Kovo 23-iąją Vilniuje vyko didžiausias ir svarbiausias Lietuvos ekonomikos forumas „Lietuvos Davosas 2023“. Susirinkę politikos, verslo ir visuomenės lyderiai diskutavo įvairiomis temomis, tarp jų – ir Lietuvos transporto ateitis. Lietuvos transporto ir susisiekimo verslo lyderių diskusijoje „Svarbiausios 2023-iųjų tendencijos, iššūkiai ir naujos galimybės krovinių ir keleivių srauto augimui“ dalyvavo ir bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.
Intermodalumas – svarbu
Diskusijoje taip pat pasisakė „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas Egidijus Lazauskas, Lietuvos oro uostų vadovas Aurimas Stikliūnas, Kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius ir „RB Rail“ atstovas Irmantas Butkauskas.
Diskusijos dalyviai svarstė, kaip visą pasaulio ekonomiką užgriuvusioms permainoms turi pasirengti transporto sektorius, kokia svarbi tampa visų transporto rūšių sinergija.
R. Lipkevičius pristatė artimiausiu metu žadamus įgyvendinti projektus. Daugiausia dėmesio ketinama skirti tiltams – ankstesniais metais prioritetu buvo laikomas žvyrkelių asfaltavimas.
„Finansavimas keliams nėra pakankamas, jų priežiūrai atitenka tik nedidelė akcizo už degalus dalis. Pernai inicijavome diskusiją dėl lėšų keliams tvarkyti padidinimo, kad būtų galima greičiau atkurti kelių tinklą. Vis dėlto vienais metais keliams skiriamas finansavimas būna didesnis, kitais – mažesnis, rinka pasimetusi, kelius remontuojančios įmonės nežino, ar bus užsakymų, ar ne. Jei būtų tinkamai planuojama, užtikrintas kasmetinis finansavimas, galbūt ir kelių priežiūros darbų kainos sumažėtų“, – kalbėjo R. Lipkevičius.
Jis taip pat pateikė pavyzdį, kaip kelių priežiūros stabilumas užtikrinamas Lenkijoje, kur kelių būklė ženkliai geresnė nei Lietuvoje.
Prioritetinius iššūkius bei darbo kryptis pristatė „Lietuvos geležinkelių vadovas“. E. Lazauskas priminė, jog šiais metais traukiniais važiuojantiems žmonėms pasiūlyta naujovė – kelionė traukiniu į Varšuvą, Krokuvą.
A. Stikliūnas svarstė apie tai, kaip pritraukti daugiau turistų į Lietuvą, kalbėjo apie intermodalumą, kuris yra vienas svarbesnių veiksnių transporto srityje. Lietuvos oro uostų vadovas taip pat pristatė artimiausioje ateityje numatomus darbus, kalbėjo apie šalies oro uostų ateitį.
Kalbėtis ir spręsti problemas kartu
Diskusijos dalyviai svarstė, ką daryti, kad žmonės rinktųsi viešąjį transportą, ką reikėtų pasiūlyti keleiviams, kad prasidėtų esminiai šios srities pokyčiai.
L. Skardžiuko teigimu, visų pirma turime kalbėti apie darnų judumą, kurį suponuoja visos trys transporto rūšys: geležinkelis, lėktuvai, autobusai. „Jos visos turi veikti harmoningai, turi būti balansas tarp jų. Tik tokiu būdu galėsime nuosaviems automobiliams priešpastatyti viešojo transporto paslaugą, kuri turėtų būti ne mažiau patogi nei kelionė nuosavu automobiliu. Šioje srityje turime bendradarbiauti, o ne konkuruoti, nė vienai iš transporto rūšių neturi būti teikiamas prioritetas“, – sakė „Kautra“ vadovas.
