Rugpjūčio 8 dieną Lietuvos keleivių vežimo asociacija sukvietė prezidiumo narius į pasitarimą. Tradiciškai renginyje galėjo dalyvauti visi pageidaujantys asociacijai priklausančių įmonių atstovai.
Svarstyti aktualiausi pastarojo meto klausimai. Vienas jų – neseniai paskelbtas Vidaus reikalų ministerijos parengtas Kelių transporto kodekso ir Transporto lengvatų įstatymo projektas, svarbus dokumentams, kuriam pastabas pateikti keleivių vežėjams palikta vos 9 darbo dienos.
LKVA prezidentas Gintaras Nakutis pristatė VRM parengtą dokumentą, kurio esmė – reglamentuoti keleivių vežimą vietinio susisiekimo (tarpsavivaldybiniais) maršrutais, apibrėžti keleivių vežimo viešąsias paslaugas ir šių paslaugų užtikrinimui reikalingus viešojo administravimo įgaliojimus, sumažinti administracinę naštą viešąsias keleivių vežimo paslaugas užtikrinančioms institucijoms, įstaigoms ir vežėjams.
Jo teigimu, projekto rengėjai, prieš registruodami projektą, žadėjo surengti aptarimą su keleivių vežėjais, tačiau to nebuvo padaryta. „Dokumento apimtis – didžiulė, todėl vos 9 darbo dienos pastaboms pateikti yra pernelyg trumpas laiko tarpas. Labiausiai mums, vežėjams, kliūva tai, kad Lietuvoje vis dar nėra visuotinės transporto strategijos – pateikiamas dar vienas dokumentas, kuriame atsiranda dar viena nauja keleivių vežimo rūšis, o skirtingos vėl nesusiejamos. Trūksta koordinavimo tarp jų, nesiekiama, kad skirtingos transporto rūšys „draugautų“, o ne konkuruotų, kad nebūtų sukurta eilinė priešprieša“, – sakė G. Nakutis.
LKVA nariai nusprendė kreiptis į projekto rengėjus, kad būtų pratęstas laikas pastaboms pateikti, taip pat prašydami surengti viešąją konsultaciją dokumente pateiktoms nuostatoms aptarti.
Keleivių vežėjai taip pat aptarė klausimą dėl apmokestinamojo pelno sumažinimo investiciniams projektams įsigyjant naujus autobusus. Siekdama išsiaiškinti tokią galimybę, viena keleivių vežimo įmonė kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją ir sulaukė atsakymo, kad įsigyjami nulinės vertės autobusai nėra turtas, atitinkantis investicinio projekto reikalavimus. Jei tai būtų laikoma investiciniu projektu, būtų galimas apmokestinamojo pelno sumažinimas faktiškai patirtų išlaidų turtui įsigyti dydžiu.
Išsamiau apsvarstę kilusią dilemą, keleivių vežėjai nusprendė, kad būtų tikslinga gauti mokesčių teisės specialistų išvadą.
G. Nakutis kalbėjo apie galimą paramą perdarant transporto priemones iš taršių į netaršias. Paramą galėtų gauti devynios įmonės, kurios 2014-aisiais pagal APVA priemonę už Lietuvos parduotus taršos leidimus iš Ispanijos įsigijo dešimt (po 1-2 kiekviena įmonė) hibridinių – dujomis ir elektra – „Castrosua“ autobusų. Modifikavus tokius autobusus į netaršius, būtų galima gauti 80 tūkst. eurų paramą vienam autobusui. „Jei nuspręstume projektą įgyvendinti, turėtume ieškoti partnerių, kurie imtųsi transporto priemones perdaryti“, – sakė LKVA prezidentas.
Dėl šio paramos priemonės patrauklumo vežėjų nuomonė buvo skeptiška.
Taip pat aptarta būsima kelionė į spalio 16-18 d. į Kielcuose vyksiančią viešojo transporto parodą TRANSEXPO bei kiti pastaruoju metu aktualūs klausimai.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
