Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos paskelbus karantiną, žmonės, ypač – vyresnio amžiaus, buvo raginami nesinaudoti viešuoju transportu. Kurį laiką šalies miestuose autobusų buvo gerokai mažiau, kai kurios įmonės visai nevežė keleivių tolimojo susisiekimo maršrutais.
Pasak Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidento Gintaro Nakučio, šių metų kovo mėnesį Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, keleivių skaičius ir vežėjų pajamos sumažėjo daugiau nei per pusę, nors rida sumažėjo tik ketvirtadaliu. Balandžio mėnesį rida sumažėjo 96 proc., pajamos – 97 proc., vežamų keleivių – 98 proc. Taigi eismas tolimojo susisiekimo maršrutais beveik sustojo.
Balandžio pabaigoje, švelnėjant karantino sąlygoms, vežėjai laipsniškai pradėjo atnaujinti keleivių vežimą tolimojo susisiekimo maršrutais. Birželio pabaigoje, Vyriausybei atšaukus karantiną, vežėjai vėl pradėjo vežti keleivius dauguma tolimojo susisiekimo maršrutų. Liepos mėnesį autobusų rida pasiekė 91 proc., o rugpjūčio – jau 94 proc. praėjusių metų lygio. Vis dėlto keleivių vežta trečdaliu mažiau, o vežėjų pajamos siekė tik apie 70 proc.
„Galime daryti išvadą, jog, net ir panaikinus karantiną, gyventojų kelionių įpročiai neatsinaujino, jų srautai siekia tik 70 proc. praėjusių metų lygio, nors autobusų rida yra tik 6 proc. mažesnė nei praėjusiais metais. Keleivių vežėjai dirba nuostolingai. Norėčiau pabrėžti – taip yra vasarą, kai keleivių srautai įprastai būna 30-35 proc. didesni nei kitu metų laiku“, – teigia G. Nakutis.
Pasako jo, ekstremali situacija Lietuvoje neatšaukta, o užsikrėtimo koronavirusu atveju pastaruoju metu daugėja. Gyventojai, ypač vyresnio amžiaus, ir toliau raginami nesinaudoti viešuoju transportu, pabrėžiama, jog viešajame transporte yra didelė rizika užsikrėsti. „Autobusuose beveik neliko senjorų, studentai nepradėjo mokslo metų, nežinia, koks mokymo procesas – nuotolinis ar įprastas – jiems bus siūlomas. Be to, per karantiną pasikeitė įpročiai ir žmonės renkasi keliones lengvaisiais automobiliais ar ieško kitų būdų keliauti”, – sako LKVA prezidentas.
Keleivių vežėjai prognozuoja, kad keleivių skaičius tolimajame susisiekime pusmetį ar dar ilgiau sieks vos 60-70 proc. ir tai yra optimistinė prognozė. „Vežėjai raginami atkurti eismą visais per karantiną sustabdytais maršrutais bei patvirtintais tvarkaraščiais. Tokiu būdu vežėjų patiriami nuostoliai išaugtų dar labiau. Vyriausybė nuolat ieško galimybių kaip padėti Covid-19 paveiktam verslui, kiekvieną savaitę priima pagalbos sprendimus įvairiems ūkio sektoriams, be to, vežėjai bando išlaikyti darbuotojus, kad, atsiradus keleiviams, galėtų atnaujinti eismą. Vežėjai tikisi, kad Lietuvos transporto saugos administracija supranta susidariusią padėti ir leis, kaip ir karantino metu, laikinai stabdyti eismą tolimojo susisiekimo maršrutuose”, – viliasi G. Nakutis.
Jo teigimu, tokia situacija turėtų išlikti iki ekstremalios situacijos pabaigos šalyje.
Kokia padėtis tolimajame susisiekime, galite sužinoti čia:
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
