Praėjusieji metai atnešė į keleivinio transporto verslą esminių naujovių. Dalį sostinės viešojo transporto maršrutų perėmė privatūs vežėjai, viešųjų pirkimų konkursai skelbti ir kituose miestuose bei rajonuose. Apibendrinti praėjusių metų rezultatus jau tradiciškai paprašėme asociacijos „Linava“ viceprezidentą, Tauragės autobusų parko direktorių Rimantą Martinavičių.
– Kaip apibūdintumėte 2017-uosius, kokie jie buvo keleivių vežėjams?
– Praėjusiais metais, kaip visada būta visko – ir teigiamų, ir neigiamų dalykų. Savivaldybės geriau atsiskaitė su keleivinio transporto įmonėmis, jų įsiskolinimai mažėjo. Tačiau nerimą kelia viešųjų pirkimų konkursai, kurių laimėti dabartiniai keleivių vežėjai turi mažai šansų. Tai parodė konkursai Šiaulių rajone, Vilniuje. Priežastis, kodėl keleivinio transporto įmonės atsiduria prastesnėje pozicijoje, jau minėjau. Visų pirma, savivaldybių bendrovės nustekentos ilgalaikio savivaldybių neatsiskaitymo, dėl ko negalėjo atnaujinti transporto priemonių parkų. Be to, mūsų duomenys pateikiami viešai, kas taip pat suteikia geresnes galimybes konkurentams.
Norėdami dalyvauti konkursuose ir juos laimėti, keleivių vežėjai turės gerokai pasitempti, optimizuoti išlaidas, įsigyti naujų transporto priemonių. Apie tai turime pradėti galvoti jau dabar.
– Praėjusiais metais būta ir kitokių problemų. Kaip asociacijai sekėsi jas spręsti?
– Teko nemažai bendrauti su aukščiausiais šalies, ministerijos vadovais. Kovo viduryje susitikome su
ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu, kur pristačiau Kelių transporto kodekso pakeitimo projektą ir ES lėšų panaudojimo viešojo transporto atnaujinimui projektų finansavimo sąlygų aprašus. Vyriausybės vadovas, įdėmiai išklausęs informaciją, tuokart pažadėjo duoti nurodymus atsakingoms institucijoms ir išsiaiškinti situaciją.
Kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie valdžios institucijų ketinimus panaikinti mokestines lengvatas daugelyje ūkio šakų, su Lietuvos savivaldybių asociacija derinome pozicijas šiuo klausimu. Susisiekę su savivaldybių asociacijos vadovais, aptarėme bendrą abiejų asociacijų poziciją ir išdėstėme ją raštu, pateikdami argumentus, kad mokestinių lengvatų panaikinimas neigiamai paveiktų viešojo transporto sektorių.
Pasinaudodami proga, kad balandžio 13 d. UAB „Kautra“ keleivių vežėjus pakvietė į naujosios Kauno autobusų stoties pristatymą, Keleivinio transporto tarybos narius pakvietėme susirinkti Kauno autobusų stotyje anksčiau ir aptarti keletą aktualių klausimų dėl galimo vidaus sandorių bei mokestinių lengvatų viešajam transportui panaikinimo ir Kelių transporto kodekso pakeitimo projekto nuostatų.
Balandžio mėnesį su vidaus reikalų viceministru Giedriumi Surpliu aptarėme vidaus sandorių klausimą, kalbėjome apie būtinybę išsaugoti mokestines lengvatas viešajame transporte. Perdavėme raštą „Dėl ketinimų įteisinti keleivių vežėjo parinkimą viešosioms paslaugoms tik konkurso būdu“ .
Nemažai dirbome ir dėl viešųjų pirkimų konkursų. Seimo pirmininkui išsiųstame rašte „Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo“ išdėstėme asociacijos „Linava“ ir keleivių vežėjų poziciją dėl galimo vidaus sandorių panaikinimo.
Apie grėsmes, kad Lietuvai nepavyks įsisavinti ES paramos lėšų viešojo transporto priemonių atnaujinimui dėl paramos gavėjams keliamų nerealių reikalavimų, kalbėjome ir balandį vykusiame Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo ir LR Vyriausybės posėdyje.
Pavyko pasiekti, kad Viešųjų pirkimų įstatyme būtų palikti vidaus sandoriai.
– Pastaruoju metu keleivinio transporto įmonėms geriau pavyksta bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis. Kokius darbus drauge pavyko nuveikti 2017-aisiais?
– Balandžio mėnesį asociacijos transporto reikalų skyriaus vyr. specialistas Jevgenijus Solovickij dalyvavo Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų forumo susirinkime, o balandžio 27 d. susitiko su UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos, Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos ir Viešojo transporto vieningos profesinės sąjungos vadovais ir atstovais.
Susitikime aptarta padėtis viešajame transporte, pasidalinta nuomonėmis dėl bendradarbiavimo galimybių. Profsąjungų atstovams paaiškinta padėtis dėl šiuo metu svarstomų Viešųjų pirkimų įstatymo ir Kelių transporto kodekso projektų, pasiūlyta jiems aktyviau reikšti savo nuomonę. Profsąjungų atstovai prašė suteikti jiems galimybę dalyvauti asociacijos organizuojamuose susirinkimuose su keleivių vežėjais.
Pastaruoju metu profesinės sąjungos suvokia atsiradusias realias grėsmes mūsų verslui, tad palaiko vežėjų pozicijas.
– Praėjusiais metais teko spręsti ir tolimojo susisiekimo maršrutuose dirbančių įmonių problemas. Kaip sekėsi tai daryti?
– Apie Kelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektą kalbėjome gegužės pabaigoje vykusiame susitikime su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu. Pareiškėme susirūpinimą, kad Kelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projekte numatoma skelbti konkursus vežėjams parinkti, taip pat kalbėjome dėl galimo mokestinių lengvatų viešajame transporte panaikinimo. Pabrėžėme, kad visos šalys stengiasi apsaugoti savo rinkas, tokios pat politikos derėtų laikytis ir Lietuvoje.
Su vežėjais, dirbančiais tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutuose, surengėme telefoninę konferenciją, kur apsvarstėme Kelių transporto kodekso pakeitimus, kurių esminis klausimas – konkursai, kurie gali būti skelbiami pasibaigus leidimo vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutu galiojimui. Aptarėme bendrą poziciją, ką siūlyti valdžios institucijomis.
Mūsų pastangos neliko bevaisės: Kodekso projekto įgyvendinimas sustabdytas, Susisiekimo ministerija neberodo iniciatyvos procesą atgaivinti. Per gruodžio mėnesį vykusį susitikimą su keleivių vežėjais Transporto saugos administracijos atstovas patikino, kad konkursai artimiausiu metu dar nebus skelbiami.
– Ar pavyko užmegzti glaudesnius santykius su Susisiekimo ministerija?
– Nors supratimo keleivių vežėjai Susisiekimo ministerijoje sulaukia ne visada, tačiau nuolat susitikinėjome su ministerijos atstovais. Rugsėjį vykusiame susitikime su Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktoriumi Vladislavu Kondratovič priminėme, su kokiomis problemomis susiduria savivaldybės ir keleivių vežėjai, teikdami paraiškas ES lėšų įsisavinimui, siūlėme ministerijos atstovams glaudžiau bendrauti tiek su asociacija, tiek su keleivių vežėjais.
Spalio 13-ąją Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje buvo užregistruotas Susisiekimo ministerijos parengtas Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 3, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. 17-8705(2), kuriuo buvo siūloma įtvirtinti kombinuotojo keleivių vežimo sąvoką. Kadangi siūlomame sąvokos apibrėžime galima įžvelgti geležinkelių transporto sektoriaus intenciją užimti dalį kelių transporto rinkos, asociacija „Linava“ spalio 20 d. parengė raštą Susisiekimo ministerijai, kuriame išdėstė savo neigiamą poziciją.
Lapkričio 13 d. raštu kreipėmės į Finansų ministeriją dėl gazolių ir gamtinių dujų, naudojamų kaip vietinio ir tolimojo susisiekimo autobusų variklių degalai, mažesnio apmokestinimo.
Gruodžio pabaigoje vykusiame susitikime su V. Kondratovič aptarėme klausimus dėl vežėjų konkurencingumo vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutuose, kalbėjomės dėl leidimų reguliariems tolimojo susisiekimo maršrutams pratęsimo, taip pat priminėme apie nesąžiningą konkurenciją su geležinkeliais, teikėme pasiūlymus dėl informacinės sistemos „Vintra“ funkcionavimo.
V. Kondratovič užtikrino, kad žino keleivininkų problemas ir bando jas spręsti pagal savo galimybes. Jis informavo, kad leidimai reguliariems tolimojo susisiekimo maršrutams bus pratęsti, tikino, kad geležinkelininkų atstovai neturi tikslų išplėsti savo keleivių vežimo maršrutus kelių transporto sąskaita. Departamento vadovas patikino, kad keleivių vežėjų interesai nenukentės ir dėl galimo Transporto investicijų direkcijos reorganizavimo.
– Dar neseniai buvo kalbama, kad asociacija „Linava“ negeba susitvarkyti su vidinėmis problemomis, prarado autoritetą visuomenėje. Ar kas nors pasikeitė šioje srityje?
– Manau, pasikeitimai asociacijoje – esminiai. Rudeniniame „Linavos“ kongrese numatyta iš biudžeto skirti keletą milijonų eurų savai draudimo bendrovei steigti. Tai padėtų sumažinti visiems vežėjams draudimo išlaidas.
Šiuo metu asociacija – finansiškai stipri, sėkmingai gina vežėjų interesus. Problemos sprendžiamos, kasmet susigrąžinama bent po 200 tūks. eurų iš ankstesnės valdžios neatsakingai suteiktų paskolų, situacija – stabili. Tikiuosi, taip bus ir artimiausiu metu.
– Kaip ir kasmet, asociacija „Linava“ organizavo vežėjams įvairius renginius. Kokius svarbiausius paminėtumėte?
– Rugpjūtį vykusiame “ keleivinio transporto įmonių vadovų susirinkime buvo atnaujinta Keleivinio transporto tarybos sudėtis. Vietoje jau nebedirbančių įmonių vadovų Jelizavetos Daugininkienės ir Valentino Repčio išrinkti du nauji Tarybos nariai – bendrovės „Svirka“ vadovas Vytautas Bulka ir „Jonavos autobusų“ direktorius Otaras Urbanas.
Rugsėjo 2-ąją Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome vyko Transportininkų dienos minėjimas ir vairuotojų meistriškumo varžybos. Vežėjai ne tik pasitikrino savo vairuotojų galimybes, bet ir turėjo progos susitikti, pabendrauti tarpusavyje.
Spalio 20-25 dienomis grupė keleivių vežėjų viešėjo Belgijoje, kur apsilankė tarptautinėje keleivinio transporto parodoje BUSWORLD, taip pat susipažino su Briuselio miesto keleivinio transporto įmone bei miesto viešojo transporto organizavimu.
Gruodžio 7 d. įvykusiame Keleivinio transporto tarybos posėdyje buvo aptarti kai kurie keleivių vežėjams aktualūs klausimai. Išsiaiškinome, jog susirūpinimą vežėjams kelia reikalavimas nuo šių metų sausio 1 d. Viešojo transporto kelionių duomenų informacinei sistemai „Vintra“ teikti duomenis apie transporto priemonių geografinę padėtį, t. y. autobusuose turės būti įmontuota speciali įranga informacijai perduoti. Posėdyje dalyvavęs Lietuvos transporto saugos administracijos Transporto veiklos reguliavimo skyriaus vedėjas Virginijus Čiškauskas patarė visus klausimus adresuoti Susisiekimo ministerijai, kuri yra šio reikalavimo iniciatorė. Susitarta, kad keleivių vežėjai pagal savo galimybes stengsis įgyvendinti reikalavimą, nors ne visi galės tai padaryti laiku.
Kitas LTSA reikalavimas – perduoti informaciją apie keleivių srautus tolimojo susisiekimo maršrutuose – taip pat apkrauna keleivių vežėjus papildomu darbu, pateikti šiuos duomenis už metus yra labai sudėtinga. Be to, vežėjams kyla abejonių, ar tokie duomenys nebus panaudojami prieš juos.
Posėdyje aptarti ir asociacijos „Linava“ bei kai kurių vežėjų pateikti pasiūlymai rengiamam Susisiekimo plėtros strategijos iki 2050-ųjų projektui. Atsižvelgę į Tarybos narių pastabas, pakoregavome pasiūlymus ir gruodžio 12 d. išsiuntėme juos Susisiekimo ministerijai.
– Ir pabaigai – ko palinkėtumėte keleivių vežėjams 2018-aisiais?
– Visiems linkiu sunkaus, kruopštaus ir atsakingo darbo – tik jis užtikrins mūsų gerovę. Taip pat saugių kelių, daugiau keleivių, ramybės šeimoms ir artimiesiems.
– Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Lina Jakubauskienė
