Klaipėdos autobusų parko istorija

Klaipėdos miestas ir kraštas tarpukario metais gerokai skyrėsi nuo Didžiosios Lietuvos savo gera kelių kokybei bei išplėtotu jų tinklu. Šiame krašte reguliariais maršrutais autobusai pradėjo važinėt anksčiau, keleiviai vežti į atokiausius šio krašto miestelius.

1926 m., kai didžiojoje Lietuvoje keleivių vežimas autobusais tik prasidėjo, šiame krašte jau važinėjo aštuoni, o 1930 m. – 24 autobusai. 1930 m. Klaipėdos krašte buvo 13 autobusų linijų: iš Klaipėdos į Palangą, Girulius, Gargždus, Sakučius jomis kursavo 13 autobusų. Tarp Šilutės ir Rusnės važinėjo trys autobusai. Klaipėdos krašte tais metais automobilių būta tik šiek tiek mažiau nei Kaune. Klaipėdos mieste keleiviai daugiausia naudojosi tramvajumi, nes lengvųjų vežikų, palyginti su kitais miestais, Klaipėdoje buvo gerokai mažiau.

Klaipėda turi senas keleivių vežimo tradicijas. Tačiau tragiški krašto įvykiai 1939 m. ir karas nusiaubė miesto transporto infrastruktūrą, neliko automobilių, jų priežiūros ir remonto bazės, neliko tramvajų ūkio.

1945 m. keleiviai vežti krovininiais sunkvežimiais. 1946-aisiais jau gautas autobusas GAZ. 1947-aisiais atidarytas maršrutas Klaipėda-Palanga-Kretinga. Nuo 1948 m. šiuo maršrutu autobusai važinėjo tris kartus per dieną.

1948 m. įmonėje jau buvo jau vienuolika autobusų – devyni GAZ ir du trofėjiniai MAN „Diezel“.

1949 m. atidaryta autobusų stotis palangoje, o tų metų pabaigoje Klaipėdoje jau buvo 18 autobusų, kurie vežė 1,5 mln. keleivių. Dar apie 19 tūkst. Keleivių vežta sunkvežimiais.

1950 m. Klaipėdoje pasirodė aštuoni autobusai GAZ-03-30 bei vienas L-3, pagamintas Kauno ATK dirbtuvėse ant ZIS-150 sunkvežimio važiuoklės. Metų pabaigoje įmonė turėjo 27 autobusus, kurie vežė beveik 2 mln. keleivių.

1955 m. lapkričio mėn. Klaipėdos ATK išskaidyta į keleivių ir krovinių vežimo įmones, įkurtas Klaipėdos autobusų-taksomotorinis autoūkis, kuris pradėjo dirbti savarankiškai, turėdamas 52 autobusus ir keliolika taksi automobilių. Didesnė dalis autobusų buvo senieji GAZ-03-30, o naujesni ZIS-155, KAG-3 nelabai tiko vietiniams maršrutams.

1960 m. iš parko garažo kasdien išriedėdavo 60 autobusų. Vėliau jų skaičius didėjo, tačiau pats ūkis atrodė prastai: patalpos nešildomos, teritorija neaptverta, kiemas neasfaltuotas ir neišbrendamas…

Pamažu teritorija tvarkyta, darbuotojų darbo sąlygos gerėjo. 1972 m. autobusuose atsisakyta kasos aparatų, vietoje jų įrengti bilietų komposteriai. Miesto autobusų eismui reguliuoti ir kontroliuoti 1974 m. įrengta 13 indukcinio ryšio kontrolinių punktų vietoje mieste buvusių trijų dispečerinių.

1978 m. autobusų parkas persikėlė į rekonstruotą buvusios ATĮ-2 bazę Garažų g. 2. šioje vietoje įmonė tebėra ir dabar.

1982 m. parke dirbo jau 1500 darbuotojų, eksploatuoti 275 autobusai, daugiausia „Ikarus“ ir LAZ. Į miesto gatves kasdien išvažiuodavo apie šimtą „Ikarus, iš kurių apie 80 proc. – sudvejinti. Piko metu tokio autobusų kiekio nepakako: miestas augo.

Prasidėjus SSSR pertvarkai, parkas turėjo išgyventi ekonominę blokadą. Katastrofiškai trūko degalų, tačiau autobusai vis tiek išvažiuodavo į gatves. 1988 ir 1990 m. įvyko pirmieji vairuotojų streikai. Mieste atsiranda pirmieji maršrutiniai taksi, sudarę prielaidas privačių vežėjų verslo pradžiai. Parke buvo 300 autobusų.

1989 m. atidaryta nauja Klaipėdos autobusų stotis su dengtu peronu išvykstantiems keleiviams.

1992 m. pradžioje nuo Valstybinio autobusų parko atsiskyrė taksi, o parkas atiteko Klaipėdos miesto savivaldybei. Taksi parkui atiduota dalis autobusų soties teritorijos Butkų Juzės gatvėje. Neatlaikęs privačių taksistų konkurencijos, 1996 m. taksi parkas bankrutavo.

Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais didžiausia problema buvo atsarginių detalių autobusams trūkumas. Dėl to į miestą negalėdavo išvažiuoti po keletą autobusų. Šį laikotarpį galima pavadinti perversmų bei ekdperimentų laikotarpiu: bankų krizės „suėstos“ parko lėšos, lūžtantys autobusai, milijoninės skolos, atsiradusios dėl miesto vadovų neapdairumo…

Paskutinį kartą įmonė reorganizuota 1995 m. liepos 20 d. Valstybinis autobusų parkas pavadintas UAB Klaipėdos autobusų parkas. Vežėjų darbą tuomet gerokai apsunkino savivaldybės skolos, neapdairiai suteikinėjamos lengvatos keleiviams bei chaotiškas ir nereguliuojamas nelegalus keleivių vežimas. Be patvirtintų tvarkaraščių ir be jokios kontrolės mieste dirbo apie 500 mikroautobusų ir apie 50 didžiųjų autobusų.

1999 m. gauta didžiulė parama iš Švedijos Vyriausybės: 27 tinkami eksploatuoti „Scania“, „Volvo“ autobusai. 2003 m. mieste įkurta įmonė „Klaipėdos keleivinis transportas“. Paskelbus konkursą, padalinti miesto maršrutai, įvestas vieningas bilietas važiuoti visuomeninio transporto ir privačių bendrovių autobusais, organizuota eismo kontrolė indukciniu-kompiuteriniu ryšiu.

Prisitaikiusi prie naujų rinkos sąlygų, išmokėjusi milžiniškas skilas, UAB Klaipėdos autobusų parkas tapo didžiausia transporto bendrove Klaipėdoje ir viena iš didžiausių Lietuvoje.

Klaipėdos autobusų parkas veža keleivius miesto, priemiesčio, tarpmiestiniais ir tarptautiniais maršrutais. Didžiausią dalį – apie 50 proc. – sudaro miesto vežimai. Šiuo metu UAB „Klaipėdos autobusų parkas” turi 116 autobusų, bendrovėje dirba apie 360 darbuotojų. Per metus vežama apie 14 mln. keleivių.

Parengta remiantis leidiniu „Lietuvos automobilių transportas XX amžiuje”

Evaldo Sidikerskio nuotrauka