Jis pabrėžė, jog verslas visada orientuotas į rezultatą, ne išimtis – ir vežėjai autobusais bei įmonė „Kautra“: „Tiek mūsų įmonės akcininkai, tiek vadovybė rengia planus atsižvelgdami į aplinką, kuri yra. Per artimiausius dvejus metus ketiname daug investuoti į elektrinius autobusus, taip pat – skaitmenizaciją. Šiuo metu daug kalbama apie vieningą viešojo transporto bilietą, vežėjai autobusais turi veikiančią sistemą, prie kurios galėtų jungtis ir vežėjai geležinkeliu, o jei toks poreikis yra – tai ir oro uostas. Tokia sistema būtų svarbi keleiviui, darniam judumui. Šiam tikslui pasiekti reikalinga aiški valstybės, ministerijos strategija, subalansuota sistema, o ne pasvarstymai, kad kažką kažkuo galima pakeisti, kad kažkas kažką galėtų „suvalgyti“ ar turėti daugiau naudos. Tik tokiu būdu turėsime gerą ekonominį rezultatą“.
Dėmesys – ekologijai
L. Skardžiukas kalbėjo apie įmonės įsigytus elektrinius autobusus, kurie jau veža keleivius Druskininkuose, Vilniuje. Jie jau dabar ženkliai prisidėjo prie miestų ekologijos. Druskininkuose per metus elektrinių autobusų dėka į aplinką neišmesta 64 t CO2. Vilniuje nuo darbo pražios rugpjūčio pabaigoje – apie 340 tonų. Kas mėnesį – 53 tonų.
„Kalbant apie elektrinių autobusų naudą, derėtų priminti kai kuriuos skaičius. Mes kiekvienas per parą iškvėpuojame apie kilogramą CO2. Iš Vilniaus į Kauną važiuojantis lengvasis automobilis išmeta tarp 15 ir 20 kg CO2. Vienas autobusas išmeta apie 60-70 kg. Galime nesunkiai suskaičiuoti, kaip sumažintume į aplinką išmetamų teršalų kiekį, jei į autobusą persodintume maždaug 27 lengvųjų automobilių vairuotojus ir keleivius“, – pabrėžė L. Skardžiukas.
Jo teigimu, savivaldybės vis dar vengia įsigyti elektrinių autobusų dėl labai paprastos priežasties – joms trūksta lėšų. „Iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo numatyta skirti Lietuvai tiek lėšų, kad pakaktų ekologiškomis transporto priemonėmis aprūpinti visą Lietuvą. Labai svarbu teisingai paskirstyti lėšas: dalis jų turi būti skiriama vežėjams įsigyti tokias transporto priemones, o kita dalis – savivaldybėms, kad jos galėtų sumokėti už „žalią“ kilometrą. Turime suprasti, dėl ko verta investuoti į žaliąjį transportą, tai – mūsų visų ir mūsų planetos ateitis“, – teigė „Kautra“ vadovas.
Pasak jo, ne mažiau svarbios ir investicijos į infrastruktūrą: „Jei elektriniams autobusams teks važiuoti žvyrkeliais, baterijas greitai „išbarstysim“. Mūsų šalies kelių politikai trūksta ambicijos, nes nuolat trūksta pinigų. Greičiau reikėtų įgyvendinti „Via Baltica“ projektą, visą degalų akcizo dalį vėl skirti keliams. Reikia balanso, kad būtų stiprinamos visos grandys. Turėtume prisiminti, kad 90 proc. viso transporto važiuoja keliais, o jie vis prastėja. Reikia tiesti ne tik naujus, bet ir atkurti senus. Lėšų akivaizdžiai trūksta, su didelėmis problemomis veždami keleivius prastais keliais susiduriame ir mes, keleivių vežėjai“.
Vis dėlto, L. Skardžiuko teigimu, visos transporto rūšys turėtų veikti kaip viena komanda, bendradarbiauti, o ne konkuruoti, bendrauti tarpusavyje, rasti kompromisus ir siekti rezultato.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
