manoma, kad tramvajų įsigijimo savikaina galėtų būti iki 30 proc. mažesnė nei konkursinė įsigijimo kaina. Kiek pigiau kainuotų troleibusai, kol kas nežinoma. Tačiau pirmąjį prototipą vežėjai jau pasigamino, šiuo metu atliekami ekonominiai skaičiavimai. Prototipui pagaminti komplektuojančios dalys gautos iš SOR gamyklos“, – kalba T. Bielinskas.

Brno mieste keleiviams sudarytos puikios ir ekonomiškos sąlygos keliauti. Pavyzdžiui, taupantis žmogus gali įsigyti metinį terminuotą bilietą, tuomet jo kaina, skaičiuojant vienam mėnesiui, yra vos apie 15 eurų. „Kaip ir daugelyje šalių pastebima nedidelė miesto keleivių mažėjimo tendencija. Manoma, kad tais yra susiję su miestiečių išsikėlimo į priemiesčius procesais“, – sako T. Bielinskas.

Jo teigimu, maloniai stebino Čekijos politikų požiūris į viešąjį transportą. „Puikiai veikiantis viešasis transportas – politikų brandos požymis. Lėšos, investuotos šiai paslaugai gerinti, visada atsiperka. Juk tai – ir ekonomija, ir ekologija, ir saugesnės miestų gatvės“, – teigia T. Bielinskas.

 

Lina Jakubauskienė

Tomo Bielinsko nuotraukos

  • apie-cek1
  • apie-cek2
  • apie-cek3
  • apie-cek4
  • apie-cek5
  • apie-cek6
  • apie-cek12
  • apie-cek7
  • apie-cek10
  • apie-cek9
  • apie-cek8
  • apie-cek11
  • apie-cek14
  • apie-cek15
  • apie-cek13