Lietuvos keleivių vežimo asociacijos susirinkime – aktualiausi klausimai

vasario 14 07:50 2019 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika Lankytojai Patirtis

Lietuvos keleivių vežimo asociacija rinkosi aptarti svarbiausius pastarojo meto klausimus. Kartu su rengėjais apsvarstytas „Smart Continent“ vykdomas projektas „Teisinio reguliavimo tinkamumo patikros transporto srityje atlikimo ir reguliavimo naštos ūkio subjektams vertinimas bei mažinimas“, asociacijos reikalai, kitos aktualios problemos.

 

 

Tikslas – gražus

Pasak „Smart Continent“ projektų vadovės Eglės Drungienės, projektas rengiamas pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakymą, jo tikslas – išnagrinėti šiuo metu esamus teisės aktus, reglamentuojančius keleivinio  transporto sritį, įvertinti, kaip jie padeda ar nepadeda vežėjams, ar nėra kliūčių patekti į rinką. „Siekiame nustatyti, ar, keleivių vežėjų manymu, teisės aktuose yra nuostatų, sukuriančių perteklinę administracinę naštą, ypač tokių, kuri sukuria papildomą finansinę naštą“, – sakė E. Drungienė. Tyrimo sritis – keleivių vežimas reguliariais reisais tolimojo ir vietinio susisiekimo maršrutais, keleivių vežimas lengvaisiais automobiliais taksi ir keleivių vežimas už atlygį lengvaisiais automobiliais.

„Siekiame išsiaiškinti, ar nėra perteklinių įstatymų reikalavimų, kurie nenumatyti ES teisės aktuose, ar nereikia vežėjams, pavyzdžiui, kas mėnesį pildyti ataskaitų, kurias pakaktų pateikti kas pusmetį ir panašiai. Tyrimo tikslas – lengvinti sąlygas vykdyti ūkines komercines veiklas ir mažinti verslui naštą. Siekiame suformuoti konkrečią vežėjų poziciją ir pateikti ją ministerijai. Jūsų nuomonė mums labai svarbi“, – sako E. Drungienė.

Vežėjų komentarai

Pasak asociacijos prezidento Gintaro Nakučio, vienas iš svarbiausių prieštaravimų tarp ES ir Lietuvos teisės aktų yra dėl viešųjų paslaugų teikimo sutarčių sudarymo būdų. ES Reglamentas 1370/2007 leidžia valstybės ar savivaldybių institucijoms pasirinkti – sudaryti tiesioginę sutartį ar skelbti konkursus, o Lietuvos teisė palieka tik vieną galimybę – konkursus. Panaši situacija yra ir su vidaus sandorių aiškinimu, t.y. tiesioginės viešųjų paslaugų teikimo sutartys, sudarytos vadovaujantis minėtu reglamentu, kai kuriose savivaldybėse klaidingai laikomos vidaus sandoriais.

Vežėjams kliūva ir Viešųjų pirkimų įstatymas. „Negalėsime teikti pasiūlymų keisti Viešųjų pirkimų įstatymą, nes jis nepatenka į mūsų tyrimo sritį, bet galime pademonstruoti, kad vienuose ar kituose įstatymuose atsiranda perteklinių reikalavimų, taikomų tik Lietuvoje“, – pabrėžia E. Drungienė.

Bendrovės „Kauno autobusai“ rinkodaros direktorius Karolis Dekeris primena, kad viešojo transporto sektoriaus misija svarbi ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje, ši veikla reguliuojama valstybės. „Šio verslo reguliavimas – nepakankamas. Viešųjų pirkimų įstatymas netobulas, savivaldybės vargsta, bandydamos nusipirkti paslaugas. Net niekam nežinomas vežėjas gali diktuoti savivaldybėms savo sąlygas. Sukuriama nesąžininga konkurencija šalies vežėjų atžvilgiu, jei į rinką ateina užsienio šalies vežėjas. Turime siekti, kad sąlygos patekti į rinką visiems vežėjams būtų vienodos. Dabar bet kuris užsienietis, atėjęs į rinką, gali pareikšti, jog darys tiesiogines investicijas, ir jam trejus metus bus finansuojamos palūkanos. Kai kuriais atvejais tai sudarys milijonus eurų. Kaip tada konkuruoti Lietuvos vežėjams? Mūsų šalies vežėjų darbą apsunkina ir skirtingos lengvatos miesto ir priemiesčio vežimuose, trukdančios plėtoti viešąjį transportą“, – kalba K. Dekeris.

