Lietuvos keleivių vežimo asociacijos atstovai rinkosi sostinėje aptarti Konkurencijos tarybos paskelbto tyrimo dėl konkurencijos nebuvimo išduodant leidimus tolimojo susisiekimo maršrutams rezultatų. Jame siūloma, kad LTSA per šešis mėnesius turėtų nutraukti sutartis su keleivių vežėjais, sudarytas dėl keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais ir organizuoti konkurencingą procedūrą naujam vežėjui parinkti.
„Konkurencijos tarybos išvadų sulaukėme prieš pat Šv. Kalėdas. Vežėjai savo pastabas dėl jų turėtų pateikti iki sausio 9-osios. Mūsų manymu, laiko tam numatyta pernelyg mažai. Visų pirma, siūlome terminą pratęsti iki sausio 31-osios. Kol kas Konkurencijos tarybos sprendimo dėl pratęsimo nesulaukėme, bet tikimės, kad tai bus padaryta“, – sako LKVA prezidentas Gintaras Nakutis.
Keleivių vežėjai aptarė Konkurencijos tarybos paskelbtas tyrimų išvadas, kalbėjo apie tai, kokios pasekmės galėtų būti dabartinėms įmonėms, jei po šešių mėnesių sutartys būtų nutrauktos. „Keleivinio transporto įmonės nieko nepažeidė, o mūsų interesai pažeidžiami. Šiuo metu tolimojo susisiekimo rinkoje dirba 43 vežėjai. Ar galima teigti, jog čia nėra konkurencijos? Jei į rinką ateitų dar vienas ar du vežėjai, ji jau atsirastų?“, – retoriškai klausė bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.
Pasak bendrovės TOKS generalinio direktoriaus Arūno Indrašiaus, leidimai pratęsti remiantis numatyta tvarka. Nutraukti sutartis būtų galima tik tada, jei būtų pažeidimų.
„Tolimojo susisiekimo maršrutų tinklas susiformavęs be valdžios įsikišimo. Jį būtų galima pavadinti vežėjų intelektine nuosavybe, maršrutų tinklą valdžios institucijos tik įformino leidimais. Kodėl dabar tą intelektinę nuosavybę iš mūsų ketinama atimti?“, – piktinosi L. Skardžiukas.
Naujosios Akmenės autobusų parko direktoriaus Dariaus Janušausko teigimu, vežėjai veiklas susidėliojo penkeriems metams į priekį, priėmė atitinkamus sprendimus, įsigijo naujų transporto priemonių. Nutraukus sutartis, jie patirtų didžiulius nuostolius.
Bendrovės „Busturas“ generalinis direktorius Vaidas Seirackas piktinosi ir numatytu šešių mėnesių terminu, per kurį derėtų pasirengti konkursams. „Kuo remiantis numatytas šis terminas? Iki sutarčių galiojimo pabaigos liko ne tiek ir daug – kodėl nebūtų galima skelbti konkursų joms pasibaigus?“, – klausė įmonės vadovas.
„Gali susidaryti vakuumas, sutartys nutrauktos, o neatsiras vežėjų norinčių vežti keleivius periferiniais tolimojo susisiekimo maršrutais, nukentės keleiviai. Ar tai protingas sprendimas?“,- klausė G. Nakutis.
Keleivių vežėjai kalbėjo apie tai, kad sutarčių nutraukimui jie turėtų pradėti ruoštis jau dabar – įspėti darbuotojus apie galimą atleidimą, finansines institucijas – apie galimus verslo aplinkos pasikeitimus. „Sutarčių nutraukimas dažnai įmonei būtų tolygu bankrotui, taptume nepatikimomis organizacijomis bankams. Ieškinius dėl patirtų nuostolių pateiktume valstybei. Jie būtų daugiamilijoniniai“, – svarsto L. Skardžiukas.
Pasak G. Nakučio, Konkurencijos taryba galutiniam sprendimui priimti organizuos posėdį, į kurį kvies ir vežėjus, po to priims sprendimą dėl svarstytos bylos apie konkurencijos pažeidimus tolimojo susisiekimo maršrutuose. „Nežinome, kokios pozicijos šiuo klausimu laikysis Susisiekimo ministerija ar Lietuvos transporto saugos administracija. Jei LTSA priimtų sprendimą nutraukti sutartis, vežėjams liktų skųsti sprendimą teismams ir bylinėtis“, – pabrėžia LKVA prezidentas.
Tačiau vežėjai to nenori – kam eikvoti resursus teismams, jei viską galima išspręsti civilizuotai. Sutartys, sudarytos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra teisėtos, o vežėjai pagal naujas konkurencingas procedūras galėtų būti parinkti pasibaigus dabar sudarytoms sutartims 2023 metais. Ilgesnis pasiruošimo laikotarpis naujam reguliavimui yra reikalingas tiek valstybinėms institucijoms, tiek dabartiniams ir naujiems vežėjams, kad galėtų teikti kokybiškas ir keleivių poreikius atitinkančias paslaugas.
LTSA per tą laiką galėtų įvertinti dabartinį maršrutų tinklą, nustatyti, kuriuose maršrutuose keleivių srautai negali užtikrinti pelningos veiklos, pasiruošti viešųjų paslaugų pirkimui bei numatyti lėšas nuostoliams tolimajame susisiekime kompensuoti.
Vežėjai priėmė sprendimus, kaip elgtis šiuo momentu, kokių žingsnių imtis pirmiausia, kokius argumentus pateikti valdžios institucijoms, kaip geriau ginti savo teisėtus interesus.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotraukos
