Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidiumo nariai rinkosi į posėdį Kaune. Išrinktas prezidiumo pirmininko pavaduotojas, apsvarstytos vežėjams aktualiausios problemos.

 

 

 

 

Ramybės neduoda vidaus sandoriai ir jų traktavimas

Asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis pasiūlė pavaduotojo kandidatūrą – bendrovės „Kauno autobusai“ generalinį direktorių Mindaugą Grigelį. Prezidiumo nariai kandidatūrai pritarė vienbalsiai.

G. Nakutis pristatė pastaruoju metu keleivių vežėjams svarbiausius klausimus. Vienas iš visiems vežėjams labiausiai rūpimų – vidaus sandoriai. „Esama teisinių abejonių, ar keleivių vežimo viešųjų paslaugų sutartys, sudarytos pagal Reglamentą 1370/2007, yra vidaus sandoriai. Teisininkai dažnai šį klausimą traktuoja skirtingai“, – sakė asociacijos prezidentas. Vienoms savivaldybėms – tai tiesioginės sutartys, kitoms – vidaus sandoriai. Jei viešųjų paslaugų sutartis yra vidaus sandoris, tai anksčiau sudarytos sutartys nebegalioja nuo šių metų, jei tiesioginė sutartis, tai ji galioja ir toliau. Asociacijos pozicija šiuo klausimu yra aiški: jei sutartis sudaryta vadovaujantis Reglamentu 1370/2007, tai tokia sutartis yra tiesioginė sutartis.

Su tuo pačiu Reglamentu susijęs dar vienas svarbus klausimas – Lietuvos teisė reikalauja, kad viešųjų paslaugų sutartys būtinai turi būti sudaromos konkurso būdu, tačiau Reglamente 1370/2007 to griežtai nereikalaujama, t.y.,  remiantis juo,  savivaldybės tokias sutartis gali sudaryti tiek konkurso būdu, tiek tiesiogiai, be konkurso.  Tačiau to neleidžia Konkurencijos įstatymas. Tokiu būdu kyla klausimas – kodėl savivaldybėms nepalikti teisės pačioms nuspręsti kaip elgtis – sudaryti tiesiogines keleivių vežimo sutartis ar skelbti konkursus.

Pasak M. Grigelio, kiekviena savivaldybė vidaus sutartis traktuoja skirtingai. „Siūlau surinkti skirtingų teisininkų išvadas ir po to išreikšti savo poziciją. Dabar teisinėje bazėje tebėra visiškas chaosas“, – sako „Kauno autobusų“ vadovas.

Jam pritaria ir bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas. Pasak jo, savivaldybėms turėtų būti palikta teisė rinktis.

Kombinuotieji vežimai – ar būtina ieškoti sąlyčio taškų su geležinkelininkais?

Dar vienas keleivių vežėjams nerimą keliantis klausimas – neseniai priimtas įstatymas dėl kombinuotųjų keleivių vežimų. Pasak G. Nakučio, neaišku, kaip tai gali paveikti šiuo metu susiformavusį tolimojo ir vietinio (miesto) susisiekimo keliais maršrutų tinklą, ar neiškreiptų keleivių vežimo rinkos.

L. Skardžiukas sako, jog keleivių vežėjams autobusais derėtų susitikti su AB „Lietuvos geležinkeliai“, Susisiekimo ministerijos atstovais ir išsiaiškinti įvairius naujai priimtos tvarkos niuansus. „Turime žinoti, kokia yra tikroji įstatymo priėmimo prasmė? Jį rengiant keleivių vežėjai autobusais nedalyvavo, su mumis nebuvo derinta, diskutuota. Yra daugybė dalykų, kuriuos turėtume išsiaiškinti“, – sako L. Skardžiukas.

Pasak Marijampolės autobusų parko direktorės Dalytės Venčkauskienės, šiuo atveju derėtų kreiptis į Konkurencijos tarybą. „Vežėjas geležinkeliu patiria nuostolius, tačiau jų bilietų kaina mažesnė nei mūsų. Jei vežėjai geležinkeliu nori išvengti nuostolių, tegu didina bilietų kainas. Šiuo atveju nematau konkurencijos. Kodėl vieniems vežėjams nuostoliai yra kompensuojami, o kitiems – ne?“, – piktinasi parko vadovė.

