Kelionėms autobusais kyla grėsmių: užsimenama apie rinkos griūtį

lapkričio 03 09:53 2020 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika Lankytojai Patirtis

Ne vieną dešimtmetį kurta Lietuvos tarpmiestinių autobusų rinka netrukus gali būti sugriauta, teigia vežėjų atstovai. Jie įžvelgia grėsmių keleivių ir nacionalinio saugumo interesams bei teigia, kad netoliaregiški institucijų sprendimai pandemijos laikotarpiu atrodo lyg „karas maro metu“.

 

Pasak Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidento Gintaro Nakučio, jau kitų metų pirmąjį ketvirtį gali būti nutrauktos teisėtos ir galiojančios sutartys su 42 tarpmiestinius vežimus autobusais vykdančiomis bendrovėmis.

„Dėl pandemijos, lyginant su praėjusiais metais, vežėjai susiduria su daugiau nei dvigubai kritusiais keleivių srautais, dešimtimis milijonų negautų pajamų, milijoniniais nuostoliais ir neapibrėžtumu dėl tolesnės veiklos perspektyvų. Tą neapibrėžtumą tik sustiprina gręsiantis Konkurencijos tarybos įpareigojimas“, – sako G. Nakutis.

Liepą Konkurencijos taryba skyrė 43 tūkst. eurų baudą rinką prižiūrinčiai Lietuvos transporto saugos administracijai ir įpareigojo ją per 8 mėnesius nutraukti esamas sutartis su vežėjais. Tarybos vertinimu, 2018 metais, pratęsiant sutartis su vežėjais, buvo ribojama konkurencija ir į rinką negalėjo patekti nauji dalyviai, todėl juos būtina atrinkti iš naujo.

Šį sprendimą Lietuvos transporto saugos administracija, Lietuvos keleivių vežėjų asociacija, Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ ir atskiri vežėjai apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismo posėdis numatytas lapkričio 16 d.

„Vežėjai nieko nėra pažeidę, tačiau tapo įkaitais institucijų ginčo, kuriame gali nukentėti keleiviai“, – teigia G. Nakutis.

Jis pažymi, kad taisyklės, pagal kurias buvo pratęstos sutartys, neprieštarauja Konkurencijos įstatymui ir Europos Sąjungos teisės aktams, todėl vežėjus neramina, kad jas ketinama nutraukti nelaukiant teismo sprendimo.

„Kyla reali rizika, kad keleiviai negaus paslaugų. Be to, atsiranda grėsmių ir nacionaliniam saugumui. Nutraukus sutartis rinkoje galėtų atsirasti ir visuose maršrutuose dominuoti vos viena ar kelios, nebūtinai draugiškos Lietuvai, užsienio didžiojo kapitalo įmonės“, – sako G. Nakutis.

Pasak jo, vežėjai pasigenda valstybės pastangų saugoti vidaus rinką. Vežėjų vertinimu, gresiantis paslaugų sukoncentravimas ne tik eliminuotų rinkoje jau egzistuojančią konkurenciją, bet ir pablogintų valstybės mobilizacinius bei evakuacinius resursus karo arba Astravo atominės elektrinės avarijos atvejais.

Keleivių vežimo bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas teigia, kad nuo pat nepriklausomybės atkūrimo patys vežėjai formavo rinką, investavo į naujus autobusus, atnaujino stotis, pagal keleivių poreikius organizavo maršrutus, kurie šiuo metu apima visą Lietuvos teritoriją.

„Tad kam yra naudinga pertvarkyti gerai veikiančią, valstybei nekainuojančią ir keleivių poreikius tenkinančią sistemą? Juk rinkoje dirba daugiau nei 40 vežėjų autobusais, geležinkelių vežėjas, o tarpusavyje aktyviai konkuruojama paslaugų kokybe ir kaina. Pandemijos laikotarpiu tokie sprendimai panašėja į karą su vežėjais maro metu“, – sako L. Skardžiukas.

Pasak Tolimojo keleivinio transporto kompanijos („TOKS“) generalinio direktoriaus Arūno Indrašiaus, susidaro įspūdis, kad dešimtmečius rinką kūrę vežėjai, vos po vieno sprendimo, tapo joje nepageidaujami ir veikiantys nelegaliai.

„Maršrutus formavo ne valstybė, o patys vežėjai savo pastangomis ir veikdami rinkos konkurencijos sąlygomis. Todėl priverstinis sutarčių nutraukimas kelia daug klausimų dėl bendrovių jau įvykdytų investicijų transporto priemonių parkams ir autobusų stotims atnaujinti, vairuotojams ruošti“, – teigia A. Indrašius.

Bendrovės „Skuodo autobusai“ vadovas Rimantas Pabrėža teigia, kad Konkurencijos taryba savo sprendimu sukūrė tokią situaciją, kuriai yra reikalingas naujas teisinis reglamentavimas.

„Vyksta daug diskusijų ir ginčų šia tema, tačiau pasigendame aiškios ir skaidrios valstybės strateginės politikos šiuo klausimu. Ji yra būtina, kad išvengtume gresiančios regionų atskirties“, – teigia R. Pabrėža.

LKVA prezidentas G. Nakutis teigia, kad asociacija jau kreipėsi į Prezidentūrą, Vyriausybę, Susisiekimo ministeriją ir Seimo narius, prašydama spręsti tolimojo susisiekimo teisinio reguliavimo klausimus.

Pasak jo, į kreipimąsi jau sureagavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas, kuris Valstybės saugumo departamento paprašė įvertinti grėsmes, galinčias kilti dėl Konkurencijos tarybos sprendimo.

„Tikimės sulaukti didesnio dėmesio problematikai iš naujai išrinktų Seimo narių bei būsimos Vyriausybės. Būtina išsaugoti dešimtmečius kurtą tarpmiestinių autobusų rinką ir užtikrinti keleivių interesus“, – pažymi G. Nakutis.

Tarpmiestinio susisiekimo autobusais kasmet Lietuvoje pervežama apie 8,5 mln. keleivių, o rinkoje konkuruoja daugiau nei 40 vežėjų. Nuo 2017 metų į tolimąjį susisiekimą vežėjai yra investavę daugiau nei 30 mln. eurų.

Linos Jakubauskienės nuotrauka