Jo teigimu, konkurencija tarp savivaldybių ir privačių vežėjų vis dar yra nesąžininga. Savivaldybių įmonės privalo viešai pateikti informaciją apie ūkinę, finansinę ir ekonominę veiklą, todėl konkurencinėje kovoje jos neišvengiamai atsiduria prastesnėse sąlygose. „Į savivaldybių įmones investuojamas jose gyvenančių žmonių turtas, jei, pralaimėjus konkursus, šios įmonės uždaromos, nuostolių patiria tiek mokesčių mokėtojai, tiek savivaldybės. Reikia valstybiniu lygmeniu nuspręsti, ką daryti su tomis įmonėmis ir tik tada skelbti konkursus. Manau, toks požiūris į savivaldybių įmones yra ne tik nevalstybinis, bet ir netoleruotinas“, – sako K. Dekeris.

Bendrovės „Jonavos autobusai“ vadovas Otaras Urbanas atkreipia dėmesį, kad Viešųjų pirkimų įstatyme nenumatytos jokios sankcijos nesąžiningiems vežėjams, kurie tąso savivaldybes po teismus, vilkina  konkursus, o pralaimėję patys iš balos išlipa sausi, nors vežėjams, savivaldybėms teismų procesai kainuoja kosmines sumas.

Reikalavimai būtini paslaugos kokybei išsaugoti

Bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius sako, jog tam tikri reikalavimai vežėjams yra būtini: „Jei išmesime visus reikalavimus, vertinsime tik paslaugos kainą, o ne kokybę, vėl grįš 1992-ieji, kai keleivius vežė bet kas ir bet kokiais autobusais. Vežantys senais autobusais visada nugalės tuos, kurie stengsis įsigyti naujų, atims dalį pajamų iš teikiančių kokybišką paslaugą. Keleivinio transporto rinka reguliuojama visur. Gaila, Lietuvoje daug kas to nesupranta“.

Pasak L. Skardžiuko, visi šiuo metu esantys maršrutai turi savo istoriją, kai kuriais atvejais siekiančią penkiasdešimt ar šešiasdešimt metų. „Vieni maršrutai yra nuostolingi, kiti – pelningi, vežėjai nuostolius dengia pelningųjų sąskaita. Lietuvoje taip susiklostė, kad pirma atsirado maršrutai, tik paskui dabartinė reguliavimo tvarka – leidimai jiems ir vertė. Tam, ką vežėjai sukūrė per daugelį metų, sumanyta sugriauti, su gerai dirbančiais vežėjais nepratęsti sutarčių, kaip numato teisės aktai, o skelbti konkursus. Manau, kad tai nėra teisinga“, – piktinasi „Kautros“ vadovas.

Jo teigimu, Lietuvos transporto sistema – tvari, maršrutai vykdomi 99 proc. Tai – vienas geriausių rodiklių Europoje. „Lietuva pati turi nuspręsti, kas jai naudinga ir gerai. Būtina įvertinti įmonių patikimumą, žinoti, ką statome ant kortos. Sugriauti viską kur kas lengviau negu sukurti“, – dėsto L. Skardžiukas.

G. Nakučio teigimu, vežėjai daug investuoja į paslaugos kokybę, kuria pridėtinę vertę valstybei. To neįvertinus, bus padaryta didelė klaida, vežėjai ir valstybė patirs didelių nuostolių.

K. Dekeris sako, jog Lietuvoje vis dar nesuprantama reguliuojamos rinkos koncepcija. „Reikia ekonomiškai ir finansiškai suprasti sektoriaus sanklodą, kad nepridarytume daug blogų padarinių. Lenkijoje neblogai išspręstas rinkos reguliavimas, miestai gali puikiausiai patys išsirinkti vežėją ar skelbia konkursą ir atiduoda dalį maršrutų“.

L. Skardžiukas piktinasi, kad visai nereglamentuojama pavėžėjų veikla, kurie nesąžiningai (ir tai leidžiama) konkuruoja ir su keleivių vežėjais. Jie gali dirbti be leidimų ir be licencijų, be atsakomybės prieš keleivius nelaimės atveju. Situaciją šioje srityje būtina keisti.

Asociacija įsipareigojo pateikti savo narių poziciją dėl rengiamo projekto. Pasak E. Drungienės, ji bus įvertinta, ataskaita papildyta vežėjų pastabomis.

Keleivių vežėjai aptarė planuojamus kelių mokesčio pakeitimo, kombinuotų vežimų, naujo Lietuvos keleivių vežimo asociacijos logotipo, interneto svetainės ir kitus klausimus.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos

 

  • asoc-toks
  • asoc-toks1
  • asoc-toks4
  • asoc-toks2
  • asoc-toks3