Linas Skardžiukas: nesame tik vežėjai, esame paslaugas teikianti įmonė

08 lapkričio 07:01 2019 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika Lankytojai Patirtis

Lapkričio 7-ąją vykusioje Lietuvos susisiekimo konferencijoje diskutuota įvairiais klausimais. Pranešimą „Kaip funkcionuos tarpmiestinis ir miestų transportas?“ skaitė ir bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

 

„Kautros“ vadovas priminė susirinkusiems, kaip keitėsi autobusai, jų eismas per pastaruosius aštuoniasdešimt metų, kalbėjo apie dabartį bei ateitį. „Ką turime dabar? Kitokios formos autobusus, elektros energiją, naujas paslaugas, be kurių keleiviai nebeįsivaizduoja kelionės autobusu. Standartu tampa nemokamas internetas, media centrai autobusuose. Keliaudami žmonės gali žiūrėti kino filmus, vartyti žurnalus, naudotis planšetėmis ar mobiliaisiais įrenginiais. Atsiranda daugiau saugumo, tai sukelia keleiviams mažiau streso“, – dėstė L. Skardžiukas.

Pasak jo, ateina metas, kai keleivių vežėjai turėtų teikti koordinuotas ir kompleksines paslaugas. „Turime atsakyti sau į klausimą – ar važiavimas autobusu yra tik kelionė? Keleiviai jau reikalauja daugiau įvairių paslaugų. Pavyzdžiui, vežame autobusais dviračius. Neuždirbame daug iš to, vis dėlto tai – papildoma vertė keleiviams. Tik gaudami geras paslaugas keleiviai persės iš nuosavų automobilių į autobusus“, – pabrėžia „Kautros“ vadovas.

L. Skardžiuko teigimu, ateina metas ir keleivinio transporto administracinio valdymo pokyčiams – po vieną valdyti sistemos vežėjai jau nebegali. „Transportas turi būti valdomas ne savivaldybių, o regioniniu principu. Ne kiekviena savivaldybė turėtų organizuoti savo transportą – užduotys tampa didesnės nei savivaldybių ribos, keletas savivaldybių turėtų kooperuotis kurdamos bendrą viešojo transporto tinklą“, – aiškino „Kautros“ generalinis direktorius.

Jo teigimu, miesto, priemiesčio, tolimojo susisiekimo eismas turi būti integruotas, keleivis turėtų galimybę įsigyti bilietą į bet kurio vežėjo autobusą. Labai svarbi ir paslauga „statyk ir važiuok“. Kauno autobusų stotyje įdiegta sistema, kai, įsigijus autobuso bilietą, automobilį neribotam laikui statymo aikštelėje galima palikti nemokamai.

L. Skardžiukas pristatė susirinkusiems ir kitus Kauno autobusų stoties privalumus, statinys ne kartą apdovanotas įvairiais prizais skirtingose nominacijose: „Kasdien į stotį įvažiuoja 700 autobusų, galėtume priimti ir dar daugiau – 1000 ar 1200. Keleiviai didėjančių srautų beveik nepajuto, stotyje jie jaučiasi komfortiškai. Autobusų stotys tampa ne tik vieta, kur keleiviai laukia autobuso – jos tampa paslaugų centrais“.

Pasak bendrovės „Kautra“ vadovo, sunku prognozuoti, kaip keliausime 2050-aisiais. „Remiantis tuo, kaip vystosi transporto sektorius dabar, niekas negalėtų prognozuoti to, kas bus kitais metais. Manau, ateityje keleiviai patys spręs, kokie maršrutai jiems reikalingi. Pagal tai vežėjai turės konkuruoti ir rinktis, kokiais maršrutais veš keleivius“, – sako L. Skardžiukas.

Jo teigimu, į rinką ateina tokios IT kompanijos kaip „Uber“, „FlixBus“, kurios perka paslaugas ir parduoda keleiviams. „Mūsų rinka – gana nedidelė, todėl kalbėti apie didžiulę plėtrą negalime. Vis dėlto manau, kad Lietuva – autobusų kraštas. Vežimo tolimojo susisiekimo autobusais paslauga, kuri šiuo metu teikiama, yra pasaulinio lygio. Be to, valstybei ši paslauga nieko nekainuoja“, – pabrėžia „Kautros“ vadovas.

Anot L. Skardžiuko, esminė pastarojo meto naujovė miestams – elektriniai autobusai: „Ar esame pasiruošę jų diegimui? Kas bus atsakingas už elektrinių autobusų infrastruktūrą? Jei visus dabartinius autobusus pakeistume elektriniais, kokio diametro kabelių reikėtų miestams? Į šiuos klausimus turėtume atsakyti jau dabar“.

L. Skardžiuko teigimu, į rinką ateina vis daugiau inovacijų, tai ir savivaldžiai automobiliai, ir tokios modernios sistemos kaip „Hyperloop“, „Airbus“ skraidantys automobiliai. „Ar visos naujovės pasiteisins? Norėtųsi žinoti, kuria kryptimi einame, norisi praktinių sprendimų, o ne vien skraidyti ore“, – sako L. Skardžiukas.

Pasak Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidento Gintaro Nakučio, keleivinio transporto situacija nėra apibrėžta, trūksta valstybės pozicijos, kokia transporto rūšis turėtų būti mieste, priemiestyje, tolimajame susisiekime. Darnaus judumo planai rengiami skirtinguose miestuose, trūksta bendros strategijos, kokią transporto rūšį turėtų rinktis Lietuva. „Pastaruoju metu Lietuvoje daugėja suspaustas gamtines dujas naudojančių autobusų, kurie mažiau taršūs nei dyzeliniai. Ateina elektrinis transportas, hibridiniai, vandenilio kuro elementais varomi autobusai. Vis dėlto neaišku, kokia bendra Lietuvos kryptis“, – sakė G. Nakutis.

Susisiekimo ministras Vladislav Kondratovič sakė, jog Lietuvoje vartotojui paliekama teisė rinktis, vežėjai patys sprendžia, į kokį transportą investuoti. Jis priminė, jog Susisiekimo ministerija iš ES lėšų finansuoja ekologiškų transporto priemonių įsigijimo projektą, savivaldybės gauna dotacijas įsigyti naujų transporto priemonių. „Gali būti, jog įgyvendinant klimato kaitos programą bus suformuotas fondas, skirtas viešajam transportui finansuoti. Tada būtų galima kalbėti apie naujus projektus“, – teigė V. Kondratovič.

Konferencijoje kalbėta ir apie kitus svarbius dalykus – klimato kaitos keliamus iššūkius ir būdus jiems įveikti, apie svarbiausius darbus susisiekimo sektoriuje 2020-aisiais, taip pat apie tai, kaip keisis miestai ir kokius svarbiausius projektus būtina įgyvendinti klimato kaitos eroje. Konferencijoje dalyvavo susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič, Virginijus Sinkevičius, taip pat svečiai iš užsienio šalių.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos

  • apie-konfer4
  • apie-konfer2
  • apie-konfer5
  • apie-konfer6
  • apie-konfer