L. Skardžiukas sako, jog būtų verta pagalvoti ir apie tai, kaip dvi transporto rūšis sujungti tinkamai, kad keleivis, įsigijęs bilietus, galėtų sėkmingai persėsti iš traukinio į autobusą ir atvirkščiai. „Ar nukentėtume dėl to, ar išloštume – vertai visa tai apsvarstyti. Galbūt turėtume ne konkurentą, o partnerį“, – kalba „Kautros“ vadovas.

Keleivių vežėjai piktinosi, jog visi įstatymo pakeitimai pritaikyti vienai įmonei – „Lietuvos geležinkeliams“. „Galima manyti, jog naujasis įstatymas pažeis keleivių vežėjų autobusais interesus ir nieko gero neduos vartotojams, tai yra, keleivis negaus geresnės paslaugos. Būtina galvoti apie tai, kol įstatymas dar neįsigaliojo“, – teigia G. Nakutis.

Kiti klausimai

Asociacijos atstovai kalbėjo ir apie planuojamą Kelių naudotojų mokestį, renkamą už nuvažiuotą atstumą kilometrais, numatytą Nacionalinio oro taršos mažinimo plane. Jau žinoma, kad kai kurioms įmonėms mokestis už vieną autobusą per metus gali padidėti 5 ar 10 kartų, priklausomai nuo to, kiek daug važiuojama mokamais keliais, kokia yra variklio Euro emisija.

Tai gali didinti vežėjų savikainą, taip pat – ir paslaugos kainą. Keleivių vežėjai siūlo, kad iš vežėjų reguliariais autobusų maršrutais Kelių naudotojo mokestis nebūtų renkamas arba bent nebūtų didesnis, tokiu atveju bilietai nebrangtų, keleiviai būtų skatinami palikti namuose nuosavus automobilius, būtų mažinama oro tarša.

Dar vienas klausimas – transporto lengvatos vaikams. Seimas 2019-01-11 pritarė Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio 5 dalies pakeitimui, numatančiam teisę vaikams iki 7 metų, norintiems turėti atskirą vietą tolimojo ar vietinio (miesto), taip pat traukinių ir kelių maršrutuose, įsigyti lengvatinį bilietą su 50 proc. nuolaida. Pataisa įsigalios artimiausiu metu, kai įstatymą pasirašys Prezidentė.

Vežėjai pritaria tokiai pataisai, tačiau visada kyla klausimas, kaip viena mama galėtų vežtis, pavyzdžiui, du 3 ir 5 metų vaikus ant kelių, neužimdama atskiros vietos ilgesnį laiką? Praktiškai tai nėra įmanoma, todėl reikėtų keisti ir 4 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta galimybė be atskiros vietos nemokamai vežti du vaikus. Tokia galimybė turėtų likti vienam vaikui, o lengvatos dydis kitiems vaikams iki 7 metų su sėdima vieta galėtų būti ne 50, o 80 proc. Tai paskatintų šeimas su mažais vaikais dažniau važiuoti viešuoju transportu ilgesnius atstumus, pvz., atostogauti į pajūri ir panašiai.

Vežėjai aptarė ir rengiamas naujas 95 kodo pirminio ir periodinio mokymo modulines programas, kurios gali pailginti mokymo laiką ir padidinti sąnaudas. Vežėjai nusprendė deleguoti savo atstovą į Transporto ir saugojimo paslaugų sektorinį profesinį komitetą, kad jis išsakytų keleivių vežėjų pozicijas. Šiuo metu jame nėra nė vieno keleivių vežėjų atstovo, nors krovinių vežėjų – net trys.

Susirinkę keleivių vežėjai taip pat kalbėjo apie tai, kad autobusų stotyse turėtų būti teikiamos vienodai suprantamos ir vienodai pateikiamos paslaugos, taip pat apie tai, kad būtinas glaudesnis bendradarbiavimas su neįgaliųjų organizacijomis, siekiant sudaryto didesnes galimybes specialių poreikių keleiviams keliauti.

Prezidiumo nariai taip pat svarstė naujų narių priėmimo tvarką, taip pat prezidento darbo reglamentavimo ir kitus klausimus.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos