Kroatija: daug saulės ir vyno…

birželio 08 18:22 2010 Spausdinti straipsnį Kelionės Patirtis

Ech, tos lietuviškos atostogos, kuomet iš už debesų išlendančios saulės spindulėlio lauki savaitėmis, į ledinį jūros vandenį negali nė kojos įmerkti, o vasariškus apdarus tespėji apsivilkti vos keletą sykių… Tikras poilsis – tik Pietų kraštuose; tuo dar kartą įsitikinome pasirinkę poilsinę kelionę į Kroatiją.

Vykstame, be abejo, autobusu – kaip dar vienu metu aplankysi keletą šalių, pamatysi tiek gražių pakelės vaizdų? Sakote, nepatogu? Nesutikčiau – visas naktis praleidome viešbučiuose, važiavome tik dieną, tad kelionė nėmaž nenuvargino.

Autobusas pasitaikė neblogas, dviaukštis „Neoplan“, tik va mano su savais „namais“ patogiai važinėti įpratęs „furistas“ vyrelis nuolat bambėjo, kad jam trūksta vietos išsitiesti :). Man užteko ir vietos, ir komforto.

Patyrę keliauninkai žino: kelionės sėkmė labai priklauso nuo gido. Mums ir čia labai pasisekė: „Euros“ mums paskirtas gidas Erikas Laiconas ne tik žinojo gausybę faktų apie lankomas šalis, bet ir mokėjo juos įdomiai pateikti, maloniai bendravo su keliauninkais :).

Pirmoji mūsų ekskursija – po seną ir įspūdingą Vengrijos miestą Budapeštą. Apie jį daug nepasakosiu – kas dar nebuvote, būtinai apsilankykite 🙂

Važiuodami pro Bosniją bei Hercegoviną, užsukome į Sarajevą, praėjusio šimtmečio pabaigoje patyrusį blokadą bei bombardavimus. Miesto vaizdas sukrėtė ir privertė susimąstyti apie tai, ko nepastebime ir nebesugebame vertinti paskendę kasdieniniuose rūpesčiuose – taikos ir ramaus gyvenimo… Itin šiurpiai atrodo buvęs olimpinis stadionas, virtęs kapinynu su šimtais baltų kryžių, pastatytų žuvusiesiems kare… Miestas sparčiai atstatinėjamas, daug mečečių, nustebino ir tai, kad daugelis moterų musulmonių vaikšto prisidengusios veidus.

Ne mažesnį įspūdį paliko ir Medžiugorjė – šventasis piligrimų miestas. Užkopėme į akmenuotą kalną, kur buvo apsireiškusi mergelė Marija. Sugalvojome po norą – sako, čia užgimęs jis būtinai išsipildo…

Jau atvykę į Kroatiją, aplankėme vieną iš gražiausių Europos miestų tvirtovių – Dubrovniką. Labai patiko ir Splitas – baltas, šviesus miestas, kuriame gausybė muziejų bei senovinių, nuo Antikos laikų išlikusių pastatų. Nepaprasto grožio šalis palengva atsigauna po skausmingų konfliktų, atgauna iki karo buvusį vaizdą

Makarskoje įsikūrėme kotedže ant jūros kranto. Vaizdas – įspūdingas: iš vienos pusės jūra, iš kitos – nuostabaus grožio kalnai. Šeimininkai pasitaikė itin mieli ir vaišingi, rengė mums įvairias ekskursijas: vykome į kalnus, į vakarėlį pas ūkininką, valgėme pichą (jauno paršelio, viščiuko ir ėriuko mėsa), ragavome vyno bei rakės (tokia kroatiška naminukė :). Pageidaujantieji galėjo pajodinėti mulais – bent man labai patiko :).

Kitą dieną kopėme į kalnus, kurių viršūnėje pastatytas televizijos bokštas – jis iškilęs net 1762 m virš jūros lygio. Palydėjome saulę kalnuose – tokio vaizdo nepamirši visą gyvenimą…

Kelionę savotiškai paįvairino ir neįprastas šiems kraštams reiškinys – Bora uraganas, it šiaudus lankstęs medžius, nešęs namų stogus, gerokai išgąsdinęs ir privertęs nulenkti galvą prieš gamtos galybę…

Dienomis, kuomet niekur nekeliavome, turėjome progos apžiūrėti Makarskos kurortą – miestas nepaprastai jaukus, o kroatai – labai svetingi, paslaugūs, malonūs, nuolatos besišypsantys…

Didelį įspūdį paliko ir išvyka į Plitvicos ežerų nacionalinį parką. Į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktas parkas garsėja kriokliais, jame tyvuliuoja net šešiolika ežerų. Jei yra rojus žemėje, tai jis, ko gero, čia: kriokliai bei ežerai, pilni didžiulių upėtakių, žuvys, it naminiai šunys, plaukia paskui turistų laivus, laukdamos maisto… Maudynės po vėsiais vandens kriokliais puikiai atgaivino. Beje, turistai po nacionalinį parką iki pakrančių takų bei viešbučių vežiojami elektriniais autobusais – taip saugoma gamta ir švarus parko oras.

Nesigailėjome pasirinkę ir išvyką laivu į Bračo, Hvaro salas bei Auksinį iškyšulį. ypač sužavėjo salose plytintys lavandų laukai, skleidžiantys aplink nepakartojamą aromatą…

Populiarūs čia ir vynuogynai, augantys, atrodo, tiesiai ant akmenų. Iš vietinių žmonių vynuogių auginimas pareikalauja didžiulio triūso ir kantrybės – be to žemės čia įdirbti būtų neįmanoma.

Laive mums kepė nuostabaus skonio žuvį, vaišino vynu ir karštomis spurgomis. Vaizdas – nepakartojamas: aplink – Adrijos jūra, salos, jachtos, baltas smėlis… Ir vėl rojus žemėje…

Grįždami per Austriją, aplankėme senovinį Graco miestą. Per dvylika dienų trukusią kelionę ne tik pailsėjome bei prisipildėme energijos visiems metams, bet ir aplankėme keletą šalių, praplėtėme savo akiratį :). Štai kodėl patarčiau rinktis kelionę autobusu – juk skrisdamas tepamatysi po lėktuvo sparnais besidriekiančius debesis…

Rūtelė

rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.