Balandžio 11-ąją Lietuvos keleivių vežimo asociacijos nariai rinkosi Kėdainiuose. Visuotiniame susirinkime patvirtinti praėjusiųjų metų finansiniai dokumentai, išklausyta veiklos ataskaita, apibrėžtos prioritetinės veiklos kryptys šiems metams. Taip pat įteikti pažymėjimai naujiems asociacijos nariams, Garbės nariams bei „Profesijos riterio“ nominacijos. Išklausytas „Scania Lietuva“ vadovo Dariaus Snieškos pranešimas apie automobilių pramonės tendencijas.

Finansiniai dokumentai ir veiklos ataskaita

Susirinkimo pradžioje buvo patvirtinti 2024 m. finansiniai dokumentai.

LKVA prezidentas Gintaras Nakutis pristatė 2024-ųjų veiklos ataskaitą bei prioritetines veiklos kryptis 2025-iesiems. Pasak jo, džiugina nuoseklus keleivių augimas viešajame transporte. Geležinkeliai jau pasiekė priešpandeminį lygį, nedaug liko ir kelių transportui. Vis dėlto yra tendencijų, kurios kelia nerimą. „120-čia tūkstančių sumažėjo keleivių, važiuojančių tolimojo susisiekimo maršrutais daugiausia trumpais atstumais – tam galbūt įtakos turi ir savivaldybių priimami sprendimai dėl nemokamo viešojo transporto. Kone visoje Žemaitijoje keleiviai vežami nemokamai, tai, be abejo, turi įtakos tolimojo susisiekimo maršrutams“, – sakė G. Nakutis.

Nerimo vežėjams kelia priimami sprendimai dėl autobusų, vežančių tolimojo susisiekimo maršrutais, amžiaus 10 metų cenzo, vidaus sandorių ribojimai, e-tolling iššūkiai, taip pat – vairuotojų trūkumas, transporto priemonių parko atnaujinimas ekologiškomis transporto priemonėmis. „Iki 2029-ųjų vežėjai turėtų įsigyti apie pustrečio tūkstančio ekologiškų autobusų. Valstybės programų dėl finansavimo  trūksta, todėl jau dabar galima prognozuoti, kad Lietuvos išsikeltų ambicingų tikslų pasiekti nepavyks“, – teigė LKVA prezidentas.

Jis taip pat pristatė LKVA statistiką – šiuo metu asociacija vienija 27 narius, tai – didžiausia šalyje keleivių vežėjus autobusais ir traukiniais vienijanti organizacija. Narių metinės pajamos yra didesnės nei 190 mln. Eur, įmonėse dirba daugiau kaip 3100 darbuotojų, jos eksploatuoja apie 1400 autobusų ir 47 keleivinių traukinių.

G. Nakutis kalbėjo apie asociacijos nuveiktus darbus, svarbiausius pastaraisiais metais nagrinėtus klausimus, pristatė prioritetines veiklos kryptis 2025-iesiems. Didžioji dalis klausimų lieka tie patys, kai kurie, tokie kaip lengvatos tolimajame susisiekime mokiniams, jau išsisprendė, tačiau prisidėjo naujų, kuriuos keleivių vežėjams teks spręsti šiais metais.

Veiklos ataskaitai LKVA nariai taip pat pritarė vienbalsiai, kaip ir prioritetinėms veiklos kryptims 2025 metams.

Automobilių pramonės tendencijos

Pranešimą „Automobilių pramonės tendencijos. Tvarumo (klyst)keliai“ pristatė D. Snieška. „Pranešimo tikslas – ne tik autobusų statistika, bet ir platesnė vizija, apimanti visą automobilizmo pramonę. Pastaruoju metu pasikeitimų – begalė, jie labai įvairūs. Automobilių pramonė į pokyčius reaguoja skirtingai – vieni gamintojai eina vienu keliu, kiti – kitu. Visi įsigilinę įtvarumo principus, bet ateitis nebūtinai bus tokia, kokią įsivaizduojam dabar. Kokia ji bus iš tiesų – pamatysime“, – sakė D. Snieška.

Pasak jo, keleivinis transportas greičiausiai prisitaiko prie pokyčių, atitinkančių tvarumo principus. Praėjusiais metais iš 32,3 tūkst. Europoje registruotų autobusų 63 proc. sudarė dyzeliniai, likusieji – varomi ne iškastiniu kuru. Rinkos lyderiai išlieka tie patys – „Evobus“, „Scania“, „Volvo“, vis dėlto atsiranda ir naujų, tai Kinijos rinkos lyderiai BYD, „Yutong“ ir kt.

Vieni gamintojai išeina iš rinkos, kiti ateina. Pasitraukė tokie netrumpą istoriją turintys gamintojai kaip „Van Hool“, Proterra“ ir kt. Kėbulų gamybos atsisakė „Volvo“, „Scania“. „Akivaizdu, kad rinka – labai „gyva“, pokyčiai joje vyksta nuolat“, – pabrėžė pranešėjas.

Pasak jo, tvarumo segmente atsiranda vis naujų technologijų, kol kas sunku atskirti, kurios pasiteisins, kas geriau – biometanas, elektra, vandenilis ar naujos technologijos: „Akivaizdu, jog ES išlieka ištikima išsikeltiems dekarbonizacijos tikslams, nors JAV jau stabdo ambicijas. Kinija turi ambicingą planą, bet investuoja į energiją, gaunamą iš anglies. Stiprus ES koziris – žiedinė ekonomika“.

D. Snieška pristatė svarbiausias „Scania“ veiklos kryptis, kur svarbiausia – skaitmenizacija, ryšys bei elektrifikacija. Gamintojai daug vilčių ir finansinių priemonių deda į naujos kartos autobusų gamybą.

Pranešėjas taip pat pristatė tendencijas lengvųjų automobilių rinkoje, kadangi iš ten idėjos greitai persikelia į komercinį transportą.

Nominacijos bei apdovanojimai

G. Nakutis įteikė LKVA nario pažymėjimą asociacijos nare tapusios įmonės UAB „Jurbarko autobusų parkas“ vadovui Arvydui Štului.

Garbės nario vardas suteiktas įmonių, kurios dalyvavo steigiant asociaciją, vadovams – tiems, kurie jau pasitraukė iš pareigų ar asociacijos. Tai: Ričardas Leckas, Mindaugas Grigelis, Rimantas Kmieliauskas, Arūnas Butkus ir Vladislovas Šimaitis. Jie galės ir toliau dalyvauti LKVA veikloje.

Garbinga Lietuvos pramonininkų konfederacijos įsteigta nominacija „Profesijos riteris“, skiriama pagerbti žmones, pasižymėjusius savo profesinėje veikla, suteikta net keletui įmonės vadovų.

Apdovanotas bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis, bendrovės „Skuodo autobusai“ direktorius Rimantas Pabrėža, „Klaipėdos paslaugos“ generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas, Marijampolės, Jonavos autobusų parko vadovai Dalytė Venčkauskienė ir Otaras Urbanas.

Einamieji reikalai ir diskusijos

Susirinkimo pabaigoje tradiciškai diskutuota visiems vežėjams aktualiais klausimais. Tai – vidaus sandorių problematika, išmaniųjų kasos aparatų diegimas, taip pat – neseniai įsigaliojusios transporto lengvatos, kurių įgyvendinimas vežėjams vis dar kelia nemažai klausimų.

Atsirado ir naujų temų – tai Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymas suteikti darbuotojui dvi pirmas ligos dienas be nedarbingumo pažymėjimo, kuriam keleivių vežėjai griežtai nepritaria, ir kt.

Pasibaigus renginiui, asociacijos nariai turėjo progos apžiūrėti Kėdainių senamiestį.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka