Lietuvos keleivių vežimo asociacija sukvietė savo narius į Kauną. Apžiūrėtas tik ką į Lietuvą atvykęs elektrinis priemiesčio vežimams skirtas „Temsa“ autobusas, susipažinta su Kauno funikulieriumi, jo veikimo principu bei istorija, išklausytas Krašto apsaugos ministerijos Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento atstovų pranešimas apie keleivinio transporto įmonių darbą ekstremaliomis sąlygomis, taip pat keletas keleivių vežėjams aktualių pranešimų.

Ką reikia žinoti, kaip elgtis mobilizacijos atveju?

KAM Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis bei Mobilizacijos skyriaus patarėja Laura Naidunaitė kalbėjo apie keleivinio transporto darbą ekstremaliomis sąlygomis – kaip vežėjai bei visuomenė turėtų būti pasirengę galimai dienai X.

Kalbėta apie tai, kas yra mobilizacija, kada jis skelbiama, kaip elgtis mobilizacijos atveju, apie galimus valstybės bei visuomenės veiksmus paskelbus mobilizaciją ir kt.

V. V. Vilkelis pabrėžė, jog, prognozuojant apie veiksmus esant mobilizacijai, remiamasi Ukrainos pavyzdžiu, vis dėlto Lietuvoje situacija kita, nes mūsų šalis priklauso NATO. „Neturėtume panikuoti, kad karas tuoj pat prasidės. Nei artimojoje, nei vidutinėje perspektyvoje karinės grėsmės šaliai nėra“, – sakė pranešėjas.

L. Naidunaitė kalbėjo apie tai, kaip vyktų valstybės gynyba prasidėjus karui, kaip būtų formuojamos karinės pajėgos ir pertvarkoma valstybė.

Pasak V. V. Vilkelio, keleivinio transporto įmonių vadovai priklauso civilinio mobilizacinio personalo rezervui, todėl jiems nebūtų leista išvykti iš Lietuvos. „Informacijos, ką daryti atėjus dienai X, yra, tereikia ją susirasti. Netrukus kiekvienas gyventojas į savo pašto dėžutę gaus brošiūras, kaip elgtis karo padėties metu, įvairiose situacijose. Jų atspausdinta per milijoną egzempliorių“, – sakė V. V. Vilkelis.

Jis taip pat kalbėjo apie tai, kaip kiekvienas žmogus gali prisidėti prie visuotinio pasipriešinimo, apie tai, kas draudžiama prasidėjus karui, apie kitus svarbius bei aktualius dalykus.

Lyninis transportas – viešojo transporto sistemos dalis?

Advokatų kontoros „Cobalt“ advokatas Justinas Šileika kalbėjo apie funikulierių, lynų keltuvų įtraukimą į viešojo transporto sistemą. Pasak jo, šiuo metu galiojantys teisės aktai jau leidžia sudaryti sutartis su funikulierių/lynų kelių operatoriais, todėl teoriškai jau dabar galima būtų ieškoti teisinio būdo įtraukti lynines transporto priemones į viešojo transporto sistemą. Visgi tokiu atveju gali atsirasti įvairių neaiškumų, prieštaravimų, todėl geriau įstatymus pakeisti.

J. Šileika pristatė siūlomų pakeitimų esmę, kalbėjo apie tai, kokiais atvejais lyniniam transportui turėtų būti taikomas ar netaikomas viešojo transporto režimas, aptarė transporto priemonių ekipažų, tarifų nustatymo teisinio režimo bei kitus aktualius klausimus.

Tarpsavivaldybinis susisiekimas – kas tai yra?

LKVA prezidentas Gintaras Nakutis pristatė Kelių transporto kodekso pakeitimus, parengtus siekiant įteisinti naują susisiekimo rūšį – tarpsavivaldybinį susisiekimą. Pasak jo, pakeitimai gali vienaip ar kitaip keisti vietinio (miesto ir priemiestinio), taip pat tolimojo susisiekimo, gal net traukinių eismo situaciją.

Asociacijos prezidentas kalbėjo apie pakeitimų tikslus, tai – tiksliau reglamentuoti viešąsias keleivių vežimo paslaugas, sukuriant teisines prielaidas savivaldybių bendram viešųjų paslaugų administravimui.

„Įstatymų projektų uždaviniai – reglamentuoti keleivių vežimą vietinio susisiekimo (tarpsavivaldybiniais) maršrutais, apibrėžti keleivių vežimo viešąsias paslaugas ir šių paslaugų užtikrinimui reikalingus viešojo administravimo įgaliojimus, sumažinti administracinę naštą viešąsias keleivių vežimo paslaugas užtikrinančioms institucijoms, įstaigoms ir vežėjams“, – sakė G. Nakutis.

Jis taip pat pristatė siūlomus pagrindinius KTK pakeitimus. „Visų pirma, siūloma teisiškai įtvirtinti galimybę savivaldybėms susitarti dėl tarpsavivaldybinių maršrutų, kuriems Vyriausybė gali nustatyti skatinimo priemones. Tik niekur neapibrėžta, kokios jos yra“, – kalbėjo LKVA prezidentas.

Kiti pakeitimai:

• Tarpsavivaldybinis susisiekimas priskiriamas vietiniam susisiekimui.
• Sprendimą dėl tarpsavivaldybinio maršruto priima savivaldybių tarybos. Maršruto ilgis neribojamas, gali driektis per keletą savivaldybių.
• Nustatomas viešųjų paslaugų teikimo organizatoriaus apibrėžimas – tai savivaldybių administracijos arba jų įgaliotos institucijos, kurios nustato viešųjų paslaugų poreikį, parenka vežėjus, pasirašo su jais sutartis, juos kontroliuoja ir t.t.
• Tarifus nustato savivaldybių tarybos „atskiriems maršrutams ar jų dalims gali būti nustatyti skirtingi tarifai“.
• Autobusų stotys vietinio (miesto, priemiestinio ir tarpsavivaldybinio), tolimojo ir tarptautinio susisekimo autobusams nustato vienodus paslaugų tarifus.
• Įvedamas naujas maršruto apibrėžimas, kuris vėliau detalizuojamas į tai, kas yra miesto, priemiestinis, tarpsavivaldybinis, tarpmiestinis ir tarptautinis maršrutas.
• Keičiamas priemiestinio susisiekimo apibrėžimas: tik tos savivaldybės teritorijoje, negalima įvažiuoti į gretimą savivaldybę.
• Jei važiuojama į gretimą savivaldybę, tai jau tarpsavivaldybinis maršrutas, kuriam reikalingas tų gretimų savivaldybių tarybų sprendimas.
• Miesto maršrutas gali „įvažiuoti” į gretimos savivaldybės teritoriją be suderinimo su gretima savivaldybe.
• Papildytas keleivio bilieto apibrėžimas nuostata, kad „yra sumokėta už vežimo paslaugą ir/ar pritaikyta Transporto lengvatų įstatyme nurodyta lengvata“

Pasak G. Nakučio, galima suprasti, kad pagrindinis pakeitimų tikslas – tarpsavivaldybiniu susisiekimu kompensuoti atsiradusiais tarpmiestinio susisiekimo spragas. „Vis dėlto lieka neaiškus savivaldybių lėšų poreikio skaičiavimas. Teigiama, jog šiam susisiekimui užtikrinti visoms savivaldybėms prireiks tik 6,2 mln. eurų, nors jo funkcija – „uždengti“ trūkstamus tolimojo maršrutus vietinio susisiekimo maršrutais. Susidaro įspūdis, kad bandoma tarpmiestinio susisiekimo klausimus spręsti savivaldybių biudžeto sąskaita“, – kalbėjo LKVA prezidentas.

Jis taip pat pateikė pasiūlymus KTK ir TLĮ projektams, kurie dar bus tikslinami bei pildomi.

Kasos aparatų diegimas

Keleivių vežėjams kyla klausimų dėl dėl naujus techninius reikalavimus atitinkančių kasos aparatų diegimo – jie brangūs, numatomos didelės atnaujinimo sąnaudos, kadangi jiems pateikti tėra ribotas tiekėjų skaičius.

Sprendimo koncepciją pateikė bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas. Jų siūlomas naujas kasos aparatas yra lengvas, patogus, tarsi nešiojamasis kompiuteris. „Mūsų projekto idėja – prie B linijos, kuri jungia autobusų stotis, duomenų bazes, maršrutus sujungti su vairuotojų pardavimo grandimi. Iki šiol nežinojome, ką vairuotojas tarpinėje grandyje parduoda autobuse. Įdiegus naująjį kasos aparatą, vairuotojas matys, ką parduoda kasininkės autobusų stotyse, visas bilietų pardavimas jungsis per internetą į vieningą sistemą. Tas pats bus su siuntomis autobusais ir kitais produktais. Keleivis autobuse galės atsiskaityti už kelionę banko ar kitomis kortelėmis. Kompiuteris sąveikaus su B ir F linija, todėl vairuotojas galės parduoti ir jungtinį bilietą“, – pasakojo L. Skardžiukas.

Jis pristatė ir galimas papildomas kasos aparato funkcijas – tai miesto bilietų pardavimas ir pan. Kasos aparatas palengvins lengvatinių pažymėjimų tikrinimą – tereikės priglausti pažymėjimą ir bus „išmuštas“ toks bilietas, kokio reikia. Ateityje, pasitelkus dirbtinį intelektą, bus galima skenuoti ir popierinius pažymėjimus. Kasos aparatas jungsis prie borto kompiuterio.

„Temsa“ padalinio vadovas Evaldas Raugalas pristatė elektrinio priemiesčio autobuso techninius parametrus. Apie tai plačiau: https://ebus.lt/lietuvoje-iki-siol-nematytas-elektrinis-autobusas/

Keleivių vežėjai turėjo progos pasivažinėti istoriniu Kauno funikulieriumi, daugiau apie unikalią transporto priemonę – tik eBus.lt